TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Geriausias kirtis – per asmeninę kišenę

2014 03 06 6:00
Ukrainos kariai laive "Slavutič" stebi patrulius uoste ir čiužiniais mėgina apsisaugoti nuo bandymų abordažu paimti jų laivą. AFP/Scanpix nuotrauka

Susekti, įšaldyti ir paskelbti Rusijos kleptokratų, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, Vakaruose paslėptus turtus – štai priemonės, galinčios akimoju paveikti, ir daug labiau negu ekonominės sankcijos, kurių Europa nepasirengusi taikyti Rusijai, kad sustabdytų karinę agresiją prieš Ukrainą.

Akivaizdu, kad Vakarai negali atsakyti į Rusijos agresiją prieš Ukrainą karinėmis priemonėmis ir neskuba įvedinėti ekonominių sankcijų. Tad kaipgi sutramdyti „kitame pasaulyje“, Angelos Merkel žodžiais, gyvenantį prezidentą V.Putiną, kuris jaučiasi ir yra, kad ir ką sakytų oponentai, kaip niekada stiprus. Savo šalyje jis turi milijonų rusų palaikymą dėl Krymo ir Ukrainos, o visi kitaip manantieji yra Rusijai kenkiantys užsienio agentai, kurių vieta – kalėjimuose. Jų balsas Rusijoje toks silpnas, kad jo beveik negirdėti.

Tačiau, kaip ir visiems despotams, V.Putinui reikia pinigų. Europa nelinkusi smūgiuoti į šią silpniausią V.Putino vietą, nes pati baiminasi praradimų – anot vieno Lietuvos politologo, Europa nenori sunkių laikų. Tačiau amerikiečiai, regis, turi veiksmingą priemonę, kurią galėtų pritaikyti ir europiečiai.

Ginklas, kuris neprašauna pro šalį

Norite, kad V.Putinas įsiklausytų į tai, kas jam sakoma dėl Ukrainos? Sekite jo pinigų pėdsakais. Tai siūlo „Forbes“ apžvalgininkas.

JAV prezidentas Barackas Obama savo rankose turi lemiamą svertą, kurį gali tučtuojau aktyvinti – kaip jau buvo padaryta nuversto Viktoro Janukovyčiaus atveju: identifikuoti, įšaldyti ir paviešinti Vakaruose paslėptus turtus. Ekspertai, tarp jų buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas ir užsienio politikos analitikė Anne Applebaum, ragina nusitaikyti į asmeninį V.Putino ir jo valdančiojo elito turtą. Tam pritaria ir virtinė Kongreso narių, išmanančių Rusijos reikalus, tiek respublikonų, tiek demokratų.

JAV Kongresas, nepaklusęs B.Obamos norams, priėmė Magnitskio įstatymą, pagal kurį neišduodamos vizos ir įšaldytas turtas Rusijos pareigūnų, atsakingų už teisininko mirtį Rusijos kalėjime. Šis įstatymas veikia labai sėkmingai, bet jis taikomas palyginti žemo rango pareigūnams. Dabar Amerikoje skamba raginimai sąrašą išplėsti įtraukiant aukščiausio rango Rusijos vadovybę ir įstatymą pritaikyti pačiam V.Putinui. Kaip sakė respublikonų senatorius Johnas McCainas, „kad tai būtų jų paskutinė kelionė į Las Vegasą“.

Jei kas pastaruoju metu ir suabejojo JAV diplomatijos stiprybe pasaulyje, nėra pagrindo abejoti Amerikos galybe bankams. Kol egzistuoja dolerio standartas, nė viena šalis ar bankas, kad ir kokie stambūs jie būtų, nepasirengę gadinti santykių su Amerika.

Rusija pareiškė negalinti atšaukti į savo bazes Krymo "savigynos būrių". Šis patruliuoja Sevastopolio uoste prie Ukrainos laivo "Slavutič".

Didžiausias V.Putino turtas – valdžia

V.Putino kagėbistinės valstybės kleptokratijai priklauso 111 milijardierių, jie visi – iš artimos V.Putinui aplinkos. Formaliai jie yra privačių bendrovių savininkai, jo administracijos nariai arba valstybinių įmonių direktoriai. Šie oligarchai veikia prisidengę slaptumo migla, už tamsintų langų.

Turtingiausias iš visų kleptokratų gali būti pats V.Putinas. Tačiau ši tema yra tabu, apie tai net kalbėti pavojinga. „Forbes“ nesugebėjo apskaičiuoti V.Putino turto. Prieš kurį laiką „Bloomberg“ skelbė, kad V.Putinas – ne tik turtingiausias politinis lyderis, bet ir turtingiausias žmogus pasaulyje. Niekam nepavyko gauti šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Iš esmės remiamasi tik Stanislavo Belkovskio interviu, 2007 metais duotu vokiečių laikraščiui „Die Welt“, kuriame politologas teigė, kad V.Putinas kontroliuoja 37 proc. naftos kompanijos „Surgutneftegaz“ ir 4,5 proc. dujų monopolininkės „Gazprom“ akcijų.

Pats V.Putinas 2008 metų vasarį per spaudos konferenciją į klausimą, ar tiesa, kad jis yra turtingiausias Europos žmogus, ir koks tuomet yra jo turtų šaltinis, atsakė: „Viską iškrapštė iš nosies ir išterliojo ant savo popiergalių.“ O toliau jis pasakė iš tiesų esąs pats turtingiausias žmogus pasaulyje, nes rusai jam jau du kartus patikėjo vadovauti tokiai didžiai šaliai, ir tai yra jo didžiausias turtas.

Atsakymas visiškai teisingas – didžiausias V.Putino turtas yra valdžia. Motina Rusija jam ir jo kleptokratams visiškai nerūpi. Jie naudojasi rusų nacionalizmu ir teritorine ekspansija, kad sustiprintų savo valdžią – dėl asmeninių interesų, o ne iš patriotizmo. Ekonominės sankcijos jiems mažai rūpi. Net jei Rusijos ekonomika silpnės, dar daug ką bus galima pavogti. Tačiau jei V.Putino kleptokratus ištiks toks pats likimas kaip V.Janukovyčių, jie praras tai, kas jiems brangiausia.

Išsikasė sau duobę

V.Putinas sukūrė visuomenę, kurioje jokie kiti įstatymai, kaip tik valdančiosios klasės rimbas, negalioja. O tai reiškia, kad ir elito turtai namuose nėra saugūs. Juk politiniai vėjai dažnai keičia kryptį. Tad vienintelė išeitis – slėpti juos užsienio bankų sąskaitose, kišti į nekilnojamąjį turtą. Rusijos politinis elitas siunčia į užsienį savo šeimos narius, jų vaikai mokosi brangiausiose Vakarų mokyklose ir universitetuose, o žmonos ar meilužės saugiai mėgaujasi prabanga Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje.

Reikia manyti, kad V.Putino kleptokratams didelį nerimą sukėlė tai, kas nutiko V.Janukovyčiui ir dvidešimčiai jo „šeimos“ narių – Austrija, Šveicarija ir Lichtenšteinas įšaldė jų turtą (tą patį žada padaryti visos 28 Europos Sąjungos (ES) narės). Rusijos žmonės irgi supranta, kad ir jų kleptokratai gyvena ne blogiau už V.Janukovyčių, bet neturi įrodymų. Kažin ką jie darytų, jei šiuos įrodymus jiems pateiktų tarptautinė finansų bendruomenė?

Kaip nurodo „Forbes“, ji galėtų pradėti nuo V.Putinui artimiausių verslo bendrų, vienas jų – Genadijus Timčenka, šiuo metu turtingiausių pasaulio žmonių sąraše užimantis 61 vietą. Jis yra Suomijos pilietis, gyvenantis Šveicarijoje. Sklando gandai, kad jis tvarko V.Putino užsienio turtus. Kaip Suomijos pilietį, jį būtų galima patraukti liudyti. Dėl to šis žmogus verčiau pasisaugotų.

Gal kas sakys, kad nesant įrodymų kalbos apie vagis Rusijos valdžioje yra gryniausias šmeižtas ir juodinimas. Tačiau siekiant sustabdyti V.Putiną, verta pamėginti – nusitaikyti konkrečiai. Regis, tai kur kas geresnė priemonė nei ekonominės sankcijos, kurios, kaip jau matėme iš Didžiosios Britanijos pavyzdžio, šiai šaliai kainuotų kur kas daugiau nei Rusijai. Ekonominėmis sankcijomis siekdama nubausti tarptautines sutartis sulaužiusį agresorių, Didžioji Britanija, grynai ekonominiais skaičiavimais, labiau nubaustų pati save.

"Putinas - XXI amžiaus Hitleris", - skelbia protestuotojo prieš Rusiją plakatas Madride.

Prekybos ryšiai

Rusija ir Europos Sąjunga palaiko glaudžius prekybos ryšius, tad prekybos ir finansinės sankcijos būtų skaudžios abiem pusėms.

ES yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė, jai tenka beveik 41 proc. visos prekybos. ES eksportuoja į Rusiją daugiausia mašinas ir transporto įrenginius, vaistus, chemijos ir žemės ūkio produktus. Importuoja žalią naftą ir dujas. Europos šalims tenka 84 proc. Rusijos naftos ir maždaug 76 proc. gamtinių dujų eksporto.

Didžiausia Rusijos naftos ir dujų importuotoja yra Vokietija. Rusijoje veikia apie 6 tūkst. Vokietijos bendrovių.

Daugiausia Rusijos investicijų sulaukė Kipras – 122 mlrd. dolerių. Tai buvo Rusijos verslo, pasinaudojusio palankia Kipro finansų sistema ir lengvatiniais mokesčiais, investicijos.

2013 metais JAV importas iš Rusijos siekė 26,9 mlrd. dolerių ir dukart viršijo eksportą. JAV nuperka apie 5 proc. Rusijos naftos.

Europa žada Ukrainai 11 mlrd. eurų

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso vakar paskelbė, kad Ukrainai planuojama skirti didelį pagalbos paketą – bent 11 mlrd. eurų per ateinančius porą metų.

Pagalbos detalės šiandien Briuselyje bus aptartos su Ukrainos laikinuoju premjeru Arsenijumi Jaceniuku, kuris dalyvauja nepaprastajame 28 ES lyderių susitikime, sušauktame siekiant aptarti bendrą atsaką į karinę krizę Kryme.

ES taip pat planuoja suteikti Kijevui prekybos lengvatų, numatytų pernai rengtoje asociacijos sutartyje. Briuselis taip pat dės pastangas aprūpinti Ukrainą dujomis „atgaliniu srautu“, jei nutrūktų tiekimas iš Rusijos.

Diena anksčiau JAV pasiūlė Ukrainai 1 mlrd. dolerių paskolos garantijas ir savo techninius ekspertus, kurie patars Ukrainos centriniam bankui ir Finansų ministerijai, kaip spręsti ekonomikos sunkumus.

Kijevo naujieji lyderiai sakė, kad per ateinančius dvejus metus Ukrainai reikės 35 mlrd. eurų pagalbos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"