TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ginkluotės pardavimo pirmūnai

2015 12 15 6:00
JAV „Lockheed Martin“ bendrovėje kuriamas modernus naikintuvas F-35. Reuters/Scanpix nuotrauka

Vakar Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI) paskelbė naujausią pasaulio ginklų pramonės apžvalgą. Ataskaitoje pateikiami duomenys apie ginkluotės gamintojus ir jų pajamas. 2014 metais tarptautinėje rinkoje dominavo Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos ginklų gamintojai, bet jų dalis sumažėjo, o Rusijos ir Azijos bendrovių – padidėjo.

Didžiausių ginkluotės ir karinių paslaugų pardavėjų šimtuko bendra apyvarta mažėjo ketvirtus metus iš eilės. Nuo 2013 metų ji smuktelėjo 1,5 proc., iki 401 mlrd. dolerių (364 mlrd. eurų). Išimtis – JAV kompanija „Lockheed Martin“. Jos pardavimas 2014 metais padidėjo 3,9 proc., iki 37,5 mlrd. dolerių (34,2 mlrd. eurų).

Pirmame dešimtuke tebedominuoja Vakarų Europos ir JAV bendrovės. Jos užima 80 proc. pasaulio rinkos. Tačiau Vakarų Europos ir JAV kompanijų pardavimas 2013–2014 metais sumažėjo 3,2 procento. Pasak SIPRI Ginklų ir karinių išlaidų programos vyriausiojo tyrėjo Siemono Wezemano, Vakarų Europoje didelę dalį gynybos išlaidų sudaro pirkimai.

Nustebino Vokietija ir Šveicarija

Vokietija ir Šveicarija – vienintelės Europos valstybės, kurių bendrovių pardavimas pernai didėjo. SIPRI eksperto teigimu, ginklus gaminančių įmonių sėkmę didele dalimi lemia sutartys. Pavyzdžiui, 2008 metais Vokietijos tankų gamintojo „Krauss-Maffay-Wegmann“ apyvarta labai padidėjo todėl, kad jis pasirašė dvi svarbias „Leopard II“ pardavimo sutartis su Ispanija ir Graikija. Neseniai „Krauss-Maffay-Wegmann“ sudarė sutartį su Kataru, tad kitais metais ši bendrovė turėtų užimti aukštesnę poziciją.

Pernai Vokietijai sėkmę daugiausia lėmė padidėjusi „Thyssen-Krupp“ gaminamų povandeninių laivų paklausa. Juos pirko Izraelis, Pietų Korėja, Turkija, Graikija. Bendrovė taip pat tiekė įrangą Vokietijos kariniam jūrų laivynui. Tuo metu Vokietijos kariuomenei šarvuočius gaminanti „Rheinmetall“ rado rinką Artimuosiuose Rytuose – sėkmingai bendradarbiauja su Alžyru ir Kataru.

2014 metais Šveicarijos kompanija „Pilatus Aircraft“ pardavė daugiau negu paprastai mokomųjų orlaivių. Gamintoja pasirašė itin pelningą sutartį su Indija. Šiemet šveicariškų lėktuvų užsisakė Jordanija ir Australija.

Rusijos pramonė toliau plečiasi

Pernai ypač sekėsi Rusijai – jos ginkluotės apyvarta išaugo dvigubai. Kaip pažymėjo S. Wezemanas, Rusijos įmonės tampa paklausios didėjant nacionalinėms karinėms išlaidoms ir eksportui.

2013–2014 metais 11 Rusijos gamyklų, įtrauktų į SIPRI sąrašą, bendros metinės pajamos šoktelėjo 48,4 procento. Didžiausia šio sektoriaus bendrovė buvo „Almaz-Antej“ (11 vieta SIPRI sąraše) – jos apyvarta siekė 8,84 mlrd. dolerių. „Almaz-Antej“ gamina priešlėktuvinių raketų sistemas „Buk“. Tokia sistema pernai liepą buvo numuštas oro linijų „Malaysia Airlines“ lėktuvas „Boeing 777“, skridęs virš Rytų Ukrainos.

Didžioji dalis Rusijoje pagamintos ginkluotės atiteko šalies ginkluotosioms pajėgoms. Įmonės taip pat turėjo stambių užsakovų kitose valstybėse, įskaitant Indiją ir Kiniją. Nuo tada, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, Maskva tiekia ginklus Sirijai. Tiesa, dabar Damaskas jų gauna labai mažai. Dėl beveik penkerius metus trunkančio pilietinio karo Sirija nebeturi finansinių išteklių rusiškai ginkluotei įsigyti.

Tarptautinės sankcijos, kurias Vakarų šalys paskelbė Maskvai po Krymo aneksijos 2014-ųjų kovą, regis, ne itin paveikė Rusijos gaminamų ginklų pardavimą. Šios pramonės pareigūnai sako, kad sankcijos tik paskatino Rusiją ieškoti kitų rinkų ir kurti naujas technologijas.

Dėl konflikto su Rusija 37,4 proc. sumažėjo Ukrainos bendrovių apyvarta. SIPRI eksperto teigimu, pokytį daugiausia lėmė konflikto Rytų Ukrainoje sukeltas sąmyšis, Rusijos rinkos netektis ir vietos valiutos nuvertėjimas. Ukrainos valstybinė bendrovė „UkrOboronProm“ 2013 metais pagal pardavimo apimtį SIPRI sąraše užėmė 58 vietą, o pernai nukrito į 90-ąją. Jos apyvarta sumažėjo 50,2 proc., iki 840 mln. dolerių (767 mln. eurų). Kita ukrainiečių bendrovė – „Motor Sich“ – 2014-aisiais dar pateko į SIPRI šimtuką, bet paskui visiškai iškrito iš sąrašo.

Kyla naujokės

Ekspertai pažymi, jog į ginklų tiekėjų gretas aktyviai spraudžiasi naujos kompanijos. 2013 metais SIPRI įvedė kylančių gamintojų kategoriją, kad galėtų sekti jų plėtrą. Šiemet į ją pateko Brazilija, Indija, Pietų Korėja ir Turkija. Nuo nuo 2013-ųjų šių valstybių bendrovių pajamos pakilo 5,1 procento.

Į šimtuką įtrauktos dvi ginkluotę gaminančios Turkijos įmonės. 2014 metais ASELSAN padidino apyvartą 5,6 proc., bet nusmuko iš 66 vietos į 73-iąją. „Turkish Aerospace Industry“ (TAI) pakilo į 89 poziciją ir padidino pardavimą 15,1 procento.

2014 metais taip pat geriau sekėsi Pietų Korėjos bendrovėms. Jų apyvarta, palyginti su 2013-aisiais, iš viso padidėjo 10,5 procento. Į SIPRI šimto sėkmingiausių gynybos sektoriaus kompanijų sąrašą pateko 15 Azijos gamintojų, neskaitant Kinijos firmų.

Švedijos institutas nevertina Kinijos įmonių, nes neturi patikimų duomenų. Ekspertai mano, kad į SIPRI sudarytą šimtuką galėtų būti įtraukta apie 10 kinų bendrovių, maždaug šešios jų – tarp dvidešimties didžiausiųjų. Kinija yra labai svarbi ginklų gamintoja. Pastarąjį dešimtmetį ši valstybė gerokai padidino savo karines išlaidas. Kinijos ginklų eksportas per penkerius metus pakilo 143 proc. ir dabar šalis yra trečia pagal dydį ginklų pardavėja pasaulyje.

Didžiausi pasaulio ginklų gamintojai (2014)

1. „Lockheed Martin“ (JAV)

2. „Boeing“ (JAV)

3. „BAE Systems“ (Didžioji Britanija)

4. „Raytheon“ (JAV)

5. „Northrop Grumman“ (JAV)

6. „General Dynamics“ (JAV)

7. „Airbus Group“ (Europos projektas)

8. „United Technologies Corp.“ (JAV)

9. „Finmeccanica“ (Italija)

10. „L-3 Communications“ (JAV)

Pasaulinio ginklų pardavimo dalis, tenkanti valstybei (2014)

1. JAV (54,4 proc.)

2. Didžioji Britanija (10,4 proc.)

3. Rusija (10,2 proc.)

4. Prancūzija (5,6 proc.)

5. Italija (3 proc.)

6. Japonija (2,3 proc.)

7. Izraelis (1,9 proc.)

8. Pietų Korėja (1,7 proc.)

9. Vokietija (1,6 proc.)

10. Indija (1,2 proc.)

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"