TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Graikija vėl ieško išsigelbėjimo

2016 05 10 6:00
Anot Alexio Tsipro, reforma reikalinga siekiant užkirsti kelią pensijų sistemos griūčiai. Reuters/Scanpix nuotrauka

Graikų įstatymų leidėjai prieš pat neeilinį Eurogrupės susitikimą priėmė prieštaringai vertinamą mokesčių padidinimo ir pensijų reformų paketą. Jie siekia užsitikrinti kitą finansinio gelbėjimo išmoką ir išvengti dar vienos euro zonos krizės.

Itin nepopuliarias priemones priėmė valdančioji koalicija, kuri turi nedidelę daugumą 300 vietų parlamente. Iš viso, kaip nurodoma, nusilenkdami kreditorių reikalavimams, balsavo 153 kraštutinio kairiojo bloko „Syriza“ ir Nepriklausomųjų graikų partijos koalicijos įstatymų leidėjai.

Kaip ir tikėtasi, visos opozicinės jėgos, tarp jų ir pagrindinė Naujosios demokratijos partija, balsavo prieš šį griežto taupymo priemonių paketą, kuriuo numatoma sumažinti didžiausias pensines išmokas, sujungti kelis pensijų fondus, taip pat padidinti mokesčius vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems žmonėms.

Savaitgalį tūkstančiai graikų demonstracijomis išreiškė nepritarimą griežto taupymo priemonių paketui. /AFP/Scanpix nuotrauka

Graikų pasipiktinimas

Debatai dėl naujų taupymo priemonių Graikijos parlamente truko dvi dienas. Tūkstančiai žmonių demonstracijomis išreiškė nepritarimą tokioms priemonėms. Daugiausia taikių protesto akcijų vyko Atėnuose ir antrame pagal dydį Graikijos mieste Salonikuose. Trijų dienų visuotinis streikas paralyžiavo šalies viešojo transporto sistemą, sulėtino viešojo sektoriaus ir žiniasklaidos darbą.

Prieš pat balsavimą prie parlamento Atėnuose trumpam buvo kilę susirėmimų. Jaunimas leido signalines raketas ir mėtė Molotovo kokteilius į riaušių policiją, vaikančią protestuotojų minią ašarinėmis dujomis. Visgi demonstrantų buvo gerokai mažiau negu per protestus vasarį, kai vien Atėnuose į gatves išėjo apie 40 tūkst. žmonių. „Žmonės pavargę ir nusivylę valdžioje esančia kairiąja vyriausybe“, – sakė viena privataus sektoriaus darbuotoja. Darbdavys jai skolingas 30 tūkst. eurų.

Prekybos atstovus vienijančios profesinės sąjungos teigia, kad šalis dar vieno taupymo etapo neištvers. Premjeras Alexis Tsipras aiškino, kad reforma reikalinga, siekiant užkirsti kelią pensijų sistemos griūčiai po kelerių metų. Pasak ministrų kabineto vadovo, pensija sumažės vos 7,5 proc. pensininkų, kurių Graikijoje yra apie 2,7 milijono.

Vyriausybė įsipareigojusi iki 2018 metų sumažinti biudžeto išlaidas 5,4 mln. eurų. „Sistemai reikalinga nuodugni reforma, kurios ankstesnės vyriausybės nedrįso imtis“, – A. Tsipras sakė įstatymų leidėjams.

Graikijoje yra apie 2,7 mln. pensininkų. /AFP/Scanpix nuotrauka

Neeilinis susitikimas

Vakar euro zonos finansų ministrai per neeilinį susitikimą Briuselyje turėjo užbaigti ilgai strigusį pirmąjį patikrinimą, kaip Graikija laikosi didžiulio Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteikto pagalbos paketo sąlygų, bei aptarti naujas skolų mažinimo priemones. Amsterdame balandžio 22 dieną ministrams nepavyko susitarti dėl Graikijos reformų programos įvertinimo. Jis turėjo būti baigtas pernai gruodį.

Tarp Atėnų ir kreditorių vykstančios derybos stringa dėl reikalavimo, kad Graikija įsipareigotų įgyvendinti papildomų reformų, jeigu šalis viršys 2018 metams numatytus išlaidų planus. Tokių papildomų priemonių reikalauja TVF, kad būtų užbaigtas pirmasis gelbėjimo programos vertinimas. Mat fondas abejoja, jog Atėnams pavyks pasiekti užsibrėžtus išlaidų tikslus.

Prieš susitikimą Briuselyje išryškėjo pačių skolintojų nesutarimai dėl papildomų reformų, kurių reikalauja TVF ir dėl kurių Graikijai gali tekti apkarpyti išlaidas dar 3,6 mlrd. eurų. TVF vadovė Christine Lagarde perspėjo, kad Graikijos pasiūlymuose dėl reformų esama reikšmingų spragų, nors Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė, kad Atėnai iš esmės įvykdė skolintojų iškeltus reikalavimus daryti pokyčius.

Savo ruožtu Graikijos finansų ministras Euklidas Cakalotas paragino euro zoną palaikyti tas reformas, perspėdamas, kad jo šalis gali tapti žlugusia valstybe, jeigu derybos Briuselyje įstrigs. Graikija nori gauti kitą išmoką pagal 86 mlrd. eurų pagalbos paketą, kuris šiai šaliai buvo trečiasis nuo 2010 metų. Iki liepos 20 dienos Atėnai turės sumokėti maždaug 2,3 mlrd. eurų Europos Centriniam Bankui.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"