TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Grenlandijoje auginamos braškės ir avys

2012 12 08 9:05
Besitraukiantys Grenlandijos ledynai atveria naujų galimybių ūkininkauti ir ieškoti naudingųjų iškasenų. /AFP/Scanpix nuotrauka

Žemės gyventojus bauginantis pasaulinis atšilimas Grenlandijai atveria naujų galimybių. Dėl šiltėjančio klimato saloje plėtojamas žemės ūkis.

Grenlandija yra didžiausia sala pasaulyje ir autonominė teritorija, kurią administruoja Danija. Danijos Karalystė Grenlandijoje turi savo policijos pajėgas ir kariuomenę, o Grenlandija siunčia tris narius į Danijos parlamentą. Grenlandiją 982 metais atrado Erikas Raudonasis, kai už žmogžudystę buvo ištremtas iš Islandijos trejiems metams. Erikas Raudonasis į salos teritoriją įplaukė nedidele medine valtimi, tačiau šiandien tikriausiai to nebebūtų įmanoma padaryti, nes Grenlandiją visus metus dengia ledas ir ledkalniai.

Dauguma mokslininkų tvirtina, kad X amžiuje oro temperatūra Grenlandijoje buvo gerokai aukštesnė nei dabar. Tai patvirtina ir salos pavadinimas - Žalioji žemė. Jis rodo, kad X amžiuje Grenlandijoje egzistavo vešlus kraštovaizdis.

Dabar didžiausioje pasaulio saloje vyrauja nederlingos lygumos ir kalnai. Mokslininkai teigia, kad įvairiais laikotarpiais temperatūra Žemėje tai pakyla, tai nukrinta, o tai lemia klimato kaitą mūsų planetoje. Kai kurie mokslininkai teigia, kad dėl prasidėjusio atšilimo Grenlandijoje gali suklestėti žemės ūkis. Atrodo, tai iš tiesų gali virsti realybe.

Grenlandijos gyventojai dėl šiltėjančio klimato pernelyg nedžiūgauja. Pietinėje Grenlandijos dalyje, netoli tos vietos, kur išsilaipino Erikas Raudonasis, stūkso Kvakortoko miestelis. Jame įsikūrusi Grenlandijos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Šios tarnybos ekspertė Anne Jensen sako, jog šiltėjant klimatui Grenlandijoje sąlygos ūkininkauti gėrėja, bet ji nuogąstauja, kad saloje trūksta drėkinimo sistemų, kurios būtinos geram derliui išauginti. "Prieš penkerius metus ūkininkauti Grenlandijoje būdavo beveik neįmanoma, nes temperatūra būdavo per žema. Dabar situacija pasikeitė. Grenlandijos bulvės, kopūstai ir įvairios vaistažolės jau pasirodo salos prekybos centruose", - pasakojo A.Jensen.

Žemės ūkio konsultavimo tarnybos ekspertė, prižiūrinti šiltnamyje auginamas braškes, jau kitą vasarą tikisi sulaukti jų derliaus. "Pažiūrėsime, ar braškės išgyvens atšiaurią žiemą. Jau skleidžiasi šviesiai žali lapai. Galbūt ateityje parduotuvėse jau pirksime Grenlandijoje užaugintų braškių", - sakė A.Jensen.

Braškių, kaip ir kitų žemės ūkio kultūrų, auginimas Grenlandijoje dar yra tik kaip eksperimentas. Tačiau A.Jensen didesnį nerimą kelia ne šiltėjantis klimatas, o vasaros sausros. "Praėjusi vasara buvo labai šilta, bet netikėtai Grenlandijoje kilo didelė sausra, dėl kurios daugelis ūkininkų neužaugino žemės ūkio produkcijos", - guodėsi A.Jensen.

Šiltėjantis klimatas Grenlandijoje ne tik suteikia naujų galimybių ūkininkauti. Didžiausioje pasaulio saloje spartėja ir gamtos išteklių gavyba. Traukdamiesi ledynai atveria naujų žemės plotų, kurie tampa prieinami iškasenų ieškotojams. Grenlandijoje jau randama nemažai telkinių, o daugelis įmonių derasi su salos valdžia dėl akmens anglių, geležies, aukso, deimantų ir net urano kasyklų eksploatavimo. Regis, Grenlandija greitai gali tapti antru Kazachstanu pagal gamtos išteklių gausą.

Didžiausioje pasaulio saloje iki šiol išlikusios senos avininkystės tradicijos. Didžiausiame Aqalooraqui Frederiksenui priklausančiame avių ūkyje per ėriavimosi sezoną galima priskaičiuoti per 800 avių. Ėriuojantis jauniklis atvedamas kas kelios minutės. A.Frederiksenas sako, kad šiltėjant klimatui ir avininkystei atsiveria naujų perspektyvų. "Anksčiau būdavo sunku rasti vešlios žemės ganykloms, nes žolė Grenlandijoje tiesiog neaugdavo. Dabar padėtis pasikeitė. Visoje Grenlandijoje jau galima priskaičiuoti apie 20 tūkst. avių, bet galėtume auginti ir 40 tūkst., nes ganyklų plotai vis plečiasi", - teigė A.Frederiksenas.

Ūkininko nuomone, pagrindinė problema, stabdanti avininkystės plėtrą, - logistika. "Grenlandijoje gyvena tik 50 tūkst. žmonių, o sala milžiniška. Sunku nugabenti užaugintą produkciją į sostinę Nuką. Maršrutas ilgas - valanda su puse kelio lėktuvu, o sausumos kelių nėra. Vandens keliai taip pat užšalę. Be to, žiemą trūksta pašaro gyvūnams. Turime jį importuoti net iš Danijos, o tai labai brangu", - guodėsi A.Frederiksenas. Vis dėlto Grenlandijos avių augintojas tikisi, kad šios problemos išsispręs, ir avininkystė, o ir galvijų bei elnių auginimas didžiausioje pasaulio saloje suklestės.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"