TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Graikijos vyriausybė skelbia taupymo pabaigą

2015 02 10 6:00
Graikijos premjeras Alexis Tsipras (dešinėje) prieš kreipimąsi į parlamentą tariasi su savo pavaduotoju Gianniu Dragasakiu (viduryje) ir vidaus reikalų ministru Niku Voutsiu. Reuters/Scanpix nuotrauka

Graikijos valdžia nenori tęsti tarptautinės finansinės pagalbos programos, kurios privaloma sąlyga buvo smarkiai apkarpyti viešąsias išlaidas. Vyriausybė ieško būdų, kaip atgaivinti ekonomiką, o bent dalį milžiniškos valstybės skolos tikisi grąžinti iš Vokietijos gavusi kompensaciją už nacių nusikaltimus.

Sausio pabaigoje rinkimus laimėjusios partijos "Syriza" lyderis Alexis Tsipras savaitgalį pirmą kartą kreipėsi į Graikijos parlamentą ir dar kartą patvirtino, kad neatsisakys savo rinkimų kampanijos pažadų - pirmiausia nutraukti griežtą taupymą.

Premjero manymu, finansinės paramos programa, kurios Atėnai laikėsi penkerius metus, yra neveiksminga, ir jos tęsti vyriausybė neketina. Tarptautinių skolintojų Graikijai suteikti du 240 mlrd. eurų vertės paskolų paketai leido šaliai išvengti bankroto, tačiau kad gautų šią sumą, Atėnai turėjo įsipareigoti gyventi daug taupiau, nei buvo įpratę. Dabartinė finansinės pagalbos programa galios iki vasario pabaigos, bet premjeras jau paskelbė, kad vyriausybė neketina jos pratęsti.

Humanitarinė krizė

Bankroto Graikija išvengė, tačiau šalies ekonomika susitraukė ketvirtadaliu, o darbo čia neturi daugiau nei 25 proc. darbingo amžiaus žmonių. Tokią situaciją ministras pirmininkas prilygino humanitarinei krizei.

Kad ją įveiktų, vyriausybė ketina nemokamai tiekti vandenį ir elektrą skurdžiausiai gyvenantiems graikams ir panaikinti visuomenėje labai kritikuojamą privačios nuosavybės mokestį. Premjeras taip pat pažadėjo palaipsniui kelti minimalų darbo užmokestį, iš naujo įdarbinti, anot jo, neteisėtai atleistus viešojo sektoriaus tarnautojus ir įkurti naują nacionalinį transliuotoją.

Anksčiau premjeras kalbėjo, jog sieks įtikinti, kad tarptautiniai kreditoriai nurašytų iki 60 proc. Graikijos valstybės skolos. Tačiau skolintojai, regis, nė neketina svarstyti tokios galimybės. Dabar A. Tsipras pateikė naujų pasiūlymų: pavyzdžiui, išleisti mažo pelningumo nuolatinių obligacijų, pratęsti skolų grąžinimo laikotarpius ir atidėti jų mokėjimo terminus.

Artimiausiomis dienomis Graikijos laukia trys svarbūs susitikimai: euro zonos finansų ministrų derybos trečiadienį ir vasario 16 dieną, taip pat Europos Sąjungos viršūnių susitikimas ketvirtadienį. Atėnams faktiškai buvo iškeltas ultimatumas pateikti programą, suderinamą su finansinės pagalbos planu, iki ministrų susitikimo vasario 16-ąją. Europos centrinis bankas taip pat padidino spaudimą Graikijai, nuo vasario 11-osios laikinai sustabdydamas leidimą Graikijos bankams naudoti vyriausybės obligacijas kaip užstatą paskolai gauti – lėšų pristigusiems bankams teks ieškoti brangesnių skolinimosi šaltinių.

Nepamiršo nacių nusikaltimų

Graikijos ministras pirmininkas, anksčiau priklausęs komunistų partijai, pareiškė, kad jo vyriausybė yra moraliai įsipareigojusi savo žmonėms, istorijai ir visiems Europos gyventojams, kovojusiems bei žuvusiems kare su nacizmu, ir sieks užtikrinti, jog Vokietija graikams atlygintų Antrojo pasaulinio karo metu padarytus nuostolius.

Berlynas, kurio santykiai su nauja Graikijos vyriausybe jau ir taip yra gana įtempti, griežtai atsisakė mokėti šias reparacijas. Vokietija teigia, kad nuo karo pabaigos praėjus 70 metų Atėnams nebėra skolinga nė cento, o šis istorinis klausimas jau seniai išspręstas. Tačiau premjero radikalių kairiųjų partija tautai pažadėjo taip lengvai neatsisakyti savo plano.

Nacistinė Vokietija Graikiją buvo okupavusi ketverius metus, be to, karo metu Trečiasis reichas privertė šalies centrinį banką suteikti jam didžiulę paskolą, kurios taip ir negrąžino ir kuri sužlugdė Graikiją finansiškai. Dabar A. Tsipras iš Vokietijos tikisi gauti 162 mlrd. eurų kompensaciją, t. y. daugiau nei pusę Graikijos valstybės skolos, kuri šiuo metu siekia apie 320 mlrd. eurų.

Praėjusią savaitę Rusijos, kurios draugystė su nauja Graikijos valdžia vis stiprėja ir kurios ekonomika taip pat išgyvena ne pačius geriausius laikus, įstatymų leidėjai irgi pareiškė, kad ėmė skaičiuoti, kiek Vokietija Maskvai skolinga už Antrojo pasaulinio karo metu patirtus nuostolius. Kai kurie parlamentarai tiki, kad ši suma gali siekti 3 ar 4 trln. eurų. Valstybės Dūmos deputatas Michailas Degtiariovas pabrėžė, kad Izraelis gavo reperacijas už holokaustą, tačiau Vokietija neatlygino už skriaudas milijonams Sovietų Sąjungos gyventojų. Rusijos parlamente taip pat vyko diskusija, ar reaguojant į Berlyno reakciją dėl Krymo aneksijos nereikėtų oficialiai pasmerkti Vakarų Vokietijos, prieš ketvirtį amžiaus "aneksavusios" sovietinę Rytų Vokietiją.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"