TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Gerosios valios šalis

2012 07 21 8:55
Apie 70 proc. Olandijos savanorių yra ne pensininkai, o aktyvūs dirbantys žmonės./AFP/Scanpix nuotrauka

Olandija - rekordininkė pagal savanorių skaičių. Padėti kitiems šioje šalyje laikoma gyvenimo norma.

Daugiau kaip 40 proc. suaugusių Nyderlandų gyventojų dalyvauja savanorystės judėjime. Tiek savanorių dar galima sutikti tik Austrijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Mažiausiai savanorių  - vos iki 10 proc. - yra Bulgarijoje, Graikijoje, Italijoje ir Lietuvoje. O visoje Europos Sąjungoje savanorystės mielai imasi 92-94 mln. suaugusių gyventojų.

Amsterdamo gyventojas Janas Berenhoutas neseniai išėjo į pensiją ir netikėtai pamatė, kad yra dvigubai labiau užsiėmęs nei anksčiau. Šis olandas dalyvauja gausybės komisijų, komitetų, skirtų pagelbėti skurstantiesiems, saugoti gamtą, padėti emigrantams ir pan., veikloje.

Jo bute net naktį gali suskambėti telefonas, nors paprastai jis, kaip ir dauguma olandų, labiau linkęs naudotis elektroniniu paštu. Tačiau skambutis naktį reiškia, kad nutiko kas nors rimta. Tą kartą skambino jaunos moters, kurios dukrą vyras iranietis uždarė namie ir už nepaklusnumą muša, motina. Ji paskambino J.Berenhoutui todėl, kad jis dirba savanoriu organizacijoje, padedančioje spręsti konfliktus tarp imigrantų ir olandų.

Janas nedelsdamas šoko ant dviračio ir nuvažiavo nurodytu adresu. Ryte savo šeimos nariams jis papasakojo, kaip drauge su policija vadavo moterį iš namų nelaisvės, o jos vyras buvo suimtas.

J.Berenhoutas nuolat padeda kitiems. Jis pagelbsti kaimynams arabams pasaugodamas jų vaikus. Esant reikalui, padeda užsieniečiams užpildyti reikiamus dokumentus olandų kalba, atneša senai surinamietei laikraščių ir jai paskaito, versdamas į anglų kalbą.

Tačiau tarp žmonių, kuriems padeda J.Berenhoutas, dominuoja ne arabai afrikiečiai ar išeiviai iš Lotynų Amerikos - dažniausiai jam tenka talkinti atvykėliams iš buvusios Sovietų Sąjungos. Jo namuose reguliariai renkasi iš ten atvykusios jaunos moterys, susiduriančios su įvairiomis problemomis. Janas jas išklauso ir kantriai aiškina, kokia tvarka ir kokie įstatymai galioja Olandijoje.

J.Berenhoutas - taupus žmogus, skaičiuojantis kiekvieną eurą. Kodėl gi jis mielai imasi darbo, už kurį niekas nemoka, ir kas tie olandų savanoriai?

Patikima duomenų bazė

Amsterdamo savanorių centro, vienijančio norinčius kitiems padėti žmones, direktorė Savitri Groag sako, kad dauguma savanorių - ne pensininkai, turintys daug laisvo laiko, o aktyvūs dirbantys žmonės (jie sudaro 70 proc. visų savanorių). Dažniausiai tai olandai, nors tarp jų yra ir imigrantų. Visi savanoriai - išsilavinę, du trečdaliai jų baigę universitetus.

Jauna centro direktorė pasakoja, kad jos vadovaujama įstaiga nuolat klausia gyventojų, kam reikalinga savanorio pagalba. Gauti atsakymai surūšiuojami ir saugomi centro kompiuteryje. Taip pat nuolat klausiama gyventojų, ar jie nenorėtų padėti žmonėms, kuriems būtina pagalba. Kiekvienam atsiliepiančiam pasiūloma užpildyti anketą su 10 klausimų. Tarp jų yra ir tokių: "Kokie jūsų savanoriškos veiklos motyvai?", "Kas skatina jus nemokamai dirbti?", "Su kuo labiausiai norėtumėte dirbti - vaikais, senukais, gyvūnais, invalidais?", "Kiek laiko galite skirti savarankiškam darbui?" ir pan. Gauti atsakymai suvedami į turimą duomenų bazę.

Tarp norinčių padirbėti savanorių - 38 metų moteris, televizijos režisieriaus padėjėja. Ji rašo: "Visą darbo laiką praleidžiu neramioje aplinkoje: ieškau reikalingų žmonių, juos pasitinku ir išlydžiu, rūpinuosi reklama. Tikslas vienas, arba jeigu norite, trys: pinigai, pinigai ir dar kartą pinigai. Man norėtųsi padaryti ką nors gera, ką nors, kas iš tiesų žmonėms reikalinga. Gal galėtumėte  padėti?" Moteris nurodo, jog mėgsta ruošti valgyti, myli vaikus. Todėl centras jai pasiūlo padirbėti virėjo padėjėja vaikų kavinėje, ten režisieriaus padėjėja noriai bendrauja su jaunaisiais jos lankytojais.

Solidus šeimos tėvas nuo vaikystės turėjo šunų, bet šiuo metu  negali jų laikyti, nes žmona ir sūnus yra alergiški šuns plaukams. Todėl jis mielai - valandą ryte ir valandą po darbo - pasirūpintų gyvūnais. Šiam vyrui pasiūloma pavedžioti ryte ir vakare aklo šeimininko šunį.

Motyvų, kodėl norima padėti žmonėms, kone tiek pat, kiek pačių savanorių. Pavyzdžiui, studentams, tai galimybė užpildyti skiltį  darbdaviui pateikiamoje gyvenimo aprašymo anketoje. Jei į klausimą: "Ar užsiimate savanoryste?", atsakoma teigiamai, pretendentui prisideda pliusas.

Gyvenimo mokykla

Vienos Amsterdamo vidurinės mokyklos direktorius Willas Rachenas pasakoja, kad neseniai į mokyklų programas buvo įtrauktas naujas dalykas - pilietinio ugdymo pamokos. Taip mokiniai mokomi jausti atsakomybę už kitą žmogų. Pavyzdžiui, jei vaikui gerai sekasi matematika, o greta sėdinčiam mokiniui - ne, jis raginamas draugui padėti.  

"Mūsų tikslas - ne tiek išmokyti vaikus padėti kitiems, kiek sudėlioti  prioritetus. Mūsų pragmatiškame amžiuje, kai pinigai - vos ne vienintelis visų tikslas, jaunimui būtina įskiepyti kur kas didesnių vertybių, išdėstyti kitokius prioritetus. Moralinis, emocinis atlygis yra svarbesnis už materialią kompensaciją. Mes aiškiname vaikams, kad jie privalo patys ieškoti tų, kuriems gali būti reikalinga jų pagalba. Jie turi išmokti būti naudingi kitiems žmonėms, didžiuotis, kad konkrečiais darbais padėjo konkrečiam žmogui", - pasakoja direktorius.

Šios mokyklos vestibiulyje kabo plakatas "Padėk silpnam, padėk ligotam!" Toks savanorystės programos principas. Šiai programai kasmet skiriama 70 valandų.

Padeda ir turtuoliai  

Filologijos profesorė Mariana Saks dirba konsultante Filantropų draugijoje. Jai priklauso pasiturintys žmonės, negailintys pinigų tiems, kam jų pagalbos labai reikia.

"Daug kas mano, jog turtingi žmonės neturi finansinių problemų, - sako Mariana. - Ir aš anksčiau taip maniau. Pasirodo, turi. Viena pagrindinių - kur investuoti pinigus? Paprastai žmogaus poreikiai nėra labai dideli, ir turtingas verslininkas šiuo atžvilgiu mažai kuo skiriasi nuo kitų žmonių. Savo poreikius, net brangiai kainuojančius, jis patenkina gana greitai. O paskui ateina metas, kai pajunta, kad laikas ir "apie sielą pagalvoti". Tuomet jis ima ne "auginti" turimus pinigus, o skirti juos kilniems tikslams. Štai tuomet ir praverčia Filantropų draugijos konsultantė.  

Parengė DANA KURMILAVIČIŪTĖ 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"