TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Grenlandija turės pirmąją premjerę

2013 03 21 5:58
Rinkimai lėmė A.Hammond tapti pirmąja Grenlandijos vadove. /AFP/Scanpix nuotrauka

Po šį mėnesį Danijai priklausančioje Grenlandijoje vykusių rinkimų sala pirmą kartą turės savo vyriausybę. Jai vadovaus  socialdemokratė Aleqa Hammond, baigianti formuoti koalicinį ministrų kabinetą.

Socialdemokratų pakraipos partijos "Siumut" lyderė A.Hammond jau pranešė, kad formuoja koalicinę vyriausybę su liberalais ir nedidele kairiosios pakraipos partija "Inuit". Susibūrusios į koaliciją šios trys partijos turės 18 mandatų 31 vietos asamblėjoje. "Derybos dar nesibaigė, tačiau jau susitarėme dėl kelių pagrindinių elementų - mokesčių už žaliavų išgavimą bei žvejybos plotus įvedimą ir dėl to, kad grenlandų kalba privalo tapti pagrindine šalies kalba", - sakė A.Hammond per spaudos konferenciją.

Tačiau kol kas sunkiai sekasi susitarti, kaip trys partijos pasidalys ministrų portfelius, tačiau vietos laikraštis "Sermitsiaq" pranešė, kad oficiali koalicinės vyriausybės sutartis bus pasirašyta penktadienį.

Per kovo 12 dieną vykusius rinkimus už Grenlandijos nepriklausomybę nuo Danijos pasisakančią partiją "Siumit" balsavo beveik 43 proc. salos gyventojų, nes ši partija žadėjo apmokestinti užsienio bendroves, Grenlandijoje eksploatuojančias gausių iškasenų telkinius. Šiuo metu Grenlandija pagal autonomijos sutartį kasmet sumoka Danijai 3,2 mlrd. kronų (1,48 mlrd. litų) siekiančias subsidijas. Ši sutartis suteikė Grenlandijai visišką jos gamtinių išteklių kontrolę, tačiau Danija išsaugojo teisę priimti sprendimus užsienio politikos ir gynybos klausimais.

Nors beveik visą Grenlandiją kausto amžinasis įšalas, palengva tirpstant ledynams iki šiol buvę neprieinami gamtiniai ištekliai tampa lengviau pasiekiami. Grenlandijos - ketvirtadalio JAV dydžio salos, kurioje gyvena 57 tūkst. gyventojų - atsivėrimas užsienio kalnakasybos bendrovėms išprovokavo įnirtingus senųjų vietos gyventojų inuitų protestus. Jie baiminasi, kad tai gali padaryti žalos aplinkai, ir kinų įtakos. Mat investuotojai iš Kinijos planuoja naujose kasybos firmose įdarbinti maždaug 2 tūkst. darbuotojų kinų.

AFP, "Sermitsiaq", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"