TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Graikiška viltis rusena

2011 06 30 0:00
Atėnus dvi dienas buvo apėmęs įtūžis ir neviltis.
AFP/Scanpix nuotrauka

Viltis, kad žlunganti Graikija nenusitemps paskui save viso žemyno, dar neužgeso. Nors Atėnuose prie parlamento siaučia tūkstančiai demonstrantų, jo nariai vakar nubalsavo už dar griežtesnes taupymo priemones, kurios "šįkart tikrai" turėtų išgelbėti valstybę.

Po audringos nakties, kai per susirėmimus su policija nukentėjo daugiau kaip 40 žmonių, Atėnuose ir toliau vyravo neramios nuotaikos. Tūkstančiai graikų nuo pat ryto būriavosi Sintagmos aikštėje, prie parlamento pastato. Gausios policijos pajėgos stūmė minią kuo toliau, visoje teritorijoje tvyrojo stiprus ašarinių dujų tvaikas, todėl žmonės mėgino apsaugoti akis specialiais akiniais. Riaušininkai, sudaužę prabangaus viešbučio marmurinius laiptus, svaidė jų nuolaužas ir padegamąsias bombas į skydais apsiginklavusius pareigūnus. Liudininkai pasakojo, kad įtampai kylant policininkai puolė vaikytis gatvėmis žmones ir purkšti jiems į veidus chemikalus bei ašarines dujas, o Atėnų centras ėmė priminti karo lauką.

Parlamente diskusijos dėl taupymo priemonių truko visą pusdienį. Tačiau premjerui George'ui Papandreou užteko paprastos daugumos, kad paketui būtų pritarta. Už jį balsavo 155, prieš - 138 nariai. Graikai įsipareigojo per penkerius metus sumažinti valstybės išlaidas ir pakelti mokesčius, kad į biudžetą papildomai būtų surinkta 28 mlrd. eurų. Balsavimas dėl detalaus šio plano įgyvendinimo vyks šiandien. Graikijos valdžia yra pareiškusi, kad pinigų atlyginimams, pensijoms, paslaugoms ir skoloms apmokėti užteks tik iki liepos vidurio. Tačiau pritarusi šioms priemonėms Graikija gali tikėtis 12 mlrd. eurų vertės paskolų iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo. Kuriam laikui tie pinigai pataisytų padėtį. Be to, kitą mėnesį ES lyderiai žada aptarti ir antrojo gelbėjimo paketo galimybę. Jo vertė siektų maždaug 120 mlrd. eurų.

Kalta valdžia!

Tuo metu paprasti graikai dėl susidariusios padėties kaltina valdžią - neefektyvius biurokratus, nes jie ne tik toliau didina valstybės skolas, bet ir nesugeba įgyvendinti reformų, kurių reikalauja tarptautinė bendruomenė. Graikijos gyventojai protestuoja prieš visą politinę sistemą. "Jie mus apgavo. Sugriovė bankus, pensijų fondus. Mūsų pinigus investavo į obligacijas, kad tik gautų daugiau naudos sau", - aiškino 50 metų bedarbis sunkvežimio vairuotojas Vassilis Papadopoulos. Anot visuomenės, politiniai ir asmeniniai valdžios interesai nusveria ekonominę naudą. Paslaugoms, kurios suteikiamos turintiesiems politinių ryšių ar seniems draugams, apibūdinti graikai vartoja atskirą žodį - "rousfeti". "Finansų ministerijos valytojai uždirba daugiau negu kitų ministerijų specialistai - tai vienas baisesnių pavyzdžių, kurį visuomet pateikiu", - pasakojo Atėnų prekybos rūmų prezidentas Constantine'as Michalos. Peštynės dėl savų interesų vyriausybės viduje sunkina gyvenimą privačiam sektoriui. "Neįmanoma melžti karvės jos nepašėrus. Jei ekonomika nestimuliuojama, ji visiškai sustoja ir lieka vienas kelias - bankrotas", - kalbėjo C.Michalos.

Praėjusiais metais vyriausybė žadėjo smulkiesiems verslininkams supaprastinti biurokratines procedūras, sumažinti kitas kliūtis steigti verslą. Tačiau, verslininkų akimis, nieko nebuvo padaryta. "Mano pažįstamo taivaniečio, kuris turi verslą Rumunijoje, o čia norėjo statyti plastiko perdirbimo gamyklą, istorija tokia. Pusantrų metų jis ėjo iš vienos ministerijos į kitą. Ekonomikos ministerija prašė vieno, Aplinkosaugos ministerija - visai ko kito. Kai nori investuoti 5 mln. ar 10 mln. eurų, o šita valstybė visai to neremia, ir visi į tave žiūri kaip į priešą... žmonėms tai nusibosta ir jie išeina. Mes, kaip valstybė, nesuvokiame, kad tokios investicijos sukurtų darbo vietų", - dėstė vietos verslininkas Nikos Sofianos.

Gauti paramą sunku ir toms bendrovėms, kurios sugebėjo išsilaikyti krizės laikotarpiu. Bankai tiesiog neturi pinigų jų iniciatyvoms finansuoti. O žmonės neturi pinigų pirkti. Viešajame sektoriuje, kuris sudaro penktadalį darbo jėgos, buvo sumažinti atlyginimai ir pensijos, paprasti graikai irgi deda centą prie cento. "Skaičiuojant išlaidas tenka būti labai rūpestingam. Reikia taupyti pinigus ateičiai, nes ji neatrodo daug žadanti", - nerimavo Panteono universiteto darbuotojas Dimitris Dimiroulis. Pernai jo atlyginimas sumažėjo 20 proc., o šiais metais gali dar kristi 40 procentų.

Skęsta depresijoje

Kaip tvirtina krašto psichiatrai, per ekonominę krizę pagalbos besikreipiančių žmonių pagausėjo beveik trečdaliu. "Padaugėjo

pacientų, kurie skundžiasi nedideliais psichiniais sutrikimais: nerimu, panikos atakomis, depresija. 2010 metų rugsėjį žmonėms dvi savaites tekdavo laukti eilėje, kol patekdavo pas gydytoją. Dabar jie konsultaciją gauna tik po dviejų su puse mėnesio", - pasakojo vienos Atėnų psichiatrijos įstaigos vadovas Dimitris Ploumidis.

Prieš krizę Graikijoje savižudybių skaičius buvo vienas mažiausių Europoje. 100 tūkst. gyventojų tekdavo vos 2,8 savižudžio. Tačiau, ekspertų manymu, jau 2009 metais savižudybių skaičius padidėjo 18 proc., o pernai savo noru iš gyvenimo pasitraukusių žmonių dar pagausėjo. Tokių į visišką neviltį puolusių gyventojų daugiausia būta Atėnuose ir Kretoje. Čia nusižudė keletas verslininkų, supratusių, kad jų verslas žlugo.

Graikai nerimauja dėl savo krašto ateities. Ši krizė susijusi ne vien su ekonomika - tai ir socialinės, politinės konvulsijos, kokių šalis nematė nuo diktatūros žlugimo 1974 metais. "Graikai patyrė neregėtą smūgį. Žmonės jaučia gėdą. Visas pasaulis mano, kad graikai yra apgavikai, Europos nevykėliai. Su tuo labai sunku susitaikyti", - aiškino psichiatras Aris Violatzis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"