TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Graikijos krizės pamokos

2010 08 30 0:00
O.Rehnas: Graikijos rezultatai teikia vilčių.
AFP/Scanpix nuotrauka

Prisiminkime 2010-ųjų kovą. Kelios savaitės intensyvių konsultacijų, telefono skambučių, ilgų dienų ir naktų posėdžiaujant. Ir Euro grupė, ir mūsų tarptautiniai partneriai jautė didelę įtampą. Vis dėlto europiečių ryžtas ir solidarumas nugalėjo - nesprendėme, kad plauksime arba skęsime kartu.

2010-ųjų gegužė. Euro grupė susitarė dėl bendros euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo paskolos Graikijai su sąlyga, kad bus ryžtingai įgyvendinama Graikijos ekonomikos gaivinimo programa. Ši parama buvo labai svarbus žingsnis siekiant išsaugoti visos euro zonos finansinį stabilumą ir išspręsti pagrindines Graikijos problemas.

Dabar 2010-ųjų rugpjūtis. Atliktas pirmasis programos įgyvendinimo vertinimas. Jis parodė, kad Graikijos valdžios institucijos pademonstravo ryžtą imtis būtinų - drastiškų, o kartais ir skausmingų - veiksmų, kad iš esmės pakeistų neperspektyvią savo šalies padėtį. Rezultatai teikia vilčių. Šiais metais imtasi ekonomikos koregavimo priemonių, jų bendra vertė sudaro maždaug 8 proc. BVP, atliekamas fiskalinis konsolidavimas. Pradėtos ir fiskalinio valdymo reformos, pavyzdžiui, sprendžiama mokesčių vengimo problema. Į priekį juda ir struktūrinės reformos: darbo rinkos, pensijų, verslo aplinkos ir kt. Kai kurios reformos net pradėtos įgyvendinti greičiau, nei buvo reikalaujama. Todėl dar įsteigus naują Finansinio stabilumo fondą Graikijos finansų sistema taps atsparesnė.

Kad Graikija susigrąžintų pasitikėjimą ir atkurtų ekonomikos pusiausvyrą, ji privalo ir ateityje griežtai diegti sutartas priemones ir, jei įmanoma, padaryti daugiau nei numatyta, pavyzdžiui, surenkant biudžetą. Kad šioje šalyje imtų augti ūkis, padidėtų užimtumas ir konkurencingumas, Graikija turi spartinti struktūrines reformas, siekti didesnio liberalizavimo ir panaikinti reguliavimą keliuose sektoriuose.

Džiugu, kad jau įgyvendinama didelio užmojo Graikijos ekonomikos koregavimo programa, atkuriamas šalies makroekonominis ir finansinis stabilumas - tai užtikrina didesnį ir proporcingesnį ūkio augimą. Ryžtingai įgyvendinant priimtą programą, savo šalimi labiau pasitikės tiek patys graikai, tiek investuotojai.

Suprantu, kad vykdoma Graikijos reforma pašalino ne visus nuogąstavimus dėl skolos restruktūrizavimo. Vis dėlto manau, kad šie nuogąstavimai nepagrįsti dėl kelių tarpusavyje susijusių priežasčių.

Pirma, ši programa, nors ir didelio užmojo, yra reali. Pagal atsargų makroekonominį scenarijų (kurio augimo rodikliai gali būti sumažinti) neatskiriama programos fiskalinio koregavimo plano dalis yra tvarus skolos mažinimas. Siekti fiskalinių programos tikslų padeda struktūrinės biudžeto reformos.

Antra, programoje įtvirtinta išsamesnė struktūrinių reformų darbotvarkė leidžia stiprinti Graikijos augimo potencialą ir kartu mažinti skolą. Be to, ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą didina pensijų reforma.

Trečia, raginant restruktūrizuoti Graikijos skolą paprastai ne iki galo įvertinamos šio žingsnio ekonominės ir politinės pasekmės, o tai gali netiesiogiai paveikti ne tik Graikijos ekonomiką bei finansų sistemą, bet ir visą euro zoną bei pasaulio ekonomiką. Politinės pasekmės būtų ypač žalingos ne tik Graikijai, bet ir euro zonai bei visai Europos Sąjungai. Šios nepageidaujamos ir nebūtinos žalos galima bei reikia išvengti.

Nors susigrąžinti pasitikėjimo per dieną neįmanoma, jau esama požymių, kad rinkos dalyvių požiūris į Graikiją palengva keičiasi. Esu įsitikinęs, kad koreguojant ekonomiką neigiamas rizikos suvokimas slops, todėl susidarys sąlygos pamažu metodiškai atkurti prieigą prie rinkos. Be to, švelnės būgštavimai, kad programa neatneš laukiamos naudos, jei skola bus restruktūrizuota.

Valstybės skolos krizė ir visų pirma Graikijos atvejis išryškino sisteminius Europos Sąjungos (ES) ekonomikos valdymo trūkumus. Kad ateityje išvengtume panašių krizių, turime iš jos pasimokyti, kaip šalinti trūkumus.

Europos Komisija pateikė didelio užmojo pasiūlymų, kaip stiprinti ūkio valdymą: bus griežtinama prevencinė fiskalinė priežiūra, sukurta atsirandančio makroekonominio disbalanso mažinimo sistema, o jei prevencija nepasitvirtintų, numatytas tvirtas krizių įveikimo mechanizmas. Iki rugsėjo pabaigos taip pat ketinu pateikti pasiūlymų, kaip reikėtų tobulinti valdymo reformos teisės aktus.

Graikijos krizė - ne tik šalies ūkio plėtros lūžis, kartu tai svarbus postūmis šalinti sisteminius euro zonos ir ES ekonomikos valdymo trūkumus. Esu įsitikinęs, kad dėl to Ekonominė ir pinigų sąjunga taps veiksmingesnė bei atsparesnė, o pati ES po krizės dar labiau sutvirtės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"