TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Graikija murdosi porinkiminėje sumaištyje

2012 05 11 6:05

Graikijos partijoms nesugebant sudaryti valdančiosios koalicijos valstybė grimzta į dar didesnę krizę. Vokietija perspėjo, kad Atėnai nebegaus nė cento, jei bent per žingsnį atsitrauks nuo prisiimtų įsipareigojimų. O juk rinkėjai kaip tik ir balsavo prieš taupymą.

Graikijos socialistų lyderis ir buvęs finansų ministras Evangelos Venizelos vakar mėgino sudaryti valdančiąją koaliciją - tai buvo jau trečias toks bandymas po sumaištį sukėlusių visuotinių rinkimų Graikijoje. Prieš tai suburti daugumos nepavyko taupymui nepritariančiai radikalių kairiųjų partijai ir centro dešiniųjų Naujajai demokratijai.

Tačiau E.Venizelos vadovaujamą "Pasok" taip pat varžo visuomenės nepritarimas taupymui. Dėl to ir pagrindinės graikų partijos, kuriomis visuomenė nebepasitiki, demonstruoja tam tikrą norą iš naujo derėtis dėl tarptautinės finansinės pagalbos sąlygų.

Pagal susitarimą mainais į gelbėjimo paketą kitą mėnesį Atėnai turi priimti naujus biudžeto karpymus - 14,5 mlrd. eurų. Naujausia 5,2 mlrd. eurų išmoka Graikijai buvo pažadėta išmokėti vakar, kaip ir numatyta, bet ji gali būti paskutinė, jei Atėnai išsižadės savo įsipareigojimų dėl reformų ir privers suabejoti Graikijos ateitimi euro zonoje.

Dėlionė nesusidėsto

Aleksis Cipras, partijos "Syriza", kuri dabar yra antroji pagal dydį graikų parlamente (52 deputatai), lyderis pripažino, kad jam nepavyko sudaryti vyriausybės. Prie koalicijos nesutiko prisidėti nei komunistai, nei Demokratinės kairės partija.

Prieš tai su vyriausybės formavimo užduotimi nesusidorojo per rinkimus daugiausia balsų gavusios konservatorių Naujosios demokratijos partijos lyderis Antonis Samaras. "Pasok" yra trečioji pagal dydį parlamente.

Ši partija, kaip ir Naujoji demokratija, žadėjo tęsti reformas dėl deficito mažinimo. Tačiau apie pusę iš 300 vietų parlamente turi partijos, per rinkimų kampaniją reiškusios nepritarimą taupymo programai - pradedant kraštutinių kairiųjų grupėmis, tokiomis kaip komunistai bei "Syriza", ir baigiant neonacių "Auksine aušra", gavusia 21 vietą. Esant tokiai padėčiai, sunku įsivaizduoti, kaip E.Venizelui pavyks sudaryti vyriausybę, kai tai nepavyko Naujajai demokratijai.

Paskutinė galimybė Graikijai liktų prezidento pavedimas visoms partijoms sudaryti "vienybės" vyriausybę. Laiko ne taip jau daug - tik iki gegužės 17 dienos, antraip teks rengti naujus rinkimus.

Be euro ir be ES

Neaiški padėtis Graikijoje kelia didelį nerimą Europai ir dar sykį pakurstė kalbas apie tai, kad Graikija gali išeiti iš euro zonos. Kas tuomet nutiktų Graikijai ir pačiai Europai - atsakymo nėra, bet jis kaip niekada priartėjo.

Negalėdama devalvuoti savo valiutos Graikija skęsta skolose, kurių nebepajėgia išmokėti. Recesija šalyje trunka jau penkerius metus, tiek pat ir neramumai visuomenėje.

Jei Graikija atsisakys euro, vargu ar tai bus premjero pranešimas per nacionalinę televiziją. Bėda ta, kad nėra mechanizmo atsisakyti euro. Šito šviesieji protai, kurie kūrė bendrus Europos pinigus, nenumatė. Europos Komisija pareiškė, kad Mastrichto sutartis, pagal kurią buvo sukurtas euras, nenumato išėjimo iš euro zonos neišeinant iš Europos Sąjungos. O galimybė palikti ES buvo pridurta tik 2007 metų Lisabonos sutarties 50 straipsnyje. Taigi pagal dabar galiojančias taisykles Graikija gali atsisakyti euro tik pasitraukdama iš ES.

Ar tai būtų pasaulio pabaiga Graikijai?

Tikriausiai ne. Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija puikiai gyvena ir be ES. Šios šalys yra Europos ekonominės zonos narės, taigi turi priėjimą prie vieningos rinkos. Šveicarija net nėra šios zonos narė.

Ar Graikija pasitrauktų pati, ar būtų išmesta iš ES, jai tektų įsivesti naujus pinigus - ko gera, tai būtų senoji drachma. O tai taip pat nėra toks jau paprastas dalykas - užima ir laiko, ir sąnaudų. Ekspertai teigia, jog paleisti į apyvartą naujus banknotus ir monetas greičiau nei per keturis mėnesius nepavyktų. Taip pat neabejotinai prireiktų ir pereinamojo laikotarpio. Nauji pinigai įsuktų infliacijos ratą, gyvenimo lygis nepaprastai smuktų. O kur dar tokie reikalai kaip paskolų perskaičiavimas, finansinės transakcijos... Graikija prarastų pirkimo galią, viskas taptų neapsakomai brangu ir galiausiai kiltų dar didesnė sumaištis. Vienintelis argumentas - turėdama tokią silpną valiutą Graikijos ekonomika augtų labai sparčiai.

Kad ir kaip būtų, į parlamentą išrinktos partijos, pasisakančios prieš griežtą taupymą, nepasako, kokį problemų sprendimo būdą siūlo jie patys.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"