TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Geriausia išeitis imigrantams – Didžiosios Britanijos pilietybė

2016 06 21 6:00
Sekmadienį prie parlamento Londone susirinkę pasilikimo ES šalininkai bučiavosi, demonstruodami meilę tarp Didžiosios Britanijos ir Europos. AFP/Scanpix nuotraukOS

Galbūt už „Brexitą“ balsuoti nusiteikusiems britams ir nerūpi 2 mln. Jungtinėje Karalystėje (JK) dirbančių piliečių iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, tačiau yra milijonas britų, pasklidusių po visą ES, bei tūkstančiai britų pensininkų, įsikūrusių saulėtoje Ispanijoje. Kas laukia jų visų, jei poryt Didžioji Britanija balsuos už pasitraukimą iš ES? Aiškių atsakymų kol kas nėra, bet painiavos tikrai netruks.

Paskutinėmis valandomis, likusiomis iki referendumo, per kurį britai nuspręs, pasilikti jiems ES ar ne, milijonai žmonių jaučiasi pakibę nežinomybėje: tai – 2,9 mln. ES piliečių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, ir dar maždaug 1,2 mln. britų, paskidusių po visą ES.

„Brexitas“ gali nušluoti laisvo judėjimo principą, leidžiantį visiems ES piliečiams įsikurti ir dirbti ten, kur jie nori. Šiuo metu JK darbo jėgą sudaro ir 2 mln. ES piliečių.

Kol kas niekas, net aršiausi „Brexito“ šalininkai, apie masines deportacijas nekalba. Išėjimo iš ES stovykla nuolat tikina, kad „Brexitas“ niekaip nepaveiks ES piliečių teisės gyventi ir dirbti JK. Veikia įvairios jų teises ginančios konvencijos ir tarptautinės sutartys.

Tačiau visai kita padėtis gali būti taikoma naujiems atvykėliams. Tai priklausys nuo sutarčių, kurias Didžioji Britanija sudarys su ES po „Brexito“.

Pilietybę gauti užtrunka

Šios miglotos kalbos neįtikina Didžiojoje Britanijoje gyvenančių piliečių iš kitų ES šalių. Daugelis suskato domėtis JK pilietybės įgijimu tikėdamiesi, kad tai apsaugos nuo deportacijos, jei ateityje taisyklės keisis.

ES piliečiai gali prašyti nuolatinio gyvenimo teisės, pragyvenę JK penkerius metus, jei visą tą laiką dirbo, to taip pat gali siekti dirbusiojo šeimos nariai ar partneris, taip pat studentai, kiti ekonomiškai savarankiški asmenys bei „patikimi“ darbo ieškotojai. Įgiję nuolatinio gyventojo statusą jie gali prašyti ir Didžiosios Britanijos pilietybės.

Imigracijos klausimų teisininkai, paprastai mažai susidurdavę su ES piliečiais, patvirtina, jog prašymų labai padaugėjo, bet oficialūs duomenys pasirodys ne anksčiau kaip po metų. Klientai sunerimę, kas jiems gali nutikti ir koks bus jų statusas po „Brexito“. Tačiau nei vyriausybė, nei „Brexito“ šalininkai nieko aiškaus negali pasakyti.

Nerimauja imigrantai iš visų šalių, pavyzdžiui, brazilai, turintys ir Portugalijos pilietybę.

Pakelės plakatas Velse ragina balsuoti už "Brexitą".

Nors daugelis suskato siekti Didžiosios Britanijos pilietybės „kol dar ne vėlu“, iki ketvirtadienio balsavimo, tai nerealus tikslas – procesas trunka mažiausiai 6 mėnesius.

Prisiminė airiškas šaknis

Labai padaugėjo ir airiškas šaknis turinčių britų, siekiančių įgyti airiškus pasus. Mat Airija automatiškai suteikia pilietybę, jei bent vienas tėvų buvo airis, nesvarbu, kur tas asmuo gimė. Kai kuriais atvejais į pilietybę gali pretenduoti ir tie, kurių seneliai ar proseneliai buvo airiai.

Pareiškėjams nereikia nurodyti priežasties, kodėl jie nori dvigubos Didžiosios Britanijos ir Airijos pilietybės, bet akivaizdu, kad pagrindinė tokio noro priežastis – toliau naudotis laisvo judėjimo teise, Didžiajai Britanijai pasitraukus iš ES.

Teisininkai sako, jog ir kai kurie britai, gyvenantys su užsieniečiu ar užsieniete, suskato imtis veiksmų. Pagal JK imigracijos teisę, Britanijos pilietis, norintis atsivežti į JK partnerį ne iš ES šalies, turi uždirbti ne mažiau kaip 18 600 svarų per metus. Bet šį reikalavimą galima apeiti kokioje nors kitoje ES šalyje. Dažniausiai tai būna Airija. Jei ten su partneriu pragyveni tris mėnesius, gali kartu atvykti į JK pagal laisvo judėjimo principą, ir metinio atlyginimo reikalavimo nebelieka. Tačiau šis kelias užsivers, įsigaliojus Davido Camerono susiderėtoms Didžiosios Britanijos narystės ES išlygoms.

Pastaraisiais metais didžiausią dalį JK pilietybę įgijusių asmenų sudaro buvę Indijos ir Pakistano piliečiai. Statistika rodo, jog per metus iki kovo 16 dienos tokių buvo 31 489 arba 25 proc. visų, gavusiųjų pilietybę. 11 proc. buvo ES piliečiai – 4 proc. daugiau nei 2011 metais. Padidėjimą labiausiai lėmė lenkai ir rumunai.

Jungtinėje Karalystėje gyvena maždaug 850 tūkst. lenkų, bet tik 3 764 jų pernai gavo pilietybę (597 daugiau nei ankstesniais metais). Panaši tendencija ir išeivių iš kitų, didele emigracija pasižyminčių ES šalių bendruomenėse.

Lengviausia išmesti – nedirbančius

Taisyklės ES piliečiams gauti Didžiosios Britanijos pilietybę buvo sugriežtintos pernai lapkritį – dabar iš pradžių būtina įgyti nuolatinio gyventojo statusą, o tam reikia užpildyti 85 puslapių formą ir sumokėti 65 svarų mokestį.

Dauguma ES piliečių Didžiojoje Britanijoje nesirūpino gauti pilietybės, net jeigu ir gyvena šalyje dešimtmečius, turi vaikų ar partnerių, kurie yra JK piliečiai, nes pagal laisvo judėjimo taisykles tam nebuvo jokio reikalo. O pilietybės įgijimas užima daug laiko ir gali brangiai kainuoti. Be to, daugelis mieliau likdavo savo šalių piliečiai, nors dirbdavo ir gyvendavo JK.

Labai panašiai jautėsi ir ES apsigyvenę britai. Vien Ispanijoje įsikūrę per 100 tūkst. į pensiją išėjusių Didžiosios Britanijos piliečių. Kai kurie jų taip pat ėmė spirgėti gauti dvigubą pilietybę, nes nežino, koks bus jų statusas, jei JK pasitrauks iš ES.

Pasitraukimo stovykla tikina, kad visokias baimes pučia oponentai, nėra ko bijoti, nesvarbu, kiek laiko gyveni JK. Niekas taip pat neketina išskraidinti britų ir iš Ispanijos, kalbama tik apie kontrolę ateityje.

Tačiau teisininkai sako ką kita. Visa bėda, kad „Brexito“ stovykla neturi jokių įgaliojimų ką nors žadėti, ji nėra vyriausybė ir nieko negali garantuoti. Iš esmės pasitraukimo šalininkai nieko negali pasakyti dėl Didžiojoje Britanijoje gyvenančių ES piliečių statuso, kaip ir dėl visų kitų dalykų, nes nežino, kas realiai nutiks, kai JK išstos iš ES.

Pasitraukimo stovykla nori, kad vyriausybė taikytų imigrantams iš ES taškų sistemą, o ji užkirstų kelią visiems nekvalifikuotiems darbininkams. Šis procesas gali užtrukti kelerius metus ir ką reikės daryti su žmonėmis, kurie atvyks į šalį po referendumo – spręsti turės vyriausybė. Turint galvoje tokias aplinkybes, nenuostabu, kad žmonės nori apsidrausti tapdami natūralizuotais piliečiais šalies, kurioje jau įsikūrė ir kur yra jų namai. Pasak teisininkų, tie, kurie turi nuolatinio gyventojo statusą, galės jį išlaikyti arba jo toliau siekti, jei nepraras darbo.

Lengviausia išprašyti iš šalies bus tuos žmones, kurie nedirba. Jie, beje, daugiausia ir yra pašalpų gavėjai, ir tai itin piktina britus: kažkokie atvykėliai sunkia jų gerovės sistemą, patys nė piršto nepajudindami.

Bet kokiu atveju, visa tai – nežinomi vandenys. Naujai sistemai randantis, teismai ir teisininkai gali būti užversti darbu.

Naujausios apklausos rodo, kad abi stovyklos turi po 50 proc. paramą, neskaitant dar neapsisprendusių rinkėjų. Taigi nė viena stovykla dar nėra pralaimėjusi, abi pusės turi vilčių pergalei.

Parengė Viljama SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"