TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Graikija vėl nustebino Europą

2015 06 27 16:02
Reuters/Scanpix nuotrauka

Euro zonos finansų ministrai šeštadienį susirinko Briuselyje į dar vieną nepaprastąjį pasitarimą, kai netikėtas Graikijos premjero Aleksio Cipro raginimas surengti referendumą sukėlė sumaištį pastangose išgelbėti Atėnus nuo bankroto.

Pasak A.Cipro, Graikija liepos 5 dieną balsuos dėl derybų su tarptautiniais skolintojais rezultatų. Tos derybos tęsiasi nuo sausio, kai A.Cipro radikali kairioji partija pirmąkart atėjo į valdžią, žadėdama atsisakyti griežto taupymo politikos.

A.Cipro gambitas padidino nerimą, kad ateinantį antradienį gali būti priversta pasiskelbti nemokia, o tai gali pastūmėti šalį pasitraukti iš euro zonos arba net sukelti pavojų visam Europos Sąjungos projektui.

„Žmonės turi nuspręsti laisvai, be jokio šantažo. ... Referendumas vyks liepos 5 dieną“, – A.Cipras sakė kreipdamasis į tautą per televiziją penktadienį vėlai vakare.

Tas balsavimas vyktų praėjus penkioms dienoms po gruodžio 30-osios – galutinio termino, iki kurio Graikija privalo sumokėti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 1,5 mlrd. eurų. Atėnų pareigūnai sako negalėsiantys sumokėti tokios sumos, jeigu negaus lėšų iš ES skolintojų pagal finansinės pagalbos programą.

Žinia apie referendumą pribloškė Graikiją: pranešama, kad graikai puolė atsiimti iš sąskaitų savo santaupas, baimindamiesi galimo piniginių operacijų suvaržymo ir dar didesnio finansų chaoso per skolų krizę, besitęsiančią jau šešerius metus, iš kurių penkerius metus šalis buvo apimta recesijos.

Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis, vienas pirmųjų pakomentavusių A.Cipro pareiškimą, ragino Graikijos partnerius Europoje būti atvirus referendumo idėjai.

„Manau, mums vertėtų neatmesti pono Cipro pasiūlymo daug negalvojus, – centro kairiųjų pažiūrų politikas, kuris yra Vokietijos kanclerės Angelos Merkel koalicijos partneris, sakė Vokietijos radijui. – Jeigu paaiškės, kad bus balsuojama dėl derybose pasiekto sprendinio, tuomet šiokios tokios prasmės esama.“

Vertinimai skiriasi

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble pažymėjo, kad Atėnų sprendimas surengti referendumą dėl Graikijos finansinio gelbėjimo programos ateities „vienašališkai“ užvėrė duris deryboms, per kurias siekta išspręsti jau penkis mėnesius besitęsiančią konfrontaciją su šalies tarptautiniais skolintojais.

„Graikijos vyriausybė, jeigu teisingai suprantu, vienašališkai užbaigė derybas“, – W.Schaeuble sakė atvykęs į derybas Briuselyje su kitais euro zonos finansų ministrais.

Graikijos tarptautiniai skolintojai penktadienį pasiūlė penkiems mėnesiams pratęsti Atėnų finansinio gelbėjimo programą ir skirti 12 mlrd. eurų, bet pabrėžė, kad šį savaitgalį būtina galutinai susitarti dėl reformų, kad būtų išvengta bankroto, jeigu Atėnai negrąžins skolos TVF.

A.Merkel, griežtosios linijos šalininkė, ragino Atėnus neatmesti „nepaprastai dosnaus“ pasiūlymo, pagal kurį Graikija užsitikrintų gyvybiškai svarbų finansavimą iki lapkričio 30 dienos, jeigu sutiktų imtis didelio masto reformos, kurioms iki šiol priešinosi.

Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas pareiškė, kad „liūdnas“ Graikijos sprendimas surengti referendumą dėl jos finansinio gelbėjimo programos ateities užveria duris deryboms.

„Esu labai negatyviai nustebintas šiandieninio Graikijos vyriausybės sprendimo, – pareiškė Nyderlandų finansų ministras. – Graikų vyriausybė akivaizdžiai atmetė trijų institucijų deryboms pateiktus naujausius pasiūlymus... Ir šiuo negatyviu pagrindu ... pasiūlė referendumą su negatyviu patarimu Graikijos žmonėms“.

„Tai liūdnas sprendimas Graikijai, nes jis užvėrė duris deryboms, nors, mano nuomone, tos durys dar buvo atviros“, – sakė J.Dijsselbloemas.

„Mes išklausysime graikų ministrą, ar tikrai taip yra, ir tada kalbėsime apie pasekmes, kurios mums gresia“, – pridūrė jis.

Christine Lagarde, vadovaujanti griežčiausiam Graikijos skolintojui, Tarptautiniam valiutos fondui, pareiškė, kad šis kreditorius ir toliau rūpinsis Graikijos ekonomika, nepaisant referendumo.

„Tuo, ką mes darome, iš tikrųjų siekiama atkurti Graikijos ekonomikos stabilumą, ir tai mes ir toliau darysime. Mes tęsime darbą“, – sakė Ch.Lagarde žurnalistams, eidama į posėdį.

„Mes visuomet rodėme savo polinkį lankstumui ir taip darysime toliau“, – pridūrė ji.

„Planas B“ tampa „planu A“

Suomijos finansų ministras Alexander'as Stubbas šeštadienį perspėjo, kad Graikijos pareiškimas apie planuojamą referendumą priartina šalies pasitraukimo iš euro zonos scenarijų, jeigu žlugs derybos dėl Atėnų skolų.

A.Stubbas sakė, kad „euro grupėje gana aiškiai sutarta, kad negalime pratęsti programos dabartiniu pavidalu“.

„Taigi, sakyčiau, kad „planas B“ tampa „planu A“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Graikijos pasitraukimo iš euro zonos scenarijų.

Suomijos finansų vadovas taip pat ragino šeštadienį Briuselyje susitiksiančius euro zonos kolegas apsvarstyti scenarijų, kaip Graikija galėtų atsisakyti ES vieningosios valiutos.

„Manau, vienintelė galimybė – kad mes apie tai diskutuotume, nes deryboms nėra pateikta nieko daugiau“, – sakė A.Stubbas.

„Šešis mėnesius graikų vyriausybė kovojo ..., kad rastų įgyvendinamą sprendinį, kuris gerbtų demokratiją“, – A.Cipras sakė savo kreipimesi, transliuotame Graikijos televizijos.

„Mūsų buvo prašoma taikyti griežto taupymo priemones ..., leisti panaikinti darbo rinkos reguliavimą, apkarpyti pensijas ir padidinti PVM maisto produktams, bet tai būtų visos tautos pažeminimas, – pridūrė premjeras. – Mums iškilo istorinė atsakomybė spręsti šalies ateitį. ... Artimiausiomis dienomis turėsime priimti sprendimus, nuo kurių bus priklausomos būsimos kartos.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"