TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Graikija turi laiko iki sekmadienio

2015 07 08 9:25
Aleksis Cipras Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos lyderiai suteikė skolų prislėgtiems Atėnams laiko iki sekmadienio sudaryti naują susitarimą dėl finansinės pagalbos programos ir išvengti pasitraukimo iš euro zonos, kai graikų rinkėjai atmetė tarptautinių skolintojų iškeltas sąlygas per praeitą savaitgalį įvykusį referendumą.

Graikijos lyderiai privalo iki ketvirtadienio pateikti išsamius reformų planus, kad gautų daugiau lėšų pagal finansinio gelbėjimo programą, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė po nepaprastojo Graikijos ir kitų euro zonos šalių viršūnių susitikimo.

Visų 28 Europos Sąjungos šalių lyderiai sekmadienį išnagrinės tuos planus lemiamame viršūnių susitikime, kuris arba išgelbės braškančią Graikijos ekonomiką, arba leis jai atsisakyti Bendrijos vieningosios valiutos pagal vadinamąjį Graikijos išėjimo scenarijų (Grexit).

Donaldas Tuskas

„Šiandien turiu pasakyti garsiai ir aiškiai – galutinis terminas baigiasi šią savaitę“, – D.Tuskas sakė per spaudos konferenciją.

„Nesugebėjimas susitarti gali vesti į Graikijos bankrotą ir jos bankų sistemos nemokumą“, – pridūrė jis.

Euro zona tikėjosi, kad Atėnai pateiks naujus reformų planus antradienį – po to, kai sekmadienį įvykusiame precedento neturinčiame referendume 61 proc. balsavusių graikų atmetė skolintojų reikalavimus vykdyti tolesnes griežto taupymo reformas mainais į lėšas pagal ES ir Tarptautinio valiutos fondo anksčiau pasiūlytą finansinio gelbėjimo programą.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris perspėjo, kad „mes esame parengę detalų „Graikijos išėjimo“ scenarijų“, jeigu nebus pasiektas joks susitarimas, nors tvirtino norintis, kad Atėnai liktų euro zonoje.

Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad Graikijai bus reikalinga bent „kelerių metų“ trukmės skolinimosi programa, kad būtų atgaivinta stringanti šalies ekonomika. Ji pridūrė, kad negali būti jokių kalbų dėl 320 mlrd. eurų Atėnų skolų nurašymo.

Graikija „stengiasi“

Graikijos vyriausybės vadovas Aleksis Cipras antradienį po skubiai sušaukto euro zonos valstybių viršūnių susitikimo pareiškė, kad jo šalis deda pastangas užbaigti skolų krizę, kuri kelia grėsmę jos narystei bendrosios valiutos sąjungoje.

„Graikijos pusė tęsia pastangas turėdama žmonių mandatą kaip ginklą ir vis dar nori perspektyvaus susitarimo, kuris užbaigtų šią istoriją ir garantuotų išėjimą iš krizės“, - sakė premjeras.

Euklidas Cakalotas/AFP/Scanpix nuotrauka

Antradienio viršūnių susitikimas buvo pirmoji proga A.Ciprui ir naujajam Graikijos finansų ministrui Euklidui Cakalotui susitikti su Bendrijos lyderiais aptarti sekmadienį šalyje vykusio dramatiško referendumo rezultatus.

Plebiscitas buvo sėkmingas radikaliajam graikų premjerui, kuris sausį atėjo į valdžią, žadėdamas užbaigti penkerius metus trukusį taupymą, kurio Atėnai buvo priversti imtis pagal griežtas tarptautinės finansinės pagalbos programos sąlygas.

Kairieji kaltina ankstesnę vyriausybę, kad jos vykdyta taupymo politika sužlugdė šalies ekonomiką, kuri nuo krizės pradžios susitraukė ketvirtadaliu.

Tačiau tokie A.Cipro planai smarkiai supykdė kitus ES lyderius, įnešė sumaišties į pasaulio finansų rinkas ir sudavė dar vieną skaudų smūgį pokario europinės integracijos vizijai, temdomai ne vienus metus besitęsiančios ekonominės krizės.

Grexit planas jau sukurtas

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga pasirengusi bet kokiai Graikijos skolų krizės baigčiai, įskaitant galimą šalies pasitraukimą iš euro zonos.

„Komisija pasirengusi viskam. Esame parengę detalų „Grexit“ (Graikijos pasitraukimo iš euro zonos) scenarijų..., humanitarinį scenarijų ir Graikijos pasilikimo euro zonoje scenarijų“, - sakė J.-C.Junckeris po skubiai sušaukto euro zonos šalių viršūnių susitikimo.

Juodas scenarijus

Rimantas Šadžius/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos būtų juodas scenarijus, mano Lietuvos finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, Atėnai iki ketvirtadienio turi pateikti reformų sąrašą, dėl kurio euro zonos finansų ministrai tarsis šeštadienį, o deryboms nepavykus, šias pratęs Europos Sąjungos vadovai sekmadienį.

„Europos Komisijos pirmininkas šiąnakt jau yra pasakęs, kad Europos Komisija turi konkretų priemonių planą, kaip įgyvendinti tą vadinamąjį „Grexit“, kuris, manau, būtų tikrai juodas scenarijus. (...) Juodas scenarijus yra Graikijos pasitraukimas iš euro zonos ir po to rūpinimasis savo ekonomika savarankiškai ir galbūt įsivedimas savo laikinų pinigų“, - LRT radijui trečiadienį sakė R.Šadžius.

Pasak jo, Graikija savo pasiūlymus turi pateikti iki ketvirtadienio, o tuomet dėl jų derėsis bendrijos ministrai ir vadovai.

„Iki ketvirtadienio jie turėtų pateikti reformų sąrašą, iki šeštadienio tą sąrašą turėtų išanalizuoti kreditorių institucijos - Europos Komisija, Europos centrinis bankas, turbūt prisijungtų ir Tarptautinis valiutos fondas. Šeštadienį juos svarstytų euro zonos finansų ministrai, o pavykus susitarti sekmadienį galbūt nereikėtų Europos Sąjungos vadovų tarybos, bet nepavykus susitarti, 28 šalių vadovų tarybą imtųsi spręsti, kokių veiksmų imtis“, - aiškino ministras.

Jis pabrėžė, kad nauja valiuta Graikijoje, specialistų vertinimu, nuvertėtų iš karto 50 proc., todėl gyventojai prarastų savo santaupas, pablogėtų gyvenimo lygis.

Niūrios nuotaikos

Nuogąstavimai, kad „Graikijos išėjimas“ gali sukelti naują krizę pasaulio finansų sistemoje, sukėlė didelį susirūpinimą už Bendrijos ribų: JAV prezidentas Barackas Obama prieš viršūnių susitikimą Briuselyje paskambino A.Merkel ir A.Ciprui.

AFP/Scanpix nuotrauka

Iškilūs ekonomistai, tarp jų Thomas Piketty (Toma Piketi) ir Jeffrey Sachsas, taip pat paskelbė atvirą laišką A.Merkel, ragindami Europos didžiausios ekonomikos lyderę nurašyti dalį Graikijos skolų, kad būtų „išvengta tolesnės katastrofos“.

Nuotaikos taip pat buvo niūrios Graikijos gatvėse, kur lėšų pristigę bankai tikriausiai liks uždaryti bent iki ketvirtadienio, taip pat didėjant baimei, kad grynųjų pinigų atsargos bankomatuose taip pat greitai išseks.

Graikijos bankai buvo uždaryti nuo praeitos savaitės, kai buvo paskelbtas referendumas, o antradienį baigėsi vėliausios tarptautinių skolintojų suteiktos finansinio gelbėjimo programos galiojimas. Taip pat buvo nustatytos griežtos kapitalo kontrolės priemonės, leidžiančios gyventojams išsiimti iš bankomatų ne daugiau negu 60 eurų per dieną.

Europos centrinis bankas (ECB), palaikantis Graikijos finansų institucijų mokumą, pirmadienį nutarė, kad toliau teiks vadinamąją likvidumo pagalbą kritiniais atvejais (ELA), bet šio finansavimo dydis liks įšaldytas birželio 26 dieną nustatytu lygiu – maždaug 89 mlrd. eurų.

Kita vertus, ECB pažymėjo, kad ši svarbi finansinė pagalba gali būti teikiama tik užtikrinus pakankamą užstatą, o dėl tokio žingsnio Atėnams ateityje bus sunkiau gauti gyvybiškai svarbių lėšų.

Graikija birželio 30 dieną tapo pirmąją išsivysčiusia ekonomika, nesugebėjusia laiku apmokėti įsiskolinimo Tarptautiniam valiutos fondui – tą pačią dieną, kai baigėsi ES ir TVF finansinės pagalbos programos galiojimas. Be to, iki liepos 20-osios Graikija privalės grąžinti daugiau negu 3 mlrd. eurų Europos centriniam bankui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"