TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Graikija ir kreditoriai išvengė naujos dramos

2016 10 12 6:00
Pagal trečiąją programą Graikijai jau yra suteikta 28,9 mlrd. eurų paskola. AFP/Scanpix nuotraukos

Šią savaitę Liuksemburge rinkosi euro zonos finansų ministrai. Jie sutiko, kad Graikijai būtų pervesta 1,1 mlrd. eurų pagal finansinės paramos programoje numatytas priemones. Dar vienos 1,7 mlrd. eurų išmokos šalis, tikėtina, sulauks iki spalio pabaigos.

Rugsėjo pradžioje euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas paragino Atėnus skubiai imtis vėluojančių reformų. „Vasara baigėsi, taigi laikas kibti į darbus“, – sakė pareigūnas. Graikija privalo įgyvendinti kreditoriams pažadėtas ekonomines reformas, kad galėtų gauti naujausią 2,8 mlrd. eurų paskolą ir dar šiais metais pradėti derybas dėl skolų sumažinimo.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Graikijos parlamentas patvirtino naujas tarptautinių kreditorių reikalaujamas griežto taupymo priemones. Pagal priimtą įstatymą, numatoma pertvarkyti šalies elektros energijos rinką, paspartinti privatizavimo programų vykdymą ir spręsti neveiksnių paskolų problemą. Šios reformos palaimintos skubos tvarka.

Eina geru keliu

Prieš keletą dienų euro zonos finansų ministrai nusprendė, kad iš esmės Europos stabilumo mechanizmo programa įgyvendinama tinkamai. Susitarimo memorandume nustatytos sąlygos yra vykdomos ir, atsižvelgiant į tai, Graikijai galima pervesti tolesnes išmokas. Pagal trečiąją programą Atėnams jau suteikta 28,9 mlrd. eurų paskola.

Per euro grupės posėdį ministrai apžvelgė ir sveikatos apsaugos bei ilgalaikės sveikatos priežiūros sistemų poveikį fiskaliniam tvarumui, kylančią riziką ir galimas politikos kryptis. Taip pat aptarė valstybių narių biudžetų projektų pateikimo Europos Komisijai procesą ir Didžiojo septyneto viršūnių susitikimo rezultatus.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos reikalų komisaro Pierre'o Moscovici teigimu, pirmadienį priimtas susitarimas rodo, kad Graikija eina geru keliu.

Euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (kairėje) kalbasi su Graikijos atstovais – finansų ministru Euclidu Tsakalotu (dešinėje) ir jo patarėju.

Skolos palengvinimas

Nors Graikija padarė pažangą pertvarkydama savo ekonomiką, jos plėtrą labai apsunkina didelės skolos, o Atėnai, pasak ekspertų, neturi realių galimybių jas sumokėti. Europos Komisijos duomenimis, valstybės skola šiais metais turėtų dar padidėti ir sudaryti 182,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Atėnai tikisi iki metų pabaigos pradėti derybas dėl švelnesnių skolos mokėjimo sąlygų.

Ekspertų manymu, Graikijos naštos palengvinimas būtų naudingas visam Pietų Europos regionui. Tikėtina, jog tai paskatintų pradėti panašias derybas su kitomis finansinių sunkumų turinčiomis ES narėmis (Italija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija) ir leistų ištraukti Europos ekonomiką iš sąstingio.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ragino ES panaikinti dalį Graikijos skolos ir sušvelninti reikalavimus dėl biudžeto taupymo. Organizacijos atstovai pabrėžė, kad net ir tuo atveju, jei Atėnai stropiai laikysis griežto taupymo ir reformų programos, skolą vis tiek teks mažinti.

Kol kas TVF neprisideda prie trečiosios Graikijos gelbėjimo programos. Dėl to jis turi galutinai apsispręsti iki šių metų pabaigos.

Vokietija priešinasi

Graikijos finansų ministras Euclidas Tsakalotas praeitą savaitę duodamas interviu „Bloomberg“ televizijai palygino savo šalį su gazele, kuri stengiasi, kad du besikaunantys drambliai jos nesutryptų. Ministras turėjo omenyje TVF ir Vokietiją.

Graikijos tarptautiniai kreditoriai nėra vieningi dėl skolos panaikinimo. Pavyzdžiui, Italija ir Prancūzija remia Graikiją, nes pasiektas susitarimas galėtų būti atspirties taškas sprendžiant savo bėdas. ES pareigūnai taip pat norėtų susitarti dėl skolos palengvinimo sąlygų iki šių metų pabaigos.

Tačiau Vokietija smarkiai priešinasi Graikijos prašymui sumažinti skolas. Rengdamasis kitąmet vyksiantiems federaliniams rinkimams Berlynas nori atidėti bet kokį su tuo opiu klausimu susijusį sprendimą. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble teigia, jog didžiausia Graikijos problema – ne jos valstybės skola, o konkurencingumo trūkumas.

Vokietijos spauda plačiai nušvietė šios savaitės euro zonos finansų ministrų susitikimą. Verslo dienraštis „Handelsblatt“ paskelbė straipsnį pavadinimu „Nauji pinigai, sena diskusija“ ir pabrėžė, kad TVF dalyvavimas programoje vis dar kelia neaiškumų, o tai esą leidžia kalbėti apie pesimistišką Graikijos ekonomikos scenarijų. Kitas leidinys „Die Welt“ rašė, jog Vokietijai bus labai sudėtinga priimti sprendimą dėl skolų palengvinimo, jei finansiškai neprisidės TVF. Laikraščio „Der Tagesspiegel“ apžvalgininkai aiškino, kad nauja išmoka Graikijos problemų nesumažins, nes šalies ekonomika auga labai lėtai. „Daug šešėlių ir mažai šviesos“, – tvirtino straipsnio autoriai.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"