TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Graikija išgelbėta. O Europa?

2010 05 05 0:00
Ar eurui jau gresia devalvavimas?
AFP/Scanpix nuotrauka

Skyrus 110 mlrd. eurų pagalbą, Graikija bus išgelbėta nuo bankroto. O kaip Europa, kurioje, kaip parodė Graikijos krizė, trūksta gero vadovavimo? Be to, eurą įsivedusiose valstybėse šlubuoja biudžeto kontrolės politika.

"Valiutos sąjunga buvo pats konkrečiausias Europos konstrukcijos pavyzdys. Tačiau dabar ją reikės iš esmės pertvarkyti. Ir tai teks daryti esant sunkioms ūkio sąlygoms ir atliekant reformas", - rašo Belgijos dienraštis "La Libre Belgique". Negana to, dabar tapo aišku, kad Europai trūksta gero vadovavimo, o įvairių Europos Sąjungos (ES) narių biudžeto politikos kontrolėje žioji didžiulės spragos.

Gelbėdamos ne tik Graikiją, bet ir save, euro zonos valstybės sutiko Graikijai per tris metus skirti 110 mlrd. eurų. Ši parama suteikta kartu su Tarptautiniu valiutos fondu, mainais už drastiškas reformas, kurių privalo imtis Graikija. Aišku, kad ES, o ypač Vokietija, sutiko suteikti milijardinę pagalbą tik dėl to, kad išvengtų scenarijaus a la "Lehnan Brothers" pasikartojimo Europoje. Blogėjanti padėtis rinkose, ypač kai spekuliantai pradėjo atakuoti Portugaliją, o vėliau ir Ispaniją, išgąsdino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, tad ji sutiko gelbėti Graikiją prieš savo tautiečių norą, kad tik pagerėtų padėtis euro zonoje.

Graikija jau vadinama Europos Trojos arkliu. Panašiai kaip Trojos gyventojai nepaklausė įspėjimų nepriimti dovanų ir graikų, taip ir ES vadovai nepaklausė įspėjimų nepriimti Graikijos į euro zoną, nes ji tam nepasirengusi. Dabar jau sakoma, kad klaida buvo padaryta priimant į šią zoną ir Ispaniją, Portugaliją bei Airiją. Todėl kai dabar kalbama apie ūkio krizę Europoje, reikia pripažinti, kad ši krizė yra labiau politinė. Įvedant eurą dominavo idealistinės nuotaikos, nebuvo sukurtas fiskalinės politikos kontrolės mechanizmas, o dabar šis tik pusiau sukurtas mechanizmas ima byrėti.

Stiprus euras turėjo būti paskatinimas skurdesnėms ES valstybėms padidinti savo konkurencingumą ir išlaikyti aukštus biudžeto standartus, tačiau šios viltys nepasiteisino. Jei minėtos šalys nebūtų prisijungusios prie euro zonos, jų valiuta dabar būtų devalvuota ir jos būtų galėjusios taip padidinti eksportą. Dabar jos gali tik imtis taupymo. O tokios priemonės kelia nepasitenkinimą abiejose pusėse - graikai nenori taikstytis su griežtais apribojimais, o pinigus duodančiose valstybėse didėja gyventojų nepasitenkinimas, kad jų sąskaita gelbėjami gerai gyvenę graikai.

Išeitis iš tokios padėties yra, tačiau ji reikalauja imtis politinių sprendimų. Tai nebus lengva, nes daugelyje euro zonos valstybių galioja darbuotojus saugantys įstatymai, tebėra išpūstas visuomeninis sektorius ir įvesti bizantiški mokesčiai.

Graikijos prasiskolinimo sukelta krizė užkrės euro zoną kaip bacilos. Ji jau užkrėtė Portugaliją, Ispaniją ir iš dalies Italiją bei Airiją. Tai bendra liga, nes visos šios šalys naudojosi priklausimo euro zonai privilegijomis - tvirtas euras joms leido leisti pinigus su užmoju, ko jos nebūtų galėjusios daryti turėdamos savo valiutą. Šiose šalyse atlyginimai ir prekių savikaina smarkiai atitrūko nuo rodiklių tokiose pažengusiose šalyse kaip Vokietija. Jei padėtis pablogės ir Ispanijoje, tai reikš euro galą, nes šios šalies ekonomika ketvirta euro zonoje, ji yra per didelė, kad Vokietija ir Prancūzija galėtų ją išgelbėti.

Investuotojai jau dabar abejoja probleminių šalių mokumu, rinka ieško naujos aukos, o šių šalių vyriausybės vis dar nesiima skubių priemonių. Jei Ispanijos, Airijos, Graikijos, Italijos ir Portugalijos valstybės obligacijos bus devalvuotos bendra 1 trln. eurų suma, tai sukels vadinamąjį domino efektą (priežasties-pasekmės) visoje Europoje. Tačiau pasauliui nereikia dar vienos finansų krizės, juolab kai vyriausybės jau nebegali leisti paskolos lakštų, kad išgelbėtų savo ūkį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"