TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Graikija tarė „ne“

2015 06 30 15:25
Reuters/Scanpix nuotrauka

Graikija antradienį negrąžins Tarptautiniam valiutos fondui 1,5 mlrd. eurų skolos, tačiau Atėnai dar tikisi paskutinę minutę susitarti su skolintojais dėl finansinės pagalbos paketo, pareiškė finansų ministras Janis Varufakis.

Paklaustas vieno žurnalisto, ar Graikija antradienį iki galutinio termino vidurnaktį atliks mokėjimą, J.Varufakis atsakė: „Ne.“

Atsakydamas į klausimą, ar yra galimybė paskutinė minutę susitarti su tarptautiniais kreditoriais dėl finansinės pagalbos, ministras pasakė: „Tikimės, kad taip.“

Dabartinė finansinės pagalbos Graikijai programa taip pat pasibaigs antradienio vakarą.

„(Kaip galima kreditoriams laukti (skolos) mokėjimo TVF, kai mūsų bankai yra dusinami?, – anksčiau pareiškė A.Cipras, kalbėdamas per televiziją. – Kai jie nuspręs sustabdyti dusinimą, jiems bus sumokėta.“

Derybos tarp Graikijos kairiosios vyriausybės, kuri atėjo į valdžią sausį, žadėdama baigti griežto taupymo politiką, ir jos skolintojų „trejeto“ – Europos Sąjungos, Europos centrinio banko (ECB) bei TVF – iširo praeitą savaitę, kai A.Cipras paskelbė surengsiantis referendumą dėl naujausių kreditorių pasiūlymų.

Rinkėjų bus prašoma atsakyti, ar jie palaiko pasiūlymus, pateiktus Graikijai per Eurogrupės susitikimą birželio 25 dieną. Tą pasiūlymą sudaro du dokumentai: „Reformos dabartinės (finansinio gelbėjimo) programos užbaigimui ir tolesniam laikotarpiui“ bei „Preliminari skolų tvarumo analizė“.

Plebiscito dalyviai galės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų variantų: „Nepritariu/Ne“ ir „Pritariu/Taip“.

Pirmadienį Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris karčiai priekaištavo A.Ciprui, sakydamas, kad jaučiasi „išduotas“ jo kairiosios partijos „Syriza“ vyriausybės elgesio, pridūręs, kad atėjo laikas rinkėjams pasakyti „tiesą“.

„Ne“ reikš, kad ir kaip bus suformuluotas klausimas, jog Graikija tarė ne Europai“, – spaudos konferencijoje Briuselyje sakė J.-C.Junckeris, kuris buvo A.Cipro artimiausias, o kai kada ir vienintelis sąjungininkas per penkis mėnesius trukusias derybas.

Bet J.Varufakis, atsikirto pareikšdamas Britanijos dienraščiui „The Daily Telegraph“, kad Atėnai gali imtis teisinių priemonių, kad užkirstų kelią šalies pašalinimui iš euro zonos.

„Graikijos vyriausybė pasinaudos visomis mūsų teisinėmis priemonėmis“, – laikraštis citavo ministrą.

„Gauname patarimų ir neabejotinai svarstysimės galimybę kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. ES (Europos Sąjungos) sutartyse nenumatomas išėjimas iš euro zonos, ir mes atsisakome jį priimti. Mūsų narystės (nutraukimas) negali būti svarstomas“, – pareiškė jis.

Pačioje Graikijoje, kurios bankai nedirbs ištisą savaitę, sukrėsti gyventojai rikiavosi ilgose eilėse prie bankomatų, o kai kurie laukė po kelias valandas, kad galėtų išsigryninti didžiausią leidžiamą sumą – 60 eurų per dieną.

„Atrodo, kad teks balsuoti dėl staigios mirties arba lėtos mirties“, – Atėnuose skundėsi 38 metų biuro vadybininkė, vardu Marija, norinti, kad Graikija liktų Europos Sąjungoje.

„Atrodo, kad žaidimas baigtas“, – pridūrė ji.

Kita vertus, daugelis graikų palaiko vyriausybės poziciją nenusileisti skolintojų reikalavimams, kaltindami kreditorius dėl kelerius metus trukusios skausmingos recesijos savo reikalavimais smarkiai apkarpyti biudžeto išlaidas.

Daugiau negu 17 tūkst. žmonių išėjo į gatves Atėnuose ir šalies antrajame didžiausiame mieste Salonikuose, protestuodami prieš naujausius skolintojų pasiūlymus.

„Mūsų gyvenimai nepriklauso kreditoriams!“ – skelbė demonstrantų transparantai sostinėje.

Graikijos neišvengiamas nemokumas veda šalį ir visą euro zoną į nežinomus vandenis.

Graikijos skolų našta sudaro beveik 180 proc. jos bendrojo vidaus produkto po to, kai Atėnams nuo 2010 metų buvo paskolinta 240 mlrd. eurų pagal dvi finansinio gelbėjimo programas. Nuo 2009 metų nedarbas šalyje padidėjo daugiau negu dvigubai – iki 25,6 proc., o pensijos ir socialinės išmokos per 2010–2014 metų laikotarpį buvo sumažintos maždaug perpus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"