TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Graikijai pervesta 8 mlrd. eurų

2011 11 30 9:42

Euro zonos ministrai antradienį pervedė Graikijai 8 mlrd. eurų kalėdinį finansinio gelbėjimo paketą, kad Atėnai nepristigtų pinigų artimiausiu laiku.

Tačiau jiems nepavyko išsklaidyti baimės, jog Europos Sąjungos (ES) vieningosios valiutos dienos galimai jau suskaičiuotos.

Anksčiau antradienį kainos pasaulio akcijų biržose didėjo, tikintis, kad intensyvus obligacijų rinkų spaudimas pagaliau priverst 17 šalių euro zoną greičiau imtis ryžtingesnių veiksmų.

Tačiau netgi Italijos skolinimosi kaštams pakilus iki rekordinio lygio euro zonoje, 17 finansų ministrų sugebėjo tik truputėlį padidinti pasitikėjimą euro gelbėjimo fondu, suteikdami jam daugiau galių, Jiems nepavyko padidinti šio fondo iki anksčiau prognozuotos sumos, o kitus svarbius finansų politikos klausimus - pavyzdžiui, dėl glaudesnės fiskalinės sąjungos - paliko spręsti savo viršininkams ES lyderiams, kurie ateinančią savaitę susitiks Briuselyje.

Ministrai sutiko panaudoti gelbėjimo fondo lėšas, užtikrindami 20-30 proc. finansinę apsaugą investuotojams, įsigijusiems į sunkią padėtį patekusių euro zonos šalių obligacijų, siekiant atverti šioms šalims galimybę vėl skolintis pasaulio rinkose.

"Pasiekėme svarbią pažangą keliuose frontuose, - antradienio vakarą tvirtino euro zonos vadovas Jeanas Claude'as Junckeris. - Tai rodo mūsų visišką pasiryžimą padaryti viską, kas įmanoma, kad apsaugotume euro finansinį stabilumą."

ES monetarinės politikos vadovas Olli Rehnas sakė, kad euro zonos šalys turi vienu metu spręsti daug finansinių klausimų, kad sušvelnintų pasaulio spaudimą jų bendrai valiutai.

"Nėra vienos sidabrinės kulkos, kuri ištrauktų mus iš šios krizės", - O.Rehnas aiškino žurnalistams.

Tačiau į klausimą, kaip būtų galima padidinti Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF), šiuo metu turintį 440 mlrd. eurų, iki pageidaujamos 1 trln. eurų sumos, nebuvo atsakyta.

Tikimasi, kad šis fondas taps ugniasiene, apsaugančia Europos šalis nuo finansinio chaoso aplinkinėse valstybėse.

EFSF vadovas Klausas Reglingas po antradienį vykusio susitikimo Briuselyje vis dar vengė konkrečiai atsakyti, kaip bus stiprinamas šis fondas, bet patikino žurnalistus, jog šioje skrynioje dabar sukaupta pakankamai lėšų opiausioms Europos įsiskolinimo problemoms spręsti.

"Reikia aiškiai pasakyti: mes nesitikime, kad investuotojai skirs dideles pinigų sumas ateinančias kelias dienas arba savaites, - aiškino K.Reglingas. - Stiprinimas yra laike besitęsiantis procesas."

Tuo tarpu padėtis Italijos ekonomikoje tebekelia didelį susirūpinimą. Šalis, kurios skola penkis kartus didesnė negu Graikijos, trečia dieną iš eilės jautė smarkų spaudimą vertybinių popierių rinkose, o jos skolinimosi palūkanos išaugo iki 7,56 procento.

Panašu, kad investuotojai vis labiau abejoja Italijos galimybėmis išvengti bankroto, o dar blogiau, kad trečioji didžiausia ekonomika euro zonoje laikoma per didele, kad Europa galėtų mėginti ją gelbėti.

Tačiau finansų ministrai tebetvirtina, kad naujasis Italijos premjeras Mario Monti išves savo šalį iš krizės ir kad jis pažadėjo subalansuoti biudžetą iki 2013 metų.

"Mes visiškai pasitikime, kad M.Monti sugebės įvykdyti šią programą", - pabrėžė J.C.Junckeris.

Euro zonos ministrai taip pat kreipėsi į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), prašydami daugiau išteklių, siekiant labiau apsaugoti į sunkią padėtį pakliuvusią Europos vieningąją valiutą.

TVF gali paskolinti tik apie 390 mlrd. JAV dolerių, o šios sumos toli gražu nepakaktų Italijai gelbėti.

Euro zonos ministrai susitarė ieškoti naujų būtų padidinti TVF lėšas dvišalėmis paskolomis, kurios gali būti naudojamos apsaugoti į finansinę duobę patekusioms ES šalims.

Daugelis ekonomistų teigia, kad 17 euro zonos šalių praktiškai neturi kitos išeities, tik glaudžiau koordinuoti savo išlaidų ir biudžeto politiką.

"Jeigu euro zonai lemta išlikti, ji turės tapti glaudesne fiskaline unija", - mano Cornellio universiteto ekonomikos profesorius Eswaras Prasadas.

Belgijos finansų ministras Janas Keesas de Jageris įžvelgia perspektyvą, kad susiformuos "dviejų greičių" Europa - jeigu nebus įmanoma pasiekti bendros pažangos 27 ES šalyse, nebus galimybių "blokuoti tą pačią valiutą naudojančių šalių" sprendimų, priimamų atskirai nuo kitų Bendrijos narių.

Tuo tarpu Vokietijos eksportuotojų asociacijos (BGA) vadovas paragino priimti dar radikalesnį sprendimą: leisti Graikijai ir Portugalijai pasitraukti iš euro zonos.

BGA prezidentas Antonas Boerneris teigia, jog tai vienintelis būdas, galintis atverti šioms dviem šalims kelią į ekonomikos augimą, kuris reikalingas milžiniškiems įsiskolinimams mažinti.

Tačiau analitikai abejoja, ar Graikijos grįžimas prie drachmos užtikrintu finansinį atokvėpį, kurio tikisi Europa.

"Šių negausių "gerų naujienų" ribinis poveikis geriausiu atveju būtų ribotas, o investuotojai nervingai tebežvelgia į šios savaitės obligacijų aukcionus", sakė Šveicarijos finansų milžinės UBS analitikas Geoffrey Yu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"