TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Graikų referendumas: demokratijos apraiška ar gudrus politinis manevras

2015 07 01 6:00
Demonstracijas Atėnuose rengia abi šalys: ir pasisakantieji už skolintojų siūlomą planą, ir jam nepritariantieji. SIPA/Scanpix nuotrauka

Euro zonos šalių finansų ministrai vakar vakare rinkosi į skubų posėdį, kuriame svarstė Graikijos premjero Alexio Tsipro pateiktą prašymą dar dvejus metus teikti jo šaliai finansinę pagalbą. Taip Graikijos vyriausybė stengėsi išvengti vidurnaktį grėsusio nemokumo. Tuo metu graikai ruošėsi sekmadienį suplanuotam referendumui, kuriame galės pareikšti savo nuomonę dėl taupymo priemonių, reikalaujamų tarptautinių skolintojų mainais į paramą.

Vakar, dar nesuėjus galutiniam skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) grąžinimo terminui, Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis patvirtino, kad reikalaujamos sumos neįstengs atiduoti, tačiau tikėjosi susitarti su skolininkais dėl finansinės pagalbos paketo. Ministras yra teigęs, jog taip lengvai iš euro zonos Graikijos niekam nepavyks išmesti, net jei šalis ir bankrutuos. Jeigu prireiks, vyriausybė esą kreipsis į Europos Teisingumo Teismą.

Tuo metu Briuselis buvo nusiteikęs kiek geranoriškiau negu Atėnai. Graikiją Europos Sąjungoje ir euro zonoje žūtbūt pasiryžęs išlaikyti Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris vakar pateikė A. Tsiprui paskutinės minutės siūlymą. Anot J. - C. Junckerio, situaciją dar būtų galima išgelbėti, jei A. Tsipras raštu sutiktų su sekmadienį skolintojų pasiūlytomis sąlygomis ir pakeistų savo poziciją referendumo klausimu - paragintų gyventojus balsuoti "taip".

Į šį pasiūlymą Graikijos ministras pirmininkas atsakė prašymu pradėti vykdyti naują (jau trečiąją) finansinės pagalbos programą. Premjero pranešime sakoma, kad pagal jo pasiūlytą susitarimą būtų visiškai užtikrintas šalies finansų poreikis ir tuo pačiu restrukturizuota skola. A. Tsipras taip pat paprašė, kad bent trumpam būtų atidėtas skolos grąžinimo terminas ir šalis galėtų techniškai išvengti nemokumo.

Painus klausimas

Sekmadienį Graikijoje rengiamą referendumą daugelis gana pagrįstai vertina kaip balsavimą, ar likti graikams euro zonoje, ar ne. Tačiau šis žingsnis yra ir labai gudrus A. Tsipro vyriausybės politinis manevras. Net susiklosčius valdantiesiems nepalankiausiam scenarijui - gyventojams balsavus už taupymą - partijai "Syriza" gali pavykti beveik sausai išlipti iš balos.

Referendumo balsalapyje pateikiamas klausimas tikriausiai skambės taip: "Ar reikėtų sutikti su susitarimo planu, kurį 2015 metų birželio 25 dieną euro grupėje pateikė Europos Komisija, Europos Centrinis Bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir kuris susideda iš dviejų dalių, sudarančių bendrą pasiūlymą? Pirmasis dokumentas vadinasi „Reformos, skirtos dabartinei programai pabaigti ir tolesniam laikotarpiui“, antrasis – „Preliminari skolos tvarumo analizė“.“

Klausimas labai painus ir situacijos gerai nežinančiam graikui beveik nieko konkretaus nesakantis. Europos Komisija (EK) paviešino abu minėtus dokumentus, taigi interneto ryšį turintys ir gerai teisinę anglų kalbą suprantantys gyventojai gali nesunkiai juos rasti bei išsinagrinėti. Vis dėlto tai - sudėtingi dokumentai, o ne lengvi laisvalaikio skaitiniai, ir bent kol kas niekas nesiima graikams jų suprantamai išaiškinti. Esant tokiai situacijai vieni gyventojai, nesuprasdami, iš ko turi rinktis, greičiausiai balsuos tiesiog prieš taupymo priemones (didesnius mokesčius ir mažesnes pensijas), o kiti - už likimą euro zonoje (t. y. už skolintojų reikalaujamas reformas). Beje, balsalapyje variantas "ne" pateikiamas aukščiau negu "taip". Paprastai pirmiausia nurodoma teigiama žodžio reikšmė.

Vokiečiai sukūrė citrinos skonio degtinės gėrimą "Grexit" (taip vadinamas Graikijos pasitraukimas iš euro zonos). Ant butelių etikečių puikuojasi karikatūra: smagiai nusiteikę Graikijos premjeras Alexis Tsipras (dešinėje) ir finansų ministras Yanis Varoufakis, o į juos iš viršaus paniurusi žvelgia Vokietijos kanclerė Angela Merkel./Reuters/Scanpix nuotrauka

Euro atsisakyti nenori

Tai neturėtų stebinti žinant oficialią vyriausybės poziciją. Premjeras A. Tsipras ir jo ministrų kabinetas kviečia žmones balsuoti prieš skolintojų pateiktą siūlymą. Jį vyriausybės vadovas ne kartą yra pavadinęs žeminančiu, paminančiu Graikijos orumą. Ministras pirmininkas tvirtina, kad tuomet galės grįžti prie derybų stalo apsiginklavęs svaresniais argumentais. Toks, anot jo, yra vyriausybės tikslas. Taigi referendumo rezultatas - neįpareigojantis. Net jei graikai ir atmes kreditorių siūlymus, A. Tsipras neprivalės griežtai jų atsisakyti, o bandys vėl grįžti derėtis. Atrodo, graikų vyriausybė pamiršta, kad kol įvyks referendumas ir bus suskaičiuoti balsai, techniškai šalis jau gali bankrutuoti ir atsidurti šalia tokių valstybių kaip Zimbabvė, Kuba ir Somalis. Šiaip ar taip, daugelis graikų džiaugiasi, jog valdžia nusprendė pasiteirauti jų nuomonės tokiu sudėtingu ir svarbiu klausimu. Šis žingsnis tikriausiai dar labiau sustiprins "Syrizą" palaikančiųjų paramą vyriausybei, o gal net privilios daugiau partijos rėmėjų. Sausio mėnesį jie sudarė mažiausiai 36 proc. rinkimų teisę turinčių Graikijos gyventojų. Jie ir atvedė "Syrizą" į valdžią.

Kol kas anksti prognozuoti sekmadienio balsavimo rezultatus. Viena vertus, būtų visiškai suprantama, jei dauguma gyventojų pasisakytų prieš skolintojų siūlymus ir kartu patvirtintų, jog džiaugiasi, kad sausį į valdžią atėjusi "Syriza", kaip ir žadėjo prieš rinkimus, padidino pensijas bei kovoja prieš tolesnį taupymą, kurio reikalauja kreditoriai. Kita vertus, variantas "taip" reikštų ne tik sutikimą su skolintojų sąlygomis, bet ir didesnę tikimybę likti euro zonoje. Juolab kad net trys ketvirtadaliai graikų, kaip skelbia apklausų rezultatai, nenori atsisakyti euro, kuriuo naudojasi nuo 2001 metų. Taigi sekmadienio balsavimu jie gali ir nustebinti. Kol kas protestus ir demonstracijas rengia tiek už, tiek prieš skolintojų siūlymus raginantys balsuoti graikai.

Demokratijos gynėjas

Premjeras A. Tsipras užsiminė, kad jei stovyklai "Taip" pavyks įtikinti daugumą graikų, jog šaliai naudingiau sutikti su kreditorių pasiūlymais, jis neis į kompromisus, savo pažadų neišsižadės ir atsistatydins. Toks rezultatas esą reikštų, kad žmonės nepalaiko "Syrizos" siekių nutraukti taupymą, ir vyriausybė teoriškai atsidurtų aklavietėje - kadangi privalėtų atsižvelgti į gyventojų nuomonę, ji turėtų atsisakyti savo pažadų, dėl kurių buvo išrinkta, ir principų. Tačiau šiuo sudėtingu laikotarpiu šaliai likti be vyriausybės, pasikliauti tik laikina valdžia irgi nėra pats geriausias scenarijus. Tuomet Graikijoje galima tikėtis daug didesnio chaoso nei dabar. O politologai prognozuoja, kad pasitraukęs iš vyriausybės vadovo posto A. Tsipras atsidurtų labai įtakingoje opozicijoje ir neilgai trukus vėl galėtų kandidatuoti į premjerus.

Ir vienu, ir kitu atveju jis visuomenės akyse pasirodys kaip demokratijos ir paprastų žmonių interesų gynėjas, kovotojas už graikų orumą bei valstybės suverenitetą. Pasak valdančiųjų, euro zonos lyderiai ir kreditoriai susimokė nuversti demokratiškai išrinktą Graikijos vyriausybę, tad referendumas leis šalies gyventojams, o ne Briuseliui, spręsti valstybės ateitį.

Kad ir kaip sekmadienį balsuos graikai, "Syrizos" ir A. Tsipro situacija ateityje tikriausiai taps geresnė, nei būtų apskritai nerengus šio referendumo.

Smūgis TVF reputacijai

Dar prieš kelias savaites TVF vadovai nė nesileido į kalbas, kad Atėnai, nuo 2010 metų gavę iš fondo apie 32 mlrd. eurų pagal Graikijos ekonomikos finansinio gelbėjimo programas, nesugebės laiku grąžinti 1,5 mlrd. eurų sumos. Birželio pradžioje TVF vadovė Christine Lagarde tvirtino, kad Graikijos premjeras ją patikino, jog reikalaujama skola bus atiduota tikrai laiku.

Graikija būtų pirmoji šalis, pasiskelbusi nepajėgianti grąžinti skolų TVF po 2001 metais panašiai pasielgusios Zimbabvės, o vertinant pagal gyvenimo standartus - ir turtingiausia tokį žingsnį pasirinkusi valstybė. Neabejojama, kad TVF lauks iki paskutinės minutės, kol paskelbs Atėnus prasiskolinusiais, tačiau tokiu atveju Graikija būtų automatiškai atribota nuo tolesnės TVF pagalbos, įskaitant išmokas pagal tebegaliojančią finansinės pagalbos programą.

„Graikijos nemokumas, net ir trumpalaikis, būtų dėmė TVF reputacijai; dėl to būsimos fondo programos mažiau pritrauktų privataus kapitalo į sunkioje padėtyje atsidūrusias šalis“, – sakė buvęs šios institucijos pareigūnas Eswaras Prasadas.

TVF, kurio pagalbos tradiciškai prašo pinigų pristigusių ir į sunkią ekonominę padėtį patekusių valstybių vyriausybės, gelbėjimo programos žlunga jau ne pirmą sykį. Fondas taip pat yra pripažinęs, kad klydo siūlydamas problemas spręsti griežtai taupant. Ši institucija sulaukė kritikos tiek iš šalies, tiek viduje. Kai kurios TVF šalys narės piktinosi, kad fondo taisyklės buvo pernelyg lanksčiai interpretuojamos siekiant užtikrinti tolesnę paramą Graikijai. Jų įsitikinimu, TVF gali skolinti tik tokioms valstybėms, kurių skolų našta pripažįstama pakeliama, o Graikijos atveju šios taisyklės akivaizdžiai nesilaikyta. Atėnų bankrotas tik dar užpiltų druskos ant žaizdos.

Įvykiai Graikijoje taip pat gali paveikti ne mažiau rizikingą TVF skolinimo Ukrainai programą. Kovą Kijevas užsitikrino papildomą kredito liniją iš TVF, nors labai abejojama, ar tos šalies dabartinė skolų našta yra suvaldoma.

Fondui reikia saugoti ne vien savo reputaciją; jis turi rūpintis šimtais milijardų dolerių, kuriuos šiai institucijai yra patikėjusios 188 TVF narės. Ankstesni TVF sprendimai nurašyti kai kurių į sunkiausią padėtį patekusių valstybių skolas didesnių prieštaravimų nesukėlė. Tokia malonė buvo suteikta Haičiui - jo 268 mln. dolerių skola nubraukta po žemės drebėjimo 2010 metais. O Vakarų Afrikos šalims, kurios pernai labiausiai nukentėjo nuo Ebolos viruso protrūkio, skolų našta palengvinta 100 mln. dolerių. Tačiau Graikijos atvejis kitoks. Ši valstybė pasiskolinusi gerokai daugiau, todėl jos bankrotas gali sukelti pavojų TVF finansiniam tvarumui.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"