TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Gezio parkas: prisimenant tenykščius protestus

2016 06 04 6:00
Vieno populiariausių Turkijos leidinio, humoro žurnalo „Penguen” redaktorius Selcukas Erdemas pasakojo apie žiniasklaidos situaciją ir vaidmenį Turkijoje. Gintarės Dagytės nuotraukos

Prieš trejus metus, 2013 metų gegužę, Turkijoje vyko Gezio parko protestai. Vien Stambule 7,5 mln. žmonių išėjo į gatves parodyti savo nepasitenkinimo tuometinės islamiškų motyvų turinčios valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos sprendimais ir diktatoriškais valdžios veiksmais.

Rengdama dokumentinį filmą „Tylusis protestas“, pasakojantį apie kūrybišką kovą už žmogaus teises per Gezio protestus, susipažinau su vieno populiariausių Turkijos leidinio, humoro žurnalo „Penguen“ („Pingvinas“) redaktoriumi Selcuku Erdemu. Interviu jis pasakoja apie žiniasklaidos situaciją ir vaidmenį Turkijoje.

– Ar Turkijos žmonės pasitiki žiniasklaida?

– Turkijoje pasitikėjimas žiniasklaida niekada nebuvo itin didelis, tačiau jis ėmė drastiškai kristi vykstant Gezio protestams. Dienraščių skaitomumas akivaizdžiai sumažėjo po Gezio įvykių. Šiuo metu išgyvename rimtą pasitikėjimo krizę.

– Kaip apibūdintumėte dabartinę žiniasklaidos situaciją?

– Jau prieš Gezio parko protestus nutuokėme, kad žiniasklaida Turkijoje nėra nepriklausoma, tačiau jiems vykstant pamatėme tikrąją padėtį – supratome, kiek iš tiesų ji yra įbauginta. Didžioji dalis žiniasklaidos negali prieštarauti valdžiai, negali pranešti net apie smulkiausius įvykius be valdžios pritarimo. Dėl to apie daugelį dalykų taip niekada ir nepranešama. Labai nedidelė turkiškos žiniasklaidos dalis gali kalbėti laisvai.

Dirbantis karikatūrininkas.

Nepriklausomi nėra stiprūs

– Norite pasakyti, kad Turkijoje nėra nepriklausomų žiniasklaidos priemonių?

– Nepriklausoma žiniasklaida Turkijoje egzistuoja, tačiau ji nėra stipri. Kol kas dar negalime kalbėti apie tokią žiniasklaidą, kuri nepriklausomai nagrinėtų įvairias problemas ir suteiktų galimybę pareikšti savo nuomonę skirtingiems visuomenės atstovams. Kad ir kaip būtų, pavyzdžiui, mūsų žurnalas yra nepriklausomas. Mes, karikatūrininkai, patys įkūrėme „Penguen“ ir neturime viršininko, kurį persekiotų susitarimai ar kuris turėtų kitų verslo įsipareigojimų. Daugumos žiniasklaidos bendrovių savininkai yra verslininkai, vadovaujantys ir kitoms bendrovėms. Dėl to jie dažnai jaučia pareigą pataikauti valdžiai arba yra labai jautrūs valdžios spaudimui. Tai pagrindinė priežastis, kodėl žiniasklaidos situacija yra tokia sudėtinga. Labai nedaug leidinių yra tokie kaip mes – leidžiami savo pastangomis.

– Kokios temos Turkijoje laikomos tabu?

– Dėl valdžios spaudimo net menkiausios kritikos rašymas tampa per sudėtingas, daug žurnalistų dėl to praranda savo darbą laikraščiuose ar televizijoje. Žurnalistams valdžia duoda aiškius nurodymus.

Bylą laimėjo

– Ar kada jautėte cenzūrą?

– Tiesa sakant, mes sulaukiame daug skundų. Pavyzdžiui, ministras pirmininkas buvo padavęs mūsų žurnalą į teismą, tačiau bylą laimėjome. Nors mes turime teisę į laisvą meną ir kultūrą, vyriausybė pati tam prieštarauja. Prieš Gezio parko protestus žmonės turėjo įvairiausių nusiskundimų dėl valdžios veiksmų. Kai kurie reikalavo, kad būtų užtikrintos žmogaus teisės ir žodžio laisvė, kiti protestavo dėl miesto viešųjų erdvių naikinimo ar dėl kultūros paveldui priskirtinų pastatų griovimo. Bet medžių kirtimas ir siekis Gezio parką paversti prekybos centru suvienijo visus. Mintis, kad to jau gana, kilo kone kiekvienam. Apskritai, pagrindinis protestuotojų tikslas buvo išreikšti savo jausmus ir nuomonę, norėjome, kad į ją būtų rimtai atsižvelgta. Reikalavimas būti pamatytiems, išklausytiems ir priimtiems suvienijo visus.

– Kaip elgėsi pagrindinės žiniasklaidos priemonės per Gezio protestus?

– Jos visiškai ignoravo protestus. Nacionalinė televizija pačiu įtempčiausiu metu, kai vyko kruvinos atakos, transliavo dokumentinį filmą apie pingvinus. Labai maža dalis laikraščių publikavo naujienas apie įvykius Gezio parke. Kai kurios televizijos stotys iš pradžių tiesiogiai transliavo iš Gezio parko, rodė kad Stambulo centre yra susirinkusi didžiulė minia žmonių, tačiau kai tik prasidėjo policijos atakos – transliacijos buvo nutrauktos. Tai lėmė, jog dauguma žmonių, gyvenančių ne Stambule, taip ir nesužinojo, kas vyksta, kaip žiauriai policija elgėsi su protestuotojais. O kai kurie laikraščiai rengė straipsnius, protesto dalyvius lygindami su teroristais.

– Kaip žmonės gaudavo informaciją apie protestus?

– Stengėsi sekti naujienas socialiniuose tinkluose. Labiausiai naudotas „Twitter“ socialinis tinklas, patys protestuotojai dalijosi naujienomis, fotografijomis, vaizdo įrašais.

Karikatūrų žurnalo „Penguen” redakcijoje.

Neturi ko prarasti

– Kaip „Penguen“ šiame kontekste sugebėjo išlikti nepriklausomas ir išvengti valdžios kontrolės?

– Atvirai sakant, mes neturime labai daug pinigų. Leisti humoro žurnalus nėra pelninga. Taigi, neturime ko prarasti, nes, svarbiausia, nepublikuojame reklamos. Išlaikome žurnalą skaitytojų, kurie jį perka, dėka. Kaip minėjau, neturime savininko, kuris naudodamasis žurnalu stengtųsi pasipelnyti ar užmegzti ryšius. Be to, mūsų kritika gan švelni.

– Koks jūsų žurnalo tikslas?

– Humoro žurnalų tradicija Turkijoje labai sena, jų yra buvę įvairiausių. Kai pradėjome leisti „Penguen“, norėjome kurti įdomias, protingas karikatūras. Labiausiai stengiamės perteikti kitokį požiūrį savo skaitytojams, parodyti įvykius iš šiek tiek kitos perspektyvos. Turiu omeny, sukurti tokias karikatūras, kurios taikliai interpretuotų aktualius įvykius. Nenorime pernelyg pamokslauti ar prieštarauti vien dėl prieštaravimo. Taip pat nenorime kurti pernelyg aštrių karikatūrų. Taigi, stengiamės prajuokinti savo skaitytojus ir išreikšti jų jausmus kaip galima geriau.

– Koks buvo pagrindinis jūsų karikatūrų tikslas per Gezio protestus? Kokią žinutę norėjote perduoti savo skaitytojams?

– Nesistengiame siųsti tam tikrų žinučių savo skaitytojams. Siekėme pabrėžti įdomius įvykius, detales, išreiškiančias skaitytojų jausmus. Humoras buvo labai svarbus per Gezio protestus, jis tuomet tapo pagrindiniu ginklu. Mes bandėme tai palaikyti.

– Kaip sugalvojate idėjas savo karikatūroms?

– Žurnale turime puslapių, skirtų karštosioms naujienoms ir politiniams įvykiams, taip pat išskirtinių puslapių kiekvienam karikatūrininkui. Juose galime vaizduoti įvairius gyvenimiškus dalykus. Rengdami karštųjų naujienų puslapius, turime atlikti šalies naujienų apžvalgą ir pasirinkti tas žinutes, kurios patiems atrodo aktualios. Nors esame nepriklausomi, negaudami prieigos prie nešališkų naujienų, negalime piešti kokybiškų karikatūrų. Taigi, nepriklausoma žiniasklaida, laisva nuo valdžios spaudimo, mums taip pat yra labai aktuali.

Reikėjo būti atsargiems

– Pagrindinės žiniasklaidos priemonės beveik nepranešė naujienų apie Gezio protestus. Kaip jūs rasdavote šaltinių savo karikatūroms?

– Televizijos kanalai pasidavė valdžios spaudimui ir atsitraukė, tačiau kai kurie laikraščiai tęsė savo darbą. Taip pat buvo įmanoma suprasti bendrą atmosferą ar net gauti šiokių tokių naujienų iš socialinių tinklų. Žinoma, taip pat pasirodė daug melagingų pranešimų. Turėjome būti labai atsargūs. Kita vertus, dauguma mūsų karikatūrų buvo apie valdžios atstovų reakciją, o prie šios informacijos galėjome lengvai prieiti, nes ministras pirmininkas kiekvieną dieną buvo rodomas per visus televizijos kanalus. Nupiešėme daugybę karikatūrų, remdamiesi jų kalbomis.

– Ar manote, kad jūsų žurnalas gali daryti įtaką skaitytojų politinėms nuostatoms?

– Nenorime taip galvoti, nenorime prisiimti šios misijos. Mums patinka dirbti laisvai, todėl nesu toks tikras, kokią dalį žmonių paveikia mano karikatūros. Pats pradėjau skaityti humoro žurnalus, kai buvau dar vaikas. Manau, kad tie žurnalai ir yra priežastis, kodėl esu skeptiškas dėl dabartinių įvykių. Tikiuosi, kad ir mūsų žurnalas priverčia skaitytojus į įvykius reaguoti šiek tiek skeptiškiau. Tai būtų neblogas laimėjimas.

– Ar manote, kad Gezio protestai atnešė pokyčių?

– Tai sužinosime tik po daugelio metų. Užsienio reikalų ministras sakė, kad Gezio protestai bus užmiršti. Manau, kad taip nebus – jauni žmonės, prisidėję prie Gezio įvykių, po 20 metų gali patys tapti naujais ministrais pirmininkais. Protestai pasiglemžė daug gyvybių, buvo daug netekčių, tačiau žmonės išsiugdė tą jausmą, kad jie nori, jie turi, jie gali ir jie bandys apginti savo teises.

– Kokį socialinį pokytį norėtumėte matyti pats?

– Asmeniškai po šių įvykių esu kiek pesimistas. Toks nebuvau, tačiau tapau. Kai kurie žmonės stojo kovoti už savo teises per Gezio protestus, tačiau nemanau, kad dauguma mūsų visuomenės dabar tam pasirengusi.

Valdžios siekis Gezio parką paversti prekybos centru buvo paskutinis kantrybės lašas ir suvienijo visus protestuoti dėl žmogaus teisių užtikrinimo. /metro.co.uk nuotrauka

***

Projektą „Žiniasklaida vystymuisi“, remiamą Europos Sąjungos, Lietuvoje įgyvendina VšĮ „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.

Apie projektą

Kodėl laisvė reikšti savo mintis ir idėjas yra svarbi? Visų pirma, tai viena pagrindinių žmogaus teisių. Be to, ji aktuali diskutuojant ir apie visai visuomenei rūpimas problemas bei jas sprendžiant. Tik egzistuojant minties laisvei įmanoma užtikrinti, kad išrinkti valdžios atstovai yra atskaitingi savo rinkėjams, o visuomenės raida yra tvari, ilgalaikė bei grįsta socialiniu teisingumu.

Saviraiškos laisvė ypač svarbi besivystančiose šalyse, nes prisideda prie jų augimo ir yra vienas raidos tikslų. Indų ekonomistas ir filosofas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas Amartya Senas savo knygoje „Vystymasis kaip laisvė“ iškelia idėją, jog valstybių išsivystymą turėtume matuoti ne tradiciniais ekonominiais indikatoriais, tokiais kaip bendrasis vidaus produktas (BVP), bet pilietinių laisvių indeksais. Taigi, tik užtikrinę laisvę reikšti savo mintis, galime kalbėti apie ekonomines paskatas visiems prisidėti prie ekonominio augimo. A. Seno idėjos pripažintos tarptautiniu mastu – jos tapo pagrindu pasiekti Jungtinių Tautų tūkstantmečio vystymosi tikslus ir praėjusiais metais juos pakeitusius darnaus vystymosi tikslus.

Visgi demokratinės diskusijos erdvė pastaraisiais metais traukiasi tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Autoritarines tendencijas iliustruoja ir Gintarės Dagytės interviu su vienu žymiausiu Turkijos karikatūrininku Selcuku Erdemu. Kokios šios šalies vystymosi perspektyvos besitraukiančios žodžio laisvės kontekste? – apie tai siūlome pamąstyti skaitant šį „Lietuvos žinių“ straipsnį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"