TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Graikijos ir euro likimas pakibo ant plauko

2015 06 23 6:00
Jeanas-Claude'as Junckeris (dešinėje) draugišku paplekšnojimu pasitiko Alexį Tsiprą prieš nepaprastąjį euro zonos lyderių susitikimą, per kurį buvo ieškoma būdų, kaip išgelbėti Graikiją nuo bankroto. Reuters/Scanpix nuotrauka

Graikija, sulaukusi perspėjimų, kad pasitraukusi iš euro zonos nebegaus absoliučiai jokio finansavimo, pateikė skolintojams naujų pasiūlymų. Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskutinį kartą įspėjo Atėnus, jog skolos grąžinimo terminai nebebus atidedami.

Kol kas neaišku, kokius konkrečius siūlymus Graikija pateikė Europos lyderiams prieš nepaprastąjį euro zonos viršūnių susitikimą pirmadienį, bet šis Atėnų žingsnis suteikė vilties, kad po penkis mėnesius strigusių derybų skolų krizę pavyks išspręsti. Graikijos premjeras Alexis Tsipras sekmadienį telefonu konsultavosi su kanclere A. Merkel, Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u ir Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu, paskui sušaukė savo ministrų pasitarimą, o dar vėliau išskrido į Briuselį. Ten jo laukė įtempta darbotvarkė. Prieš viršūnių susitikimą A. Tsipras bendravo su Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos Sąjungos (ES) ir Europos Centrinio Banko (ECB) vadovais. Tuo pat metu vyko ECB valdybos posėdis, per kurį buvo tariamasi, ar reikia dar kartą padidinti finansavimą Graikijos bankams, kai panikos apimti indėlininkai iš savo sąskaitų šluote šluoja didžiules sumas.

Kaip sakė Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis, derybininkai pernelyg pavojingai priartėjo prie suvokimo, jog katastrofa - Graikijos pasitraukimas iš euro zonos - gali būti neišvengiama. Europoje vis dažniau girdimas susitaikymas su šia mintimi, tačiau 19 euro zonos šalių lyderiai deda daug pastangų, kad apsaugotų Graikiją nuo bankroto iki sparčiai artėjančio galutinio termino – birželio 30-osios, kai Atėnai turės grąžinti TVF didelę sumą. Jei susitarimo nebūtų rasta, Graikija negalėtų laiku sumokėti apie 1,5 mlrd. eurų ir tai lemtų potencialiai chaotišką šalies pasitraukimą iš euro zonos.

Vyko protestai

Didėjant tarptautiniam susirūpinimui dėl Atėnų skolų krizės, keli tūkstančiai žmonių susirinko į demonstraciją Briuselyje, taip kviesdami parodyti solidarumą su finansinėje aklavietėje atsidūrusia valstybe. Panaši akcija sekmadienį vyko ir Amsterdame. Čia palaikyti Graikijos susirinko keli šimtai žmonių. Atėnuose daugiau kaip 7 tūkst. gyventojų antrą kartą per savaitę išėjo į gatves protestuoti prieš griežto taupymo politiką. Demonstrantai laikė plakatus su užrašais: „Kitokia Europa su Tsipru“ ir „Negalite šantažuoti žmonių, valstybė neparduodama“.

Vis daugiau per krizę nuskurdusių graikų ateina nemokamo maisto, kurį vargšams dalija labdaros organizacijos.

Tuo metu didžiausio Graikijos banko vadovė pareiškė tikinti, kad „sveikas protas paims viršų“ ir abi šalys pasieks susitarimą. „Manau, būtų tikra beprotybė nesutariant dėl dviejų ar trijų milijardų eurų leistis į tokius nežinomus vandenis ir taip rizikuoti tiek euro zonai, tiek Graikijai“, - sakė Graikijos nacionalinio banko vadovė Luka Kaceli.

TVF prisidėjo prie pagalbos Graikijai 2009-ųjų pabaigoje, kai skolų naštos slegiama valstybė nebegalėjo skolintis tarptautinėse rinkose. ES dalyvavimas didžiulėje gelbėjimo programoje, pagal kurią šaliai buvo suplanuota skirti 240 mlrd. eurų paskolų mainais į drastiškas taupymo priemones ir reformas, baigiasi šio mėnesio pabaigoje, o TVF pagalba numatyta iki 2016-ųjų kovo.

Graikijos ultrakairiosios vyriausybės ir jos tarptautinių skolintojų derybos pateko į aklavietę, kai buvo nerasta kompromiso dėl reformų, kurių reikalaujama manais į paskutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką pagal finansinio gelbėjimo programą. Imta kalbėti ir apie tai, kad galbūt reikėtų pratęsti Europos pagalbą. Graikijos vyriausybė į finansinės pagalbos pratęsimą žiūri kaip į galimybę išjudinti ekonomiką ir griežtai atsisako imtis naujų taupymo priemonių. Vyriausybė taip pat nori, kad būtų sumažinta Graikiją slegianti milžiniška skola, kuri kovą sudarė 320 mlrd. eurų, arba 177 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tarptautiniai skolintojai nepriėmė virtinės Atėnų siūlymų, teigdami, jog valstybė turi įgyvendinti reformų ir taupymo priemones, kurių iš jos reikalaujama. Tačiau vakar premjeras A. Tsipras dar kartą atmetė reikalavimus sutikti su pensijų karpymu, didesniais energijos mokesčių tarifais ir pertekliniu biudžetu.

Vokiečiai neskubėjo gelbėti

Svarbiausios graikiškos tragedijos žaidėjos yra Graikija ir Vokietija. Kai 2009 metais graikai atskleidė, kad tikrasis jų biudžeto deficitas siekia bemaž 13 proc., vokiečiai iš pradžių nebuvo nusiteikę gelbėti Graikijos. Viena sąlygų, kurią jie iškėlė sutikdami atsisakyti savo numylėtosios markės, buvo ta, kad šalys neturės prisiimti kitų valstybių skolos.

Netrukus Vokietijos spauda atkapstė, jog Graikija persmelkta korupcijos ir politinių interesų. Graikijos viešasis sektorius buvo taip išpūstas, kad jame dirbo beveik milijonas žmonių, arba beveik 20 proc. visos darbo jėgos. Į paviršių iškilo dar daugiau nepaneigiamų faktų - paaiškėjo, kad daugiau kaip 500 asmenų, gaunančių pensijas, turėtų būti jau senesni nei 110 metų. Atvirumo valandėlę vienas to meto Graikijos vyriausybės narys prisipažino: "Mes drauge pravalgėme pinigus."

Pirmomis krizės dienomis A. Merkel pasirodė kaip išmintinga ir taupi švabų namų šeimininkė. Ji tvirtino, jog taisyklių laužyti nevalia, o jei tai daroma ilgą laiką, teks sumokėti labai didelę kainą. Kanclerė nepritarė graikų gelbėjimo planui, tačiau biržos nepaliko jokių abejonių, kad krizė apima kur kas daugiau nei vien Graikiją. Grėsmė iškilo bendriems Europos pinigams.

Apkarpyti pensijas - vienas reikalavimų, su kuriuo nesutinka naujoji Graikijos vyriausybė.

Vaistai, kurie nesuveikė

Baimintasi, kad jei Graikija bankrutuos, krizė išplis į kitas skolų prislėgtas euro zonos šalis. Jų visų bus neįmanoma išpirkti. Tuometis ECB vadovas Jeanas-Claude'as Trichet pareiškė: "Turime didžiausią po Antrojo pasaulinio karo finansų krizę." Jausdama milžinišką spaudimą A. Merkel pasidavė. Siekiant parodyti, kad Europos lyderiai nestokoja valios ir priemonių padėti bet kuriai euro zonos šaliai, buvo ne tik išpirkta Graikija, bet ir įsteigtas milžiniškas fondas.

Tačiau gelbėjama Graikija vis tiek didino skolas. Tada gelbėtojai iškėlė griežtas sąlygas - pareikalavo per trejus metus apkarpyti biudžetą 30 mlrd. eurų. Pykčio apimti graikai išėjo į gatves protestuoti. Kai kurios demonstracijos buvo antivokiškos. Graikai nešė plakatus su A. Merkel, vilkinčios nacių uniformą, atvaizdais, pasipylė įvairių visuomenės veikėjų įžeidžiantys pareiškimai.

Vokietijos spauda atsikirto vaizduodama graikus kaip tinginius ir neatsakingus švaistūnus, kurie gyvena ne pagal savo kišenę. Bulvarinis "Bild" ragino bankrutuojančią šalį parduoti savo salas. "Mes duosim jums pinigų, o jūs atiduosit mums Korfu", - skelbė leidinio antraštės.

Kad ir kaip būtų, graikai neskubėjo vykdyti reformų, tad šie vaistai nesuveikė. Jais buvo atvirai abejojama: ar įmanoma 30 proc. apkarpyti atlyginimus ir išvengti maišto? Kiti sakė, kad ekonomikai traukiantis nepavyks sumažinti skolų naštos.

Už didesnę integraciją

Po metų Graikiją teko gelbėti antrą kartą. Pagalbos prireikė ir Airijai bei Portugalijai. A. Merkel buvo atsargi ir nelinkusi rizikuoti, tačiau Berlyne pradėta atvirai diskutuoti, ar Graikijai nevertėtų atsisakyti euro. Šiuo metu 58 proc. vokiečių, kaip rodo apklausos, norėtų, kad Graikija pasitrauktų iš euro zonos.

Kaip tik tuomet pasikeitė ir A. Merkel žodynas. Ji pradėjo vertinti Graikijos problemą kaip egzistencinę ne tik euro, bet ir viso Europos projekto krizę. "Jei žlugs euras, žlugs ir Europa", - mėgo kartoti kanclerė. Savo šalininkams A. Merkel aiškino, kad norėdama išlikti Europa turi glaudžiau integruotis.

Antrą kartą gelbėjant Graikiją nukentėjo privatūs investuotojai. Graikijos skola sumažėjo, bet ekonomika traukėsi - per penkerius metus 25 procentais. Labai daug kas abejojo šios politikos veiksmingumu. Tačiau A. Merkel panaudojo savo autoritetą, kad Graikija išliktų euro zonoje, ir kuriam laikui krizė nurimo. Į pagalbą dar atskubėjo ECB pirmininkas Mario Draghi, pažadėjęs "padaryti viską, kad euras būtų apsaugotas".

Iškilo ant depresijos bangos

Bet sunkumai Graikijoje tik didėjo. Padaugėjo savižudybių, vidurinės klasės šeimos nebegalėjo išsiversti be labdaros sriubos. Premjeras pareiškė, kad šalis išgyvena Didžiąją depresiją. Tvyrant tokiam apmaudui ir nevilčiai šiemet sausį į valdžią atėjo kairiųjų partijų koalicija "Syriza", vadovaujama A. Tsipro. Šis lyderis tiki, kad prancūzų ir italų remiami graikai gali padaryti galą griežto taupymo politikai.

Tačiau Vokietijos, o ir kitų šalių rinkėjai nenusiteikę toliau nuolaidžiauti valstybei, kuriai jau ir taip paskolinta 240 mlrd. eurų. Todėl Vokietijos žinia buvo trumpa ir aiški: "Gausite pagalbą, jei tik sutiksite vykdyti reformas." Tardamas žodį "tik" finansų ministras Wolfgangas Schaeuble pagrasino pirštu.

Visa Graikijos bankroto istorija trunka jau šešerius metus. Per tą laiką kanclerė A. Merkel išmoko svarbią pamoką - ji įsitikino, kad bet kuris lyderis gali įstumti euro zoną į krizę. Bendri pinigai nėra apsaugoti nuo politinių rėksnių. Todėl šalys privalo laikytis įsipareigojimų, o euro zona gali ir neišlikti, jei taisyklės bus laužomos. Pastaruosius trejus metus kanclerė labiausiai rūpinosi tuo, kad euro zonos valstybės neviršytų savo deficito.

Esminės reformos, kurių buvo imtasi, labai sumažino riziką, kad Graikijos bankrotas pakirs euro zoną. Ši rizika gal ir neišnyko, bet tikrai sumenko. O naujoji Graikijos vyriausybė, regis, skaudžiai apsiriko manydama, jog žlugimo baimė privers vokiečius eiti į kompromisą. Deja, daugeliui žmonių Graikijoje, kurios ekonomika smuko 25 proc., tai reiškia tolesnį skurdą ir nelygybę.

Graikija skaičiais

Graikijos skola - 320 mlrd. eurų.

Europos pagalba - 240 mlrd. eurų.

Graikija skolinga Vokietijai 56 mlrd. eurų.

Graikijos skola sudaro 177 proc. BVP.

Nuo 2010 metų BVP smuko 25 procentais.

Nedarbas Graikijoje siekia 26 procentus.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"