TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Graikijos milijonierių monopolis

2013 01 23 4:56
Statybų magnatas F.Bobolas ima mokestį už važiavimą autostradomis, nors jos nutiestos už valstybės pinigus. /Užsienio spaudos nuotrauka

Graikijos turčių klanai pelnosi iš valstybės užsakymų, bet nemoka  mokesčių. Žodis "solidarumas" jiems nežinomas, o krizė - tik puiki proga pigiau įsigyti brangių daiktų.

Vienas turtingiausių graikų - 52 metų Fotis Bobolas. Jo šeimos imperijai priklauso žiniasklaidos grupė "Pegasus", didžiausias šalies statybos koncernas, atliekų perdirbimo įmonės, aukso kasyklos, daug nekilnojamojo turto. F.Bobolas niekada neduodavo interviu, bet kai jam pasidarė nejauku dėl "šaliai gresiančio sprogimo", sutiko pasikalbėti su vokiečių savaitraščio "Stern" žurnalistais. Milijonieriaus šeima jaučia tautos pyktį, nes jo statybos koncernas "Ellaktor" už nutiestas autostradas reikalauja didelių mokesčių, nors viską finansavo valstybė mokesčių mokėtojų pinigais. Kasdien žiedine magistrale aplink Atėnus važiuoja 250 tūkst. automobilių ir kiekvienas vairuotojas turi mokėti po 2,8 euro. Norintieji pasiekti Salonikus priversti pakloti 25 eurus. Pilietinės iniciatyvos "Aš nemokėsiu" aktyvistai, kuriuos F.Bobolas piktai vadina anarchistais, nuolat nuverčia mokesčio rinkyklų užtvaras.

Šis graikas elgiasi kaip Rusijos oligarchas prieš 15 metų. Tokie žmonės pelnėsi iš valstybės, tačiau kai Graikija atsidūrė prie bedugnės krašto, jie nenori imtis atsakomybės, ir tik tyko, ką galima pigiai nusipirkti privatizuojant valstybinį turtą. Taip prašmatniausią Atėnų prekybos centrą, mokėdamas tik 50 centų už kvadratinį metrą mėnesio nuomos mokestį, 90 metų įsigijo stambus verslininkas Spirosas Latsis. Kiti, kaip garsioji Gianna Angelopoulos, buvusi Olimpinių žaidinių organizacinio komiteto pirmininkė, pasislepia užsienyje. Kai paaiškėjo, kad savo vilą Atėnuose ji deklaravo kaip universalinę parduotuvę, nes siekė mokėti mažesnį mokestį už elektrą, Giana su šeima pasitraukė į Šveicariją ir ramiai stebėjo, kaip Graikijos parlamentas rengė griežčiausio taupymo visoje šalies istorijoje paketą. Jį priėmus vidutinis atlyginimas tapo mažesnis nei 1000 eurų, o šeimos, kurių metinės pajamos buvo didesnės kaip 18 tūkst. eurų, prarado pašalpas vaikams.

Paklaustas, ar Graikijos turtuoliai turėtų solidarizuotis su tauta, suirzęs F.Bobolas atšovė: "Ko jūs norite? Mūsų akcijų kursas juokingai mažas. Mes kenčiame ne mažiau negu visa šalis." Didesnį turčių apmokestinimą milijonierius vadina "naivia idėja", nes "stambus kapitalas visuomet ras būdą, kaip išvengti mokesčių. Tokia globalizuoto pasaulio kaina".

Oficialiai F.Bobolas vadovauja šeimos koncernui drauge su broliu. Tačiau tikrasis patriarchas - jų tėvas George, kurio įkurta statybos įmonė pirmą valstybės užsakymą gavo dar neturėdama nė vieno ekskavatoriaus. Labiausiai jis pasipelnė iš 2004 metais vykusių olimpinių žaidynių, kai bendrovė "Ellaktor", be kitų objektų, nutiesė didžiąją dalį Atėnų metro. Tam net nebuvo skelbiama konkurso. Vienas gudriausių šios šeimos sprendimų - prieš dešimt metų už 11 mln. eurų nupirkti iš valstybės kelias senas aukso kasyklas Chalkidikėje. Jų aukso klodai vertinami 12 mlrd. eurų.

Graikija nėra skurdi šalis

Tiesiog jos turtai padalyti nelygiai. 80 proc. nuosavybės priklauso 2 tūkst. šeimų, kurios apie 200 mlrd. eurų laiko užsienyje. Oficialiai skelbiama, kad visoje šalyje yra tik 9 asmenys, uždirbantys daugiau kaip 700 tūkst. eurų per metus. Vadinamąjį Lagarde sąrašą, kuriame yra sąskaitas Šveicarijos bankuose turinčių 2059 graikų pavardės, vyriausybė įslaptino prieš daugiau nei dvejus metus. Į šį sąrašą įtraukti ir premjero Antonio Samaro patikėtiniai, tarp jų - advokatas Staras Papastavrou, priklausantis A.Samaro partijos "Naujoji demokratija" viršūnei. Tačiau nė vienas turtuolis iš tų daugiau kaip 2 tūkstančių nenukentėjo, į bėdą pateko tik žurnalistas, paviešinęs šių asmenų pavardes žurnale "Hot Doc". Jį suimti buvo pasiųsta net 50 specialiųjų policijos pajėgų pareigūnų. Žurnalistui gresia dveji metai kalėjimo "už asmeninės erdvės pažeidimą".

Glaudūs ryšiai su politikais

Atėnų Panteiono universiteto politikos profesorius Seraphinas Seferiadis Graikijos oligarchus lygina su Italijos mafija: "Jie visur turi savų žmonių - vieną brolį kairiųjų stovykloje, kitą - dešiniųjų, dar po vieną - rotušėje ir bažnyčioje. Mūsų turtuoliai nusiperka politikus finansuodami rinkimų kampanijas, o valdydami žiniasklaidą tampa neliečiami."

"WikiLeaks" paviešino tokią informaciją: "Nedidelė grupė verslo magnatų giminystės, santuokos ar nesantuokiniais ryšiais yra artimai susiję su politikais. Jų santykiai sudėtingesni negu graikų mitologijos dievų." Buvęs Graikijos premjeras Kostas Karamanlis partijos bendražygiams pasakė dar stipriau: "Mūsų šalies bėda, kad šie suteneriai ir jų koncernai kontroliuoja visą politinį gyvenimą."

Graikijos magnatų priešakyje - S.Latsis, kurį spauda vadina "slaptuoju Krezu". Jo imperijai priklauso bankai, laivybos įmonės, naftos perdirbimo gamyklos. S.Latsio tėvas Johnas, visų vadintas Kapitonu, buvo garsiojo Aristotelio Onassio bendražygis. Kapitonas tik šaipėsi, kai sūnus Spirosas išvyko į Londoną studijuoti filosofijos, tačiau būtent ši jo atžala padidino šeimos turtus iki 8 mlrd. eurų. Šiuo metu S.Latsis gyvena Šveicarijoje arba plaukioja viena savo didžiausių pasaulyje jachtų "Alexander", kurioje ilsėjosi George'as W.Bushas, princas Charlesas ir studijų draugas Jose Manuelis Barroso. Kartą po tokių atostogų Europos Parlamentas pareiškė J.M.Barroso nepasitikėjimą. Į S.Latsio Eurobanką buvo pervesta ir didžiausia Graikijos valstybinės paskolos dalis - 12 mlrd. eurų.

Šis magnatas mėgina pasipelnyti ir iš savo tėvynės apgailėtinos padėties. Labai tikėtina, kad netrukus S.Latsis perims valstybinį naftos milžiną "Hellenis Petrolium", milijardieriui greičiausiai atiteks ir 600 hektarų ploto senasis Atėnų oro uostas. Jo teritorijoje prie pakrantės iškils biurai, butai ir milžiniškas laisvalaikio parkas, vadinamas "Disneilendu prie Viduržemio jūros".

Atleidžiami nuo mokesčių

Svarbiausias tarptautinių Graikijos rėmėjų reikalavimas - privatizuoti valstybės turtą. Tačiau tai, kas šiuo metu vyksta šalyje, ekspertų nuomone, yra tikras absurdas. "Keli privilegijuoti investuotojai pigiai superka valstybės turtą ir skelbiasi esantys gelbėtojai", - piktinosi Graikijos biržos sandorių tarpininkų asociacijos atstovas Alexanderis Moraitakis.

Graikų oligarchas Socratas Kokkalis domisi valstybei priklausančiu didžiausiu Europos loterijų koncernu "Opap", kurio veikla nepaprastai pelninga. Šis labai prieštaringai vertinamas verslininkas, prisidengęs slapyvardžiais Krokas ir Kaskada, yra dirbęs Vokietijos Demokratinės Respublikos slaptojoje tarnyboje "Stasi". Į Rytų Vokietiją jo šeima pabėgo 1949 metais, pasibaigus karui. Šiuo metu S.Kokkalio turtas vertinamas 2 mlrd. dolerių, o apie jį pasakojamos istorijos primena romaną apie šnipus. Paaiškėjus, kad kompanija "Siemens" Atėnų politikams ir funkcionieriams davė kyšių už 100 mln. eurų, tyrimą pradėjusi Vokietijos generalinė prokuratūra jos dokumentuose aptiko tarpininką "poną K."; pareigūnai mano, jog tai - S.Kokkalis.

Ekonomistas Savas Robolis sako, kad "įrodyti nelegalias oligarchų machinacijas beveik neįmanoma, nes šie visur turi savų žmonių, o ir įstatymus kūrė ištisos jų kartos. Turtuoliams nereikia net apgaudinėti mokesčių inspekcijos, nes jie atleidžiami nuo mokesčių". Kiekvienais metais Kalėdų išvakarėse parlamentas nubalsuoja, kad didžiausių laivų savininkai būtų atleisti nuo mokesčių, mat šie grasina plaukiosiantys su kitų valstybių vėliavomis. Nors oficialiai ryšių tarp oligarchų ir vyriausybės nėra, buvęs didžiausios Atėnų Flisvos prieplaukos, kurioje švartuojasi ir ilgesnės kaip 100 metrų jachtos, direktorius Makis Nastatos neslepia, kad anksčiau per pobūvius, rengiamus savaitgaliais jachtų deniuose, buvo galima išvysti kone visus graikų politikus.

Apie turtuolių įtaką galima spręsti ir iš to, kaip jie įveikė pasaulinį koncerną "Shell". Nuo 2015 metų "Shell" degalinių Graikijoje nebebus, nes Vardinoyannisų klanas, valdantis kone visą Graikijos naftos rinką, supirko jas už 219 mln. eurų. Nuolat kuriami nauji, neretai abejotini įstatymai padarė "Shell" verslą nerentabilų. Iš pradžių koncernui buvo uždrausta vežti savo benziną. Kai tam pasipriešino ES, valdžia įstatymą pakeitė. Tačiau įsigaliojo kitas, privertęs koncerną laikyti didelį kiekį benzino kaip "nacionalinį saugumo rezervą". "Shell" pasidavė.

Klano galva Vardis Vardinoyannis gyvena prašmatniame Atėnų priemiestyje. Kai "Stern" reporteris paklausė, ar šeimininkas sutiktų duoti interviu, vilą saugantis apsaugininkas išsitraukė pistoletą. Šis graikų magnatas palaikė artimus ryšius su nuverstu Egipto diktatoriumi Hosni Mubaraku, o jo bendrovė "Avin Oil" mokėjo dideles sumas Saddamui Husseinui, kad galėtų nusipirkti pigesnės naftos, kurią paskelbus Irakui embargą buvo leidžiama pardavinėti tik pagal programą "Nafta už maistą". Afera paaiškėjo, kai Jungtinių Tautų tyrėjai aptiko dolerių prikimštus kelioninius krepšius, kurie diplomatiniu paštu buvo siunčiami į Bagdadą. Tačiau V.Vardinoyannis žalos nepatyrė, nenukentėjo ir jo reputacija. Pernai šis žmogus viešai buvo pagerbtas už paramą policijai.

Graikų oligarchų nepaveikė nė vienas raginimas gelbėti į bėdą patekusią tėvynę. Kai pagaliau Atėnuose esančioje Europos Komisijos atstovybėje pasirodė laivininkystės magnatų ir stambių pramonininkų delegacija, pamanyta, kad jie nori padėti. Tačiau turtuoliai atvyko tik pasiskųsti dėl pernelyg didelių mokesčių, per plataus reglamentavimo ir dėl to, kad valstybė juos persekioja.

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"