TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Graikija negavo įkvėpti oro

2012 08 27 8:09
A.Samaras (kairėje) ir F.Hollande'as po derybų Paryžiuje, Eliziejaus rūmuose. /AFP/Scanpix nuotrauka

Vokietija ir Prancūzija nesuteikė Graikijai papildomų dvejų metų skausmingoms reformoms vykdyti, kaip prašė premjeras Antonis Samaras. 

Per susitikimą su juo Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as paragino Graikiją įrodyti, kad ši gali įvykdyti tarptautinių kreditorių reikalaujamas reformas, o prieš tai Vokietijos kanclerė Angela Merkel pažadėjo neišmesti Graikijos ir euro zonos, bet nepasiūlė jokios skubios pagalbos, kuri leistų šaliai bent šiek tiek sulėtinti skausmingas taupymo priemones.

F.Hollande'as pareiškė, kad negalima priimti jokių tolesnių sprendimų, kol Europos ministrai neapsvarstys išsamaus pranešimo apie Graikijos finansus. Jį rengia vadinamoji troika: Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Europos centrinis bankas ir Europos Komisija. Donorai, įskaitant Europos Sąjungą (ES), reikalauja, kad Graikija ir toliau iš esmės mažintų išlaidas, jei nori gauti kitą sutartos pagalbos paketo dalį. Graikijos vyriausybė, kuriai gresia destabilizuojantys socialiniai neramumai, norėjo išpešti iš Europos nuolaidą pratęsti būtinas reformas dvejiems metams, kad valstybė galėtų lengviau atsikvėpti. Apie tai pastarąją savaitę kalbėjo premjeras A.Samaras, duodamas daug interviu Vokietijos ir Prancūzijos spaudai. Jo žodžiais, Graikijai reikia papildomo laiko, kad "priverstų ekonomiką dirbti ir padidintų šalies bendrąjį vidaus produktą".

F.Hollande'as teigė, jog sprendimas, ar Graikija gaus daugiau laiko, gali būti priimtas ne anksčiau kaip spalio pradžioje, kai susitiks Europos finansų ministrai. Iš esmės jis pakartojo tą patį, ką sakė ir A.Merkel. "Graikija yra ir turi likti euro zonoje, bet šalis vis tiek privalo įrodyti savo programos patikimumą bei lyderių ryžtą nueiti visą kelią, ir padaryti tai taip, kad būtų pakeliama gyventojams. Kai šie įsipareigojimai - ne tik finansiniai, bet ir struktūrinės reformos, kurių graikai nori, - bus parlamento ratifikuoti ir patvirtinti, tada Europa atliks savo dalį", - kalbėjo Prancūzijos prezidentas. Per rinkimų kampaniją jis tvirtino, kad gana vien taupyti, reikia ekonomiką ir skatinti.

Graikija, o ir visa euro zona, kol kas sukasi užburtame rate. Bene aiškiausiai susidariusią padėtį dėl Graikijos apibūdino Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble: "Daugiau laiko reiškia daugiau pinigų, ir labai greitai tai reikš naują gelbėjimo programą." Perspektyva pervesti į Graikijos sąskaitą vis naujas sumas nebekelia Europai jokio entuziazmo. W.Schaeuble pavadino Graikiją kiaura statine, į kurią mesti pinigus tampa beprasmišku užsiėmimu.

Už 130 mlrd. eurų ES ir TVF pagalbos paketą Graikija įsipareigojo įgyvendinti reformas, kurios sumažintų išlaidas 11,5 mlrd. eurų per 2013 ir 2014 metus, o ne iki 2016-ųjų, kaip prašė A.Samaras. Jei paaiškės, kad planas sutaupyti tiek lėšų per dvejus metus yra nerealus, kitas 31,2 mlrd. eurų pervedimas Graikijai bus sulaikytas. Tuomet ištiks tai, kas jau vadinama "Grexit", - Graikijos pasitraukimas iš euro zonos. Kaip tik tokią prognozę piešia Amerikos bankas "Citigroup". Jo specialistai paskelbė, jog "dėl patiriamų sunkumų Graikija pasitrauks iš euro zonos per 12-18 mėnesių". Iš tiesų padėtis tokia nestabili ir nenuspėjama, kad šalis jau šiemet gali nebeturėti euro, - tai gali nutikti rugsėjį ar spalį. Jei Graikija neteks euro ir grįš prie savo nacionalinės valiutos, jos kursas, pasak ekspertų, kris 60 proc., o tai savo ruožtu 2013-2016 metais sukels didžiulę infliaciją.

A.Samaras kol kas atmeta kalbas apie galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos: "Daugelis mano, kad Graikijai nepavyks, esą ji negali likti euro zonoje. Noriu pasakyti, kad Graikijai pavyks ir ji liks euro zonoje."

Tvyrant šiai nežinomybei A.Merkel dar kartą paragino sudaryti naują ES sutartį, kuri padidintų Europos integraciją. Tačiau tokie siūlymai sulaukė labai menko jos partnerių Europoje dėmesio.

Reuters, BBS, "Der Spiegel", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"