TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ginant "WikiLeaks"

2010 12 07 0:00
Vieniems J.Assange'as - nusikaltėlis, kitiems - herojus.
AFP/Scanpix nuotrauka

"WikiLeaks" fenomenas sudrebino ne tik politikų, bet ir žiniasklaidos pasaulį. Nestinga smerkiančiųjų (Lietuvoje taip pat) ir teigiančiųjų, esą tokie metodai nepriimtini, neetiški, be to, nutekinama informacija nevertinga ir pasenusi. Tačiau pasaulio žiniasklaidos lyderiai sveikina "WikiLeaks".

Vienos vokiškai kalbančių valstybių kokybiškos žiniasklaidos autoritetų, Šveicarijoje leidžiamo dešiniosios pakraipos savaitraščio "Weltwoche" vyriausiasis redaktorius Rogeris Koeppelis pareiškė: "Skaidrumas politikoje savaime yra vertybė. Neabejotinai reikia sveikinti "WikiLeaks". Žurnalistai turėtų ne dejuoti, bet tirti geriau nei naujieji jų konkurentai."

O štai kaip kilęs skandalas komentuojamas savaitraštyje "The Economist", kuris laikomas kokybiškos žiniasklaidos autoritetu. Tai daro žurnalistas W.W.: "Šis stulbinamas dokumentų nutekinimas iškelia klausimų dėl Amerikos teisių ir privilegijų. Šiandien bandžiau apibrėžti skirtingų ideologijų ir charakterių "WikiLeaks" sistemą, tačiau greitai susipainiojau. Todėl, užuot diagnozavęs pasaulį, priešingai nei daro mano kolega, diagnozuosiu save.

Dešimtis tūkstančių slaptų diplomatinių dokumentų kolega vadina paprasčiausiomis "paskalomis" ir teigia, jog "gauti bei paskelbti didelį kiekį diplomatinio susirašinėjimo dokumentų nėra socialiai naudinga veikla". Visiškai su tuo nesutinku.

Nutekinta informacija yra reikšmingas lobis. Štai Amerikos civilinių teisių sąjunga, remdamasi "WikiLeaks" paviešinta medžiaga, praneša, kad George'o W.Busho administracija "spaudė Vokietiją neteisti CŽV pareigūnų, atsakingų už Vokietijos piliečio Khaledo El-Masri pagrobimą, perdavimą ir kankinimą. Kai CŽV suprato, jog suėmė ne tą žmogų, terorizmu įtariamas pilietis buvo perkeltas į Albaniją. Pagrobimą ir kankinimus laikau rimtais nusikaltimais. Juk išties įdomu sužinoti, kad JAV vyriausybė spaudė kitas šalis, siekdama užsitikrinti bendradarbiavimą, kai dangstė savo agentų smurtavimą. To nevadinu paskalomis.

Manau, visi suprantame, jog net teisingiausiai besielgiančių vyriausybių darbas tampa sudėtingas, kai šios nebūna tikros, kad jų susirašinėjimo dokumentų neperskaitys pašaliniai žmonės. Nepaisant to, nėra jokio pagrindo manyti, kad JAV vyriausybė visuomet daro tik gerus darbus. Norint suprasti tikrąją "WikiLeaks" vertę svarbu atskirti valdžią - laikinai išrinktus nacionalinės politikos autorius - ir valstybę - nuolatinį biurokratinį bei karinį aparatą, kurį paviršutiniškai, tačiau nevisiškai, valdo esama vyriausybė. Karjeristai, kuriuos Amerikos žvalgybos agentūros išmėtė po visą pasaulį, dažniausiai su slaptumo priedanga vykdo slaptą politiką kariniuose ir konsuliniuose biuruose. Amerikos piliečiai paprastai nė nenutuokia, ką jie daro ir kuo jų veikla gali baigtis. Amerikos imperijos struktūra ir strategija - beveik visiška paslaptis mokesčius mokantiems piliečiams, kurių vaikai kariauja jos karuose. Ir tai būsena, patinkanti nerenkamam Amerikos valstybės elitui, ko gero, galingiausiai visuomenės klasei šioje žemėje.

Dienraščio "The New York Times" reporteris Scottas Shane'as, rašantis nacionalinio saugumo klausimais, teigia: "Amerikos mokesčių mokėtojai, Amerikos piliečiai moka už visas šias užsienio operacijas. Ir tai nėra blogai, kai amerikiečiai suvokia, kas vyksta. Galbūt turėdami daugiau informacijos apie slaptus vyriausybių pasitarimus iki invazijos į Iraką 2003 metais, geriau suprastume, kokį pavojų kėlė Saddamo Husseino masinio naikinimo ginklas."

Sakyčiau, tokių žinių suteikimas tikrai būtų socialiai vertinga veikla, net jeigu ta informacija būtų nelegaliai gautų dokumentų netvarkinga sąvarta. Malonu matyti, kad diskusija dėl JAV bandymo suardyti Irano branduolinę programą tapo rimtesnė ir kokybiškesnė po "WikiLeaks" pateiktų dokumentų.

Jeigu paslaptingumo reikia nacionaliniam saugumui ir efektyviai diplomatijai, neišvengiama, kad paslapties prerogatyva bus naudojamasi ir slepiant "nuolatines valstybės" piktadarystes bei savo privilegijuotus agentus. Įtariu, jog nėra vyriausybės vadovavimo schemos, kuri galiausiai netaptų netiesiogiai pavaldi generolams, šnipams ir užsienio agentams, nors būtent jiems prižiūrėti ir yra skirta. Todėl tokios organizacijos kaip "WikiLeaks", kurios iš esmės nusistačiusios prieš slaptumą ir kurios stengiasi veikti už globalinės tautinės-valstybinės sistemos ribų, gali būti geriausia, ko galime tikėtis kurdami skaidrumo atmosferą ir siekdami atsakingumo, būtino autentiškai liberaliai demokratijai. Kai kurie žmonės klausia: "Kas išrinko Julianą Assange'ą?" Atsakymas: "Niekas", dėl to "WikiLeaks" ir gali gerinti mūsų demokratijos kokybę, nors tai skamba šiek tiek ironiškai. Žinoma, tie, kurie pavydžiai gina neatsakingos valstybės valdžios privilegijas, sakys, kad žmonės mirs, jeigu perskaitysime jų elektroninį laišką. Tačiau kiti žmonės, kurių tikriausiai net daugiau, mirs todėl, kad to nepadarysime."

Parengė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"