TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Grenlandijai rūpi Arkties ištekliai

2009 06 03 0:00
Grenlandijos gyventojai nori būti nepriklausomi savo salos šeimininkai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Grenlandijoje vyko vietos valdžios rinkimai, kurie gali paspartinti didžiausios pasaulio salos atsiskyrimą nuo Danijos.

Maždaug 39 tūkst. Grenlandijos gyventojų vakar balsavo per rinkimus į vietos parlamentą, kurie surengti likus trims savaitėms, kai ši Danijai priklausanti sala įgis naują savivaldos statusą.

Pergalė laukė už Grenlandijos nepriklausomybę pasisakančios opozicinės kairiųjų partijos "Inuit Ataqatigiit" (IA), o bemaž 30 metų politikoje dominuojančius socialdemokratus "Siumut" rinkėjai buvo nusiteikę bausti už numanomą piktnaudžiavimą valdžia, dėl kurio saloje kilo virtinė skandalų. IA tikėjosi gauti 44 proc. balsų ir tapti didžiausia 31 vietos parlamento partija.

Grenlandijos vyriausybės vadovas Hansas Enoksenas balandį paskelbė, kad parlamento rinkimai saloje bus surengti pusmečiu anksčiau, nes dera paklausti rinkėjų, kas turėtų vesti Grenlandiją "į naują erą". Mat pernai lapkritį per referendumą 75,5 proc. Grenlandijos gyventojų pasisakė už didesnę salos autonomiją, o nuo birželio 21 dienos įsigalios naujasis savivaldos statusas, atveriantis Grenlandijai galimybę paskelbti nepriklausomybę nuo Danijos ir suteikiantis teises į vertingus Arkties gamtinius išteklius. Salos valdžia taip pat kontroliuos teisėsaugą ir policijos darbą bei kai kurias užsienio politikos sritis.

Grenlandija tapo Danijos kolonija 1775 metais. 1953-iaisiais Danija pakeitė Konstituciją ir suteikė salai srities statusą. 1979 metais Danijos parlamentas pirmą kartą suteikė Grenlandijai plačią autonomiją, pagal kurią sala turi teisę į apsisprendimą sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinio aprūpinimo srityse.

Grenlandija, kurios plotas - 2,1 mln. kv. km, yra didžiausia sala pasaulyje, tačiau 80 proc. jos paviršiaus dengia ledynai, kurie sudaro apie 10 proc. pasaulinių gėlo vandens išteklių.

Nepriklausomybės klausimas tapo ypač svarbus dėl potencialių Arkties gamtinių išteklių, iš kurių Grenlandija tikisi gauti didelį pelną. Manoma, kad salos šelfe ir po jos ledynais slypi dideli naftos bei dujų, deimantų, aukso ir kitų naudingųjų iškasenų telkiniai. Dėl šiltėjančio klimato Arkties ledynai sparčiai tirpsta, todėl žvalgyti gamtinius išteklius regione gali tapti paprasčiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"