TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Graikijos padėtis blogesnė nei atrodo

2015 12 10 6:00
Grafitis vaizduoja senovės graikų šventyklą, kurią laiko iš euro monetų pastatytos kolonos. Reuters/Scanpix nuotraukos

Šią savaitę Briuselyje euro zonos šalių finansų ministrai aptarė Graikijos pažangą įgyvendinant taupymo programą. Norėdami gauti dalį paskolos Atėnai dar spalį turėjo įgyvendinti finansinės paramos programoje nurodytas konkrečias sąlygas, tačiau, kaip jau tapo įprasta, galutinė data keliskart buvo koreguojama.

Graikijos vyriausybės požiūriu, viskas vyksta pagal planą – gal net geriau. Tačiau Vokietijos laikraščio „Die Welt“ apžvalgininkai neseniai palygino Graikiją su nevairuojamu laivu. Jų teigimu, Atėnai smarkiai atsilieka įgyvendindami griežtą taupymo programą, kurią suderėjo su tarptautiniais kreditoriais, ir šiuo metu lenktyniauja su laiku.

Premjero Alexio Tsipro spaudos tarnyba nurodė, kad tai klaidinga informacija, esą ją nuolat skleidžia daugelis Vokietijos laikraščių. „Spaudimas ir šmeižtas – skolintojų žaidimo taisyklės“, – rašė Graikijos leidinys.

Šalyje ne visi teigiamai nusiteikę vyriausybės atžvilgiu. Politologas Levteris Koussoulis pritaria vokiečių kritikai. Anot jo, Graikijai tikrai trūksta lyderio, kuris galėtų pasiekti konkrečių rezultatų. Daugelis politikų pirmiausia stengiasi išlikti laive ir visai nesirūpina, kur jis plaukia.

Graikijos finansų ministras Euclidas Tsakalotas (kairėje) kalbasi su euro zonos finansų ministrų grupės pirmininku Jeroenu Dijsselbloemu.

Vyriausybė verš diržus

Sekmadienį Graikijos parlamentas nedidele balsų persvara priėmė kitų metų biudžetą. A. Tsipro naujosios vyriausybės siūlomo biudžeto projektui pritarė 153 deputatai iš 298, dalyvavusių posėdyje. 145 parlamentarai pasisakė prieš jį.

Vykdydama tolesnes reformas šalis ketina smarkiai apkarpyti išlaidas ir didinti mokesčius. Graikai planuoja 5,7 mlrd. eurų sumažinti valstybės išlaidas. Iš jų 1,8 mlrd. eurų sudarys pensijų išmokos, 0,5 mlrd. eurų – gynybos išlaidos. Padidinus mokesčius į biudžetą bus galima surinkti daugiau kaip 2 mlrd. eurų.

Graikijos bendrasis vidaus produktas (BVP) iki metų pabaigos gali pasiekti 175,6 mlrd. eurų. 316,5 mlrd. eurų valstybės skola sudarytų 180,2 proc. BVP. Nedarbo lygis šiuo metu viršija 25 procentus.

Nereikia TVF pagalbos

Liepą Graikija trejiems metams gavo 86 mlrd. eurų finansinę pagalbą iš euro zonos partnerių. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) dar nėra apsisprendęs, ar dalyvaus trečiojoje Graikijos finansinės paramos programoje. Teigiama, jog pareigūnai sprendimą priims sausį. Kol kas Atėnams visas lėšas skiria tik euro zona.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras (dešinėje) ir finansų ministras Euclidas Tsakalotas.

Neseniai A. Tsipras pareiškė, kad Graikijai TVF lėšos nebūtinos, nes šalies finansiniai poreikiai sumažėjo. Pagal finansinės paramos programą, suderėtą su euro zonos valstybėmis vasarą, 25 mlrd. eurų turėjo būti skirti šalies bankams rekapitalizuoti. Tačiau procesas, kaip paaiškėjo, kainuoja gerokai pigiau (5,7 mlrd. eurų), todėl ir pinigų reikia mažiau.

A. Tsipras pavadino šią Vašingtone įsikūrusią finansų instituciją nekonstruktyvia. Esą TVF kreipiasi į Europos partnerius, reikalaudamas iš Graikijos per griežtų reformų. Tačiau jos yra nepakeliamos ne tik politikams, bet ir visuomenei.

Tarptautinis valiutos fondas teigia, jog Graikijos skolos pernelyg didelės ir turi būti bent iš dalies nurašytos. Europos Komisija tam visiškai nepritaria, todėl šįkart norėtų matyti TVF tik kaip patarėją. Kai kurios euro zonos valstybės, pavyzdžiui, Vokietija ir Nyderlandai, reikalauja, kad TVF liktų šioje finansinės paramos programoje ne vien kaip patarėjas, bet ir kaip skolintojas. Atėnai vis dar skolingi TVF apie 20 mlrd. eurų.

Ateitį vertina pesimistiškai

Kaip rodo praėjusį mėnesį Graikijos „Skai“ televizijos užsakymu atliktos apklausos rezultatai, gyventojai pesimistiškai vertina šalies ekonomiką ir ateitį. Net 86 proc. apklaustųjų yra nepatenkinti vyriausybe. Didelė dalis graikų (70,5 proc.) tiki, kad kitąmet valstybės ekonominė padėtis pablogės. Pokyčių nesitiki 21,5 proc. apklausos dalyvių, optimistiškai ateitį vertina tik 6,5 proc. gyventojų.

Dveji parlamento rinkimai, referendumas, finansinių įsipareigojimų nevykdymas, uždaryti bankai, kapitalo kontrolė ir migrantų antplūdis – visa tai Graikija patyrė per metus. Gatvėse pagausėjo elgetų, prastėja visuomenės sveikata, daugelis gyventojų patiria finansinių sunkumų. Nuo krizės pradžios Graikijos ekonomika susitraukė daugiau kaip 25 procentais. Šalyje darbo neturi kas ketvirtas pilietis.

Parengė Gintarė GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"