TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Graikai eina prie balsadėžių

2015 09 20 7:57
Marcus Ericsson/TT/Scanpix nuotrauka

Graikijoje sekmadienį prasidėjo visuotiniai rinkimai, kuriuose radikali kairioji partija „Syriza“ sieks įveikti beveik vienodas galimybes laimėti turinčią konservatyvią politinė jėgą „Naujoji demokratija“, kad galėtų grįžti prie valdžios vairo su nauju mandatu imtis sunkių ekonomikos reformų.

Rinkimų apylinkės Graikijoje duris atidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir užsidarys lygiai po 12 valandų - 19 val. vietos laiku. Netrukus po rinkimų pabaigos bus paskelbtos balsavusiųjų apklausos, o Vidaus reikalų ministerija pirmuosius oficialius rezultatus turėtų paskelbti po 21 val. vietos laiku.

Daugiau kaip 9,8 mln. graikų užsiregistravo balsuoti pirmalaikiuose rinkimuose, kad išrinktų naują vyriausybę, turinčią įgyvendinti esmingas ekonomikos reformas, kurių imtis šalis įsipareigojo mainais į liepą sudarytą sutartį dėl 86 mlrd. eurų vertės finansinio gelbėjimo plano.

Nors „Syriza“ ir „Naujoji demokratija“ žada laikytis tos programos sąlygų, jos nesitaria dėl kai kurių esminių klausimų, tokių kaip darbo rinkos liberalizavimas, kolektyvinės darbo sutartys ir imigracija.

„Syriza“, kuri buvo priversta priimti finansinio gelbėjimo planą, kad išvengtų chaotiško pasitraukimo iš euro zonos, atmetė bet kokią galimybę susitarti su konservatoriais, laikydama juos neatsiejama senosios gvardijos, atsakingos už Graikijos ekonomikos problemas, dalimi.

„Naujoji demokratija“ stengėsi pabrėžti abejones dėl „Syriza“ patikimumo. Tas kairysis judėjimas atėjo į valdžią sausį, žadėdamas išvaduoti šalį nuo griežto taupymo politikos, tačiau praėjus vos šešiems mėnesiams turėjo sutikti su dar griežtesnėmis sąlygomis.

Keliuose interviu radikalių pažiūrų buvęs premjeras Aleksis Cipras teisino savo sprendimą, sakydamas, kad šalies interesai yra svarbesni negu partija, pabrėždamas, kad Graikija tikriausiai būtų pašalinta iš euro zonos, jeigu nebūtų sutikusi priimti trejų metų trukmės pagalbos plano.

Penktadienį jis sakė televizijai „Antenna“, kad ateinančiais mėnesiais dalyvautų „virvės traukime“, siekdamas, ES kreditoriai sumažintų milžinišką Graikijos skolų naštą.

Trečiasis balsavimas

Rinkimų baigties niekas nesiryžta prognozuoti, tačiau A.Cipras paskutiniu momentu susigrąžino nedidelę persvarą įtemptose lenktynėse su konservatoriais dėl teisės vadovauti vyriausybei.

Pagal Graikijos rinkimų sistemą daugiausia balsų surinkusi partija gauna papildomai 50 mandatų 300 vietų parlamente.

Penktadienį, likus kelioms valandoms iki vidurnakčio, kai įsigaliojo draudimas skelbti rinkimų agitaciją, kelios apklausos prognozavo 41 metų A.Cipro pergalę prieš 61 metų varžovą Vangelį Meimarakį (Vangelis Meimarakis), vadovaujantį „Naujajai demokratijai“, 0,7–3 procentiniais punktais.

Tačiau apklausų organizatoriai patarė šiuos rezultatus vertinti atsargiai, nes 2000 metais rinkimų baigtį nulėmė vos 72 tūkst. balsų. Be to, maždaug dešimtadalis elektorato vis dar nebuvo apsisprendusi dėl to, kam atiduoti balsą. Sausį dauguma neapsisprendusių rinkėjų palaikė „Syriza“ ir A.Ciprą, bet dabar jie yra nusivylę jo nesugebėjimu išvaduoti Graikiją nuo griežtų ES finansinio gelbėjimo paketo sąlygų.

Šis balsavimas yra jau trečiasis Graikijoje šiais metais, vienas jų buvo referendumas, ir penktasis per pastaruosius šešerius metus.

„Svarbi žinia Europai“

A.Cipro radikalios kairiosios partijos „Syriza“ pergalė „pasiųstų svarbią žinią Europai“, buvęs vyriausybės vadovas sakė penktadienį per paskutinį rinkimų kampanijos mitingą Atėnuose, turėdamas omenyje pabėgėlių krizę ir ES ekonomikos problemas.

„Ar norime griežtai taupančios Europos, ar solidarumo ir demokratijos Europos?“ – klausė jis.

A.Cipras, kuris vilkėjo baltus marškinius atraitotomis rankovėmis, sakė, kad rinkėjai turėtų „ištarti „ne“ šiai senajai korupcijos sistemai, „ne“ oligarchų isteblišmento įtvirtinimui“.

Šalia A.Cipro stovėjo kai kurių Europos naujųjų radikalių judėjimų lyderiai, tarp jų Pablo Iglesias, vadovaujantis Ispanijos partijai „Podemos“.

Nors A.Cipras netesėjo savo pažadų, daugelis rinkėjų įsitikinę, kad jis elgėsi sąžiningai ir nuoširdžiai gindamas jų interesus – kitaip negu ankstesni lyderiai, laikomi korumpuotais ir pavaldžiais galingųjų interesams.

Į parlamentą mėgins patekti devynios partijos, bet tikriausiai nė viena jų neužsitikrins absoliučios daugumos, o A.Cipro „Syriza“ gali būti priversta mėginti sudaryti koaliciją su kuria nors iš jos įnirtingai kritikuojamų partijų.

Buvęs „Syriza“ finansų ministras Euklidas Cakalotas šeštadienį perspėjo, kad bendradarbiauti su partijomis, „kurios savo politinę galią grindė klientelizmu“, būtų sudėtinga.

„Neįžvelgiu, kaip su tokiais aljansais galėtume pakeisti visuomenės gyvenimą ir kovoti su mokesčių slėpimu“, – E.Cakalotas sakė liberalios pakraipos dienraščiui „Kathimerini“.

Brangus eksperimentas

Konservatyvusis lyderis V.Meimarakis smogė atgal, šeštadienį paskelbtame interviu sakydamas, kad septynis mėnesius gyvavusi A.Cipro vyriausybė buvo „eksperimentas, kuris brangiai kainavo“ Graikijai.

A.Cipras į valdžią atėjo sausį, žadėdamas nutraukti griežto taupymo politiką, bet liepą nuvylė savo šalininkus, iš esmės pakeitęs savo poziciją ir sudaręs sutartį su Graikijos tarptautiniais skolintojais imtis didelio masto reformų mainais į skolinamas lėšas, nors rinkėjai ištarė tvirtą „ne“ per referendumą šiuo klausimu.

Kairioji vyriausybė anksčiau buvo priversta uždaryti šalies bankus, kad išvengtų masinio indėlių atsiėmimų, ir įvesti kapitalo kontrolės priemones, kurių poveikis ekonomikai tebėra aiškiai jaučiamas.

V.Meimarakis perspėjo piliečius neberinkti žmogaus, kuris viešai pripažino nepritariantis finansinio gelbėjimo sutarčiai, kurią pasirašė.

„Ar žinote nors vieną kitą premjerą, kuris būtų sudaręs sutartį, pateikęs ją parlamentui, balsavęs už ją ir ją pasirašęs, bet tuo pat metu sakęs, kad ja netiki?“ – V.Meimarakis sakė savaitraščiui „To Vima“.

„Bijau, kad išrinkus „Syriza“, ... šalis vėl greitai bus nuvesta į rinkimus, ir tai būtų pragaištinga“, – pabrėžė buvęs gynybos ministras.

Anksčiau šią savaitę savo šalininkus Atėnų centrinėje aikštėje V.Meimarakis patikino, kad „Syriza“ eksperimentas baigsis sekmadienį“.

Balsuos ir už lovą

„Aš balsuosiu už „Syriza“, nes tai vienintelė galimybė, kad ši vieta bus išvalyta nuo purvo, kurio visos partijos prikaupė nuo 1974 metų“, – sakė pensininkas Vasilis Becelas.

„Aš suteiksiu antrą šansą ponui Cipriui“, – jam antrino turizmo sferoje dirbanti Despina Savidou.

Vis dėlto daug rinkėjų sakė, kad savo balsą jie atiduoda su prislėgta širdimi, nes žino, kad reformų našta bus sunkiai pakeliama.

„Balsuoju labai nusiminęs, – sakė buvęs inžinierius Nikas. - Mano du vaikai yra bedarbiai ir gyvena iš mano pensijos, kuri buvo sumažinta nuo 1 200 eurų iki 750 eurų“, – sakė jis „Skai TV“.

„Tikiuosi kad ateis geresnės dienos, bet aš jų nebepamatysiu“, – pridūrė jis.

Janis, kuris taip pat yra pensininkas, irgi buvo nusiteikęs pesimistiškai: „Kad ir kas bus išrinktas, rezultatas bus tas pats“.

„Graikija įsiskolino visam savo buvimui, ir kol taip tęsis, ji kentės“, - pridūrė Janis.

Šiuo metu nedirbantis laivų statyklos darbininkas Janis Kserakijas nušiurusiame Atėnų Peramos priemiestyje sakė, jog A.Cipras „įrodė esąs karšta bulvė, lygiai kaip ir visi kiti pastaraisiais metais“.

„Už ką balsuosiu sekmadienį?, – uždavė jis pats sau klausimą. – Už savo lovą. Aš ja mėgaujuosi.“

„Pustomas smėlis“

Apklausų organizatoriai ragina tuos viešosios nuomonės tyrimus vertinti atsargiai – juolab, kad jie nesugebėjo nuspėti, kokia bus liepą vykusio referendumo dėl griežto taupymo priemonių baigtis.

„Dabar pirmąjį kartą jaučiuosi nesugebantis prognozuoti“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos apžvalgininkas Paschas Mandravelis.

Viešosios nuomonės tyrimo institutai dirba „pustomuose smėlynuose po septynis mėnesius nesibaigiančių didelių politinių sukrėtimų“, sakė instituto „Marc“ instituto analitikas Tomas Gerakis.

Sausį „Syriza“ atėjo į valdžią surinkusi 36,3 proc. balsų, bet A.Cipras atsistatydino rugpjūtį, kilus griežtosios linijos šalininkų maištui. Jiems atsiskyrus ir įkūrus naują partiją, „Syriza“ neteko penktadalio savo deputatų.

Penktadienį buvęs A.Cipro finansų ministras Janis Varufakis pareiškė, kad sekmadienį balsuos už maištininkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"