TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Geriausiu atveju lekia tik pėstininkų galvos

2011 02 23 0:00
Būsimi vartai į Šengeno erdvę (Rumunijos ir Moldovos pasienio postas).
AFP/Scanpix nuotrauka

Rumunija ir Bulgarija veržiasi į Šengeno zoną, tačiau joms sukliudyti gali korupcija, įaugusi politikams į kraują.

Rumunijos viltys įsilieti į Europos Šengeno erdvę, kur nereikia vizų, gali sužlugti, nes politikai nerodo nė mažiausio noro įveikti korupciją. Jie patys ir yra labiausiai korumpuoti, o korupcija apėmusi šalį kaip epidemija. Nepaisydami Europos Sąjungos (ES) perspėjimų politikai kuo įžūliausiai dengia kyšininkavimu kaltinamus kolegas. Jie surengė kampaniją gindami vieną politiką, kaltinamą neteisėtu Europos lėšų panaudojimu, ir neleido areštuoti kito, naudojusio šantažą. Artėjant laikui, kai turi būti paskelbta ES ataskaita apie Rumunijos pažangą, blogesnių signalų, kurie neabejotinai pakenks šalies įvaizdžiui, politikai nė negalėjo pasiųsti. Rumunijos prezidentas Traianas Basescu ne kartą įspėjo įstatymų leidėjus, kad šalis sulauks rimtos ES kritikos, jei šie nesugebės panaikinti kyšininkavimu kaltinamų kolegų neliečiamybės.

Kaip domino kaladėlės

Šengeno zonoje daugiau kaip 400 mln. piliečių iš 25 ES narių gali laisvai judėti be sienų kontrolės. Bulgarija ir Rumunija, naujausios dvi ES narės, įstojusios 2007 metais, paskelbė įsiliejimą į Šengeno erdvę šių metų nacionaliniu prioritetu, tačiau kai kurios šalys, ypač Prancūzija ir Vokietija, iškėlė griežtą sąlygą - Rumunija ir Bulgarija privalo išgyvendinti korupciją. Eurožargonu tai formuluojama kaip "negrįžtama pažanga kovoje su korupcija". Prancūzija ir Vokietija nori atidėti Bulgarijos ir Rumunijos priėmimą į Šengeno erdvę, kuris planuojamas nuo kovo mėnesio. Joms pritaria Suomija, o paskelbus neigiamą ataskaitą neabejotinai atsiras ir daugiau sąjungininkių.

Nuo pat Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo į ES korupcija ir teisingumo sistemos reforma šiose Balkanų šalyse buvo didžiausias Europos rūpestis. Ekspertai mano, kad tam tikri žingsniai, kurių ėmėsi šalys, sutrumpinusios bylų nagrinėjimo laiką ir patobulinusios kai kurias teisines procedūras, bus pagirti, bet Rumunijos įstatymų leidėjai sulauks griežčiausios kritikos. Specialistai teigia, kad korupcija yra giliai įleidusi šaknis į Rumunijos politikų klasę, korumpuotos visos Rumunijos politinės partijos, politika ir verslas - susipynę. Politikai - tarsi domino žaidimo įkaitai: vienam griuvus, gali griūti ir visi kiti. Kad šito išvengtų, jie nė neprisimena valstybės ir viešųjų interesų.

Saviškių dangstymas

Nepaisydami artėjančio šalies įvertinimo, vos prieš gerą savaitę įstatymų leidėjai nesutiko panaikinti valdančiosios Liberalų demokratų partijos (PDL) deputato Dano Pasato, kurį prokurorai apkaltino šantažu, parlamentinės neliečiamybės. D.Pasatas kaltinamas šantažavęs kelis merus, kad jo vadovaujama statybų bendrovė gautų pelningų valstybinių užsakymų. Politikas grasino merams smurtiniu susidorojimu, jei šie nesutiks.

Praėjusių metų pabaigoje tiek valdantieji, tiek opozicijos parlamentarai atmetė prokurorų prašymą išplėsti tyrimą prieš buvusį PDL sporto ministrą, kaltinamą grobstymu. O šiemet sausį pagrindinė opozicinė Socialdemokratų partija (PSD) suorganizavo paramos mitingą vienam savo lyderių - Constantinui Nicolescu, kuris kaltinamas ėmęs kyšius ir sukčiavęs su Europos fondais. Šis atvejis ypač papiktino Rumunijos visuomenę. Vis daugiau rumunų, pavargę nuo nesėkmių išgyvendinti korupciją, norėtų, kad šalyje atsirastų visiškai nauja, nesusitepusi partija, bet ekspertai abejoja, ar tai padėtų.

Korupcijos šachmatai

Dar viena Rumunijos problema - policijos ir pasieniečių korumpuotumas. Prieš keletą savaičių 1200 saugumo pareigūnų surengė reidus į pasieniečių, dirbančių prie Serbijos sienos, namus ir konfiskavo nelegalių cigarečių už pusę milijono eurų bei suėmė dešimtis žmonių. Prieš tai panašus reidas buvo surengtas Rumunijos ir Ukrainos pasienyje. Per jį suimta 70 cigarečių kontrabandininkų.

Po šių reidų Rumunijos vidaus reikalų ministras Traianas Igas su kontrabandos problema susiejo Rumunijos policijos profesinę sąjungą. Jis klausė, ar profesinės sąjungos lyderiai "yra kartu su mumis kovojant prieš tuos, kurie dalyvauja nusikaltimuose".

Tą pačią dieną vienas profesinės sąjungos vadovų trenkė atsaką išplatinęs pareiškimą, kuriame panaudojo šachmatų metaforą. Jis apkaltino vyriausybę, kad ši "kerta pėstininkus" (muitinės pareigūnus), bet neliečia "bokštų" (aukščiausių nacionalinės muitinės vadovų) ir "karalienių" (politikų, kurie naudojasi nešvariais pinigais savo partijų veiklai remti), ką jau kalbėti apie neįvardytą "karalių". Jis taip pat pareiškė, kad Rumunija nepasirengusi pokyčiams: spauda nenori atskleisti svarbių šachmatų figūrų pavardžių, o represijų sistema kelia pavojų fiziniam žmonių saugumui, jei jie netylės.

Kiauros sienos

ES ne veltui baiminasi, kad Rumunijai tapus Šengeno nare iškils išorinių sienų saugumo problema. Neseniai Rumunijos pasienio policija paskelbė įdomių skaičių apie tai, kas 2010 metais vyko 2 tūkst. km ilgio ruože, kuris ir yra būsima išorinė Šengeno zonos siena, bei 20 tūkst. kv. km plote Juodojoje jūroje.

Pasienio policija sulaikė 2131 užsienio pilietį, nelegaliai mėginusį kirsti sieną. Iš viso į ES išvyko ir iš jos atvyko 36 mln. žmonių. Nelegalai daugiausia plūdo iš Moldovos, Turkijos, Pakistano, Afganistano, Irako, Albanijos, Irano, Libano, Somalio, Indijos, Maroko, Nepalo, Ukrainos, Palestinos, Nigerijos, Tuniso, Egipto, Serbijos, Sirijos, Šri Lankos ir Rusijos.

Pagrindinės kontrabandos prekės buvo kava, cigaretės, maisto ir elektronikos produktai, namų apyvokos reikmenys, tekstilė. Policija konfiskavo daugiau kaip 85 t heroino ir 5 tonas aukso, aptiko 82 ginklus, 13 036 šovinius, 1,4 kg sprogmenų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"