TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Gresia naujas prekybos ginčas su Kinija

2016 05 04 10:30
Reuters/Scanpix nuotrauka

JAV prezidentui Barackui Obamai gresia naujas prekybos ginčas su Pekinu, kuris galėtų komplikuoti rugsėjį planuojamą jo atsisveikinimo vizitą į Kiniją.

Pekinas reikalauja, kad B. Obamos administracija Kiniją pripažintų „rinkos ekonomika“, o tai reikštų, kad prieštaringai vertinamam Kinijos eksportui, kaip antai plieno, būtų taikomi mažesni muitų tarifai.

Šis klausimas sulaukė ir pretendentų į Baltųjų Rūmų šeimininkus dėmesio.

„Esu aiškiai tai sakiusi, pasakysiu tai vėl ir tikiuosi, kad spauda apie tai parašys, kad administracijos žmonės pamatytų, jog griežtai pasisakau prieš tai, kad Kinija būtų pripažinta rinkos ekonomika“– pirmadienį Kentukyje pareiškė Hillary Clinton, labiausiai tikėtina demokratų kandidatė į prezidento postą. „Jie nesilaiko taisyklių ir jie nežaidžia pagal taisykles“, – pareiškė ji.

Ne vienas JAV politikas yra teigęs, kad Kinija kenkia JAV darbo rinkai ir verslui, nes prekes rinkoje parduoda dempingo kainomis.

Kinijos vyriausybė tokius kaltinimus nuolat neigė ir, JAV ir Europai nustatant antidempingo tarifus, imdavosi atsakomųjų priemonių.

Dabar Pekinas atidaro naują frontą, ginčydamas nepalankų ir neaiškų būdą, kaip šie tarifai apskaičiuojami ne rinkos ekonomikos šalims, kurios įtariamos prekių pardavimu dempingo kainomis.

Kinija įrodinėja, kad pagal 2001 metų sutarties dėl šalies įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) sąlygas JAV pozicija nuo gruodžio 11 dienos privalo pasikeisti.

„Tikimės, kad sutartyje nustatytus įsipareigojimus laiku įvykdys visi PPO nariai, kad sutarties įgyvendinimas nebūtų iškraipytas ar užvilkintas“, – agentūrai AFP pareiškė Kinijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai Zhu Haiquanas.

Kinija prie PPO prisijungė dar 2001 metais, tačiau tuomet buvo pripažinta, kad kainos Kinijoje nėra nustatomos rinkos jėgų, tad šalies prekybos partneriams buvo leista taikyti papildomus muitų tarifus, kad jos galėtų pašalinti dempingavimo poveikį. Tuomet buvo manoma, kad per 15 metų padėtis pasikeis, tad jau 2016 metų gruodį Kinija galėtų tikėtis būti pripažinta rinkos ekonomika.

Tarp kūjo ir priekalo

Kad Kinija yra tikroji rinkos ekonomika, sutiktų nedaug prekybos partnerių, tačiau norinčiųjų veltis į ginčus su antru pagal dydį pasaulio ūkiu atsirastų dar mažiau.

Mažesnės valstybės, tokios kaip Naujoji Zelandija ir Singapūras, Kiniją rinkos ekonomiką jau yra pripažinusios, nors iki gruodžio mėnesio termino dar yra laiko. Tuo tarpu B. Obamos administracija teigia, kad jos sprendimas bus pagrįstas nustatytais atitinkamais Prekybos departamento kriterijais. „Kinijos stojimo protokole nėra jokių nuostatų, dėl kurių PPO nariai vėliau šiais metais turėtų automatiškai suteikti Kinijai rinkos ekonomikos statusą“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė vienas Prekybos departamento pareigūnas, prašęs neskelbti jo vardo.

Jo teigimu, vietoj to Kinijai reikėtų konkretaus ginčo aplinkybėmis „paprašyti peržiūrėti statusą“.

Tačiau Pekinui toks požiūris vargu ar bus priimtinas.

„Jeigu taip bus ir toliau, manau, kad Kinija pateiks skundą PPO, teigdama, kad negauna to, dėl ko buvo susiderėjusi, – sako Petersono tarptautinės ekonomikos instituto ekspertas Gary“is Clyde“as Hufbaueris ir tęsia toliau: Kinijoje šis klausimas (dėl rinkos ekonomikos statuso) yra labai svarbus.“

Dėl to B. Obamos rugsėjį planuojama kelionė į Hangdžou rengiamą Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimą – o tai greičiausiai bus jo paskutinė kelionė į Kiniją ir vienas paskutinių jo susitikimų su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu – gali būti nemaloni.

Net jei B. Obama išvengs viešų kivirčų, jam gresia perspektyva paskutiniais savo prezidentavimo mėnesiais bandyti spręsti prekybos ginčą su Kinija.

„Jie (kinai) yra linkę keršyti, taigi jie pasirinks tam tikrus JAV sektorius, iš kurių perkamas prekes galės pakeisti prekėmis iš draugiškų šaltinių“, – sako G. C. Hufbaueris, manantis, kad Kinija imsis sankcijų.

Nors tokios atsakomosios priemonės visos prekybos, kuri verta trilijonų JAV dolerių, nesutrikdys, jos visgi gali tapti nemažu dirgikliu.

Be to, būtų vėl pakirstos B. Obamos jau ilgą laiką dedamos pastangos gerinti santykius su Kinija, o tai, pasak analitikų, būtų išties ironiška.

Padėtį dar apsunkina ir tai, kad prezidento rinkimų kampanijoje protekcionistinės retorikos nevengia ir kairieji, ir dešinieji.

H. Clinton pareiškus apie nepritarimą Ramiojo vandenyno partnerystės sutarčiai, jau kilo abejonių dėl šio B. Obamos laimėjimo, kuriuo siekiama užtikrinti atsvarą Kinijos ekonominiam dominavimui regione, ateities.

Tuo tarpu Donaldas Trumpas, kuris jau beveik neabejotinai užsitikrino paskyrimą Respublikonų partijos kandidatu į JAV prezidento postą, nuolat primena apie maždaug 368 mlrd. JAV dolerių prekybos su Kinija deficitą, kuris, anot jo, įrodo, kad JAV yra mulkinamos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"