TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Grenlandija siekia atsiskirti

2008 11 27 0:00
Mažoji Grenlandijos gyventoja už savo mamą įmetė balsą į balsadėžę.
AFP/Scanpix nuotrauka

Didžiausios pasaulyje salos gyventojai balsavo už didesnę autonomiją, o tai gali atverti kelią ir į visišką nepriklausomybę nuo Danijos.

Grenlandijos gyventojai triuškinama balsų dauguma pasisakė už didesnę salos autonomiją - tokie antradienį surengto referendumo, kuris atveria galimybę paskelbti nepriklausomybę nuo Danijos ir suteikia teises į vertingus Arkties gamtinius išteklius, rezultatai.

Už didesnę Grenlandijos autonomiją balsavo 75,54 proc., prieš buvo 23,57 proc. referendumo dalyvių.

Kopenhaga suteikė dalinę autonomiją salai 1979 metais, o 1982-aisiais per referendumą Grenlandija pasitraukė iš Europos Sąjungos, labiausiai siekdama išsaugoti žvejybos teises. Šiemet su Danija suderintame sutarties projekte numatoma, kad Grenlandija įgis teises į potencialius Arkties išteklius. Salos valdžia taip pat kontroliuos teisėsaugą ir policijos darbą bei kai kurias užsienio politikos sritis. Mat Grenlandijoje yra JAV karo bazė, tad su vietos valdžia bus konsultuojamasi kai kuriais gynybos klausimais, kuriuos dabar sprendžia Kopenhaga. Vis dėlto šioje srityje jokių didelių pokyčių nesitikima. Naujasis Grenlandijos statusas įsigalios nuo 2009 metų birželio 21 dienos.

Vietos vyriausybės vadovas Hansas Enoksenas per televiziją jausmingai pasveikino referendumo rezultatus. "Tariu dėkui Grenlandijos žmonėms už šiuos pribloškiančius rezultatus. Grenlandijai suteiktas mandatas žengti dar vieną žingsnį nepriklausomybės link", - sakė jis.

Referendumas nėra privalomojo pobūdžio, tačiau salos vyriausybė pažadėjo gerbti jo rezultatus, net jei gyventojai būtų balsavę prieš didesnę autonomiją. Tik viena iš vietos partijų - Demokratų nepritaria Grenlandijos nepriklausomybei, nes mano, jog šalis yra per maža, kad būtų pajėgi sukurti modernią ir nepriklausomą valstybę, o vietos politikai per silpni, kad prisiimtų didesnę atsakomybę.

Grenlandija yra didžiausia pasaulyje sala, jos plotas - 2,1 mln. kvadratinių kilometrų, 80 proc. teritorijos dengia ledynai. Šalis turi 10 proc. viso pasaulio gėlo vandens. Saloje gyvena apie 57 tūkst. žmonių, 50 tūkst. iš jų yra čiabuviai inuitai. Manoma, kad Grenlandiją skalaujančioje jūroje esama daug naftos ir dujų išteklių, o dėl klimato kaitos tirpstant ledynams juos eksploatuoti bus lengviau. Pernai Grenlandija gavo iš Danijos 432 mlrd. eurų subsidijų, tai yra 30 proc. viso jos bendrojo vidaus produkto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"