TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Gresia programišių ir šnipų antplūdis

2008 07 19 0:00
O.Gordijevskis įsitikinęs, kad Kaliningrado srityje gali būti dislokuotos Rusijos raketos, turinčios branduolines galvutes.
LŽ archyvo nuotrauka

Čekijos sprendimas leisti amerikiečiams įrengti priešraketinės gynybos sistemas jos teritorijoje vis dar kelia didelį Rusijos nepasitenkinimą. Žadamas "asimetrinis atsakymas" kelia nerimą ir Lenkijai.

"Turime minimaliai sumažinti mūsų saugumo riziką", - neseniai pareiškė Rusijos generolas Jevgenijus Bužinskis iš Gynybos ministerijos. Kremlius niekaip nesiryžta patikėti, kad Lenkijoje bus ne daugiau kaip dvi dešimtys antiraketų, kurios negali kelti jokio rimto pavojaus Rusijai, vis dar turinčiai daugiau kaip 5 000 kovinių branduolinių galvučių. Tad Rusija ėmėsi "atsakomųjų" veiksmų ir jau sumažino Čekijai naftos tiekimą, o jos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Kaliningrado srityje gali būti dislokuotos raketos "Iskander".

Kaliningrado srities ir Baltijos jūros militarizacija

Lenkijos dienraštis "Dziennik" nusprendė pasidomėti, ko Lenkija gali tikėtis iš grėsmę savo įtakai regione pajutusios Rusijos. Ji pakalbino buvusį KGB pulkininką Olegą Gordijevskį, 1985 metais skandalingomis aplinkybėmis pabėgusį į Vakarus.

O.Gordijevskis įsitikinęs, kad karinės įtampos didinimas telkiant pajėgas prie vakarinių sienų yra labiausiai tikėtinas Rusijos atsakymas.

"Šiuo metu Rusijos strateginės raketos yra dislokuotos gana toli nuo Lenkijos. Artimiausia dislokacijos vieta - Kozelskas Kalugos srityje, maždaug 780 km nuo Lenkijos rytinės sienos. Didžiausia tikimybė, kad Rusija nuspręs Kaliningrado srityje, Lietuvos ir Lenkijos kaimynystėje, įkurdinti balistinę sistemą "Iskander-3". Šios artimojo nuotolio (nuo 280 iki 400 km) raketos gali būti apginkluotos tiek konvencinėmis kovinėmis galvutėmis, skirtomis kariniams objektams naikinti, tiek ir branduolinėmis galvutėmis, kurių griaunamoji galia yra gerokai didesnė.

Kaliningrado militarizacija apskritai yra mėgstama Rusijos raketinių pajėgų vado Nikolajaus Solovcovo ir Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko Konstantino Kosačiovo kalbų tema. Taip pat esama ženklų, kad gali būti stiprinamas Baltijos jūros laivynas, pastaruoju metu vaidinęs trečiarūšį strateginį vaidmenį", - sakė O.Gordijevskis.

Kibernetinė ataka

Buvęs SSRS karinės žvalgybos karininkas Viktoras Suvorovas, kitas garsus pabėgėlis į Vakarus, yra įsitikinęs, kad labiausiai tikėtinas Rusijos atsakymas į JAV karinių bazių statybas yra plataus masto kibernetinės atakos, panašios į tas, kurios šių metų liepos pradžioje buvo nukreiptos prieš Lietuvą, o pernai sutrikdė normalų Estijos internetinės bankininkystės sistemos funkcionavimą.

"Didžiausias kibernetinių atakų pranašumas - beveik neįmanoma įrodyti, kad jas rengiant prisidėjo Rusijos vyriausybė. Be to, tokių išpuolių kol kas vienareikšmiškai nedraudžia tarptautinė teisė", - aiškino V.Suvorovas.

Masinis šnipinėjimas

O.Gordijevskiui nerimą kelia ir padidėjęs Rusijos žvalgų aktyvumas Lenkijoje. Jo teigimu, šioje valstybėje jau dabar gali darbuotis maždaug 80 rusų žvalgybos karinininkų, tačiau dar didesnį pavojų kelia besiplečiantis agentų tinklas. Rusijos slaptosios tarnybos išlaikė didelę dalį kontaktų dar nuo tų laikų, kai Lenkijos karinės žvalgybos elitas mokslus krimto Maskvoje.

"Rusijos šnipų skverbimosi grėsmė tapo itin akivaizdi 2003 metais, Lietuvoje kilus prezidento Rolando Pakso apkaltos skandalui. Panašių provokacijų, įtraukiant aukščiausio rango politikus, galima laukti ir Lenkijoje", - sakė O.Gordijevskis.

Naftos tiekimo ribojimas

Ekspertų įsitikinimu, negalima atmesti galimybės, kad Lenkija gali sulaukti panašaus spaudimo, kokį šiuo metu patiria Čekija. Liepos 8 dieną JAV ir Čekijai pasirašius susitarimą dėl radaro statybos Prahos apylinkėse, per keletą dienų rusiškos naftos tiekimas Čekijai sumažėjo net 40 procentų.

Nors oficialiai tai buvo aiškinama "techninėmis problemomis", ekspertai primena, kad su panašaus pobūdžio problemomis susidūrė ir Lietuva, kai "Mažeikių naftą" pradėjo kontroliuoti lenkų kompanija "Orlen".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"