TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Globalios ekonomikos krestelėjimas - grėsmė nacionaliniam saugumui

2007 08 13 0:00

Lietuva dar nelabai suvokia, kad valstybės saugumą lemia ne tik geopolitinė grėsmė ar teroro aktų galimybės, bet ir ekonomikos plėtojimas.

Pastarąsias kelias savaites tarptautinėje arenoje įvykių netrūko. Tradiciškai Lietuvoje daugiausia dėmesio sulaukė procesai, kuriuose dalyvavo Rusija: provokacija Gruzijoje, kai Rusijos lėktuvai įskrido į Gruzijos teritoriją ir numetė bombą, agresyvūs pareiškimai dėl teisių į Arktį, dalyvavimo Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje suspendavimas ar Rusijos karo analitikų pareiškimai, kad NATO planuoja pulti Maskvą. Tokie akcentai natūralūs ir logiški žinant Lietuvos istoriją, geopolitinę padėtį ir Rusijos nuolatinius bandymus išbandyti tarptautinės bendruomenės pasirengimą duoti atkirtį Kremliaus ambicijoms ar pasirinkti nuolaidžiavimą mainais už naftą ir dujas.

Dėmesys ekonominėms problemoms

Visgi pastarąsias savaites pasaulio politikai daug labiau domėjosi ne Kremliaus provokacijomis, padėtimi Irake ar Afganistane, o ekonomikos klausimais. Tokius pokyčius paskatino raida JAV, kur pasirodė pirmosios problemos dėl būsto paskolų.

Kelios stambios JAV kompanijos paskelbė apie finansinius sunkumus, tai sukėlė lengvą vartotojų, finansinių institucijų ir ekonomikos ekspertų paniką. Nors iš pradžių teigta, kad tai tėra vidinės JAV ekonomikos problemos, praėjusią savaitę į jas jautriai sureagavo ir Europos bei Azijos rinkos. Tai dar kartą parodė, jog XXI amžiuje naivu tikėtis, kad valstybės gali projektuoti visiškai savarankišką ekonomikos raidą.

Lietuviškas grėsmės supratimas

Lietuvoje šios naujienos vis dar stebimos atsainiai dėl kelių priežasčių. Pirma, dar nėra įprasta domėtis globalia ekonomine situacija naiviai tikintis, kad tai neturi jokio ryšio su konkretaus Lietuvos gyventojo ar namų ūkio pajamomis ar ekonomine gerove. Antra, Lietuvoje vis dar įsišaknijęs įsitikinimas, kad grėsmė savo pobūdžiu gali būti tik karo, o visa kita mažai susiję su valstybės gebėjimu garantuoti visuomenės saugumą.

Tokia pozicija gana keista žinant, kokias pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams turėjo bankų griūtis prieš keliolika metų bei ekonominė krizė, prasidėjusi Azijoje 1997 metais. Šios krizės ne tik gerokai sutrikdė šalies ekonominę plėtrą, bet ir paskatino vyriausybių atsistatydinimą.

Pagrindinis dėmesys - kovai su terorizmu

Daugelyje kitų Europos Sąjungos ir NATO valstybių ekonominės naujienos praėjusią savaitę buvo vertinamos kur kas įdėmiau suvokiant, kad valstybės saugumą lemia ne tik geopolitinė grėsmė ar teroro aktų galimybė, bet ir ekonomikos plėtojimas.

Praeitame dešimtmetyje globalios ekonomikos įtaka valstybių raidai buvo itin plačiai nagrinėjama analizuojant galimą grėsmę ir pranašumus. Vis dėlto pasibaigus ekonominei krizei Azijoje, kuri paskatino krizes Rusijoje, Rytų ir Vidurio Europoje, Pietų Amerikoje, tarptautinės bendruomenės dėmesys nukrypo į kitus klausimus. Ypač tai lėmė 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktai JAV. Po jų pagrindinis akcentas tarptautinių santykių srityje tapo karinės jėgos panaudojimas siekiant išvengti galimos grėsmės nacionaliniam saugumui.

Bandymai stabilizuoti ekonominę situaciją

Pastarieji įvykiai JAV būsto paskolų rinkoje privertė tarptautinę bendruomenę "prisiminti" galimus ekonominius sunkumus ir jų padarinius. Tai parodė ir šią savaitę JAV federalinio rezervo, Europos centrinio banko, tokių valstybių kaip Japonija, Australija centrinių bankų sprendimai suteikti galimybes komerciniams bankams pigiai pasiskolinti papildomų lėšų, siekiant užtikrinti jų klientų poreikius. Svarbu pastebėti, kad centriniai bankai tokių pačių priemonių ėmėsi ir po 2001 metų teroro aktų, tik tuomet buvo skirtos daug mažesnės sumos ekonominei pusiausvyrai atstatyti.

Tai tik parodo, kad nors teroro aktai JAV atrodė kraupiai ir jų vaizdus matė bene visas pasaulis, jų reikšmė valstybei buvo gerokai mažesnė, nei nenufilmuoti ir viešai nematomi ekonominiai sunkumai.

Galimi padariniai JAV užsienio politikai

Galima prognozuoti, kad dabartinės problemos bus išspręstos ir nesukels itin skaudžių padarinių, tačiau keletas neraminančių signalų visgi išlieka: JAV ekonomikos augimas lėtėja, sukuriama vis mažiau naujų darbo vietų, mažėja gyventojų galimybės įsigyti naują būstą. Jei tokios tendencijos tęsis dar kurį laiką, galima numatyti, kad tai ne tik sukels grandininę reakciją ir Europoje, Azijoje bei Okeanijoje, bet ir gerokai sumažins JAV politikų dėmesį tarptautinėms problemoms, Rusijos provokacijoms arba galimybes skirti reikiamas lėšas tokioms šalims kaip Irakas ir Afganistanas atstatyti, Gruzijos, Moldovos ar Ukrainos paramai.

Būtų sunku tikėtis, kad didėjant nedarbui, infliacijai ir visuomenės nepasitenkinimui JAV politikai galėtų tiek pat dėmesio skirti tarptautiniams klausimams svarstyti ir finansuoti. O tai jau būtų labai neparanku įgyvendinant Lietuvos užsienio ir saugumo politiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"