TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Grėsmių akivaizdoje NATO telkia savo galias

2016 03 10 6:00
Diplomatės išsirikiavo ant laiptų Amerikos ambasadorės namuose: (iš kairės) Claire Lawrence, Jeanette Adele Stovel, Aydan Yamancan, Cecilia Ruthstrom-Ruin, Deborah McCarthy, Jutta Schmitz ir Khatuna Salukvadzė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Lietuvoje reziduojančios 7 ambasadorės, atstovaujančios plataus spektro šalims, susiduriančioms su įvairiais iššūkiais įvairiose pasaulio dalyse, susirinko JAV ambasadorės rezidencijoje Tarptautinės moters dienos proga aptarti pasikeitusios saugumo situacijos mūsų regione. Jos išsakė savo šalių ryžtą atgrasyti Rusiją ir atremti kitas saugumo krizes.

Susitikime dalyvavo ambasadorės Deborah McCarthy (JAV), Cecilia Ruthstrom-Ruin (Švedija), Aydan Yamancan (Turkija), Khatuna Salukvadzė (Gruzija), Claire Lawrence (Jungtinė Karalystė), Jutta Schmitz (Vokietija) ir Jeanette Adele Stovel (Kanada).

JAV ambasadorė D. McCarthy apžvelgė saugumo situaciją NATO rytiniame flange iš karinės gynybos, ekonomikos, energetikos ir valdymo perspektyvos. Karinėje srityje mūsų regione rotacijos principu veikia pajėgos iš įvairių šalių, dislokuota įranga, vyksta intensyvūs kariniai mokymai. Ligšiolinis šalių, įskaitant Lietuvą, gynybos išlaidų mažinimas, trukęs ne vienerius metus, beveik sustabdytas – ir Lietuva šioje srityje žengė didžiulį žingsnį. Ne mažiau svarbi ekonominė gerovė, energetika bei bendradarbiavimas stiprinant valdymą Rytų Europoje.

Britišką požiūrį į regiono ir pasaulio grėsmes atskleidė Jungtinės Karalystės ambasadorė C. Lawrence, nurodydama lapkritį Britanijos paskelbtą Strateginės gynybos ir saugumo apžvalgą (Strategic Defence and Security Review), kurioje minimos keturios pasaulyje egzistuojančios didelės grėsmės, kylančios ne tik Jungtinei Karalystei, bet ir Europai, įskaitant Lietuvą.

Pirmiausia, tai – didėjantis terorizmo, ekstremizmo ir nestabilumo pavojus. Sirija yra geriausias pavyzdys tokių grėsmių, kurios šiuo metu kyla Europai iš Pietų. Grėsmes kelia didėjančios varžybos tarp valstybių, įskaitant ypač suagresyvėjusią Rusiją. Dar viena grėsmė yra technologinė, ypač kibernetinė, šios rūšies grėsmei JK ėmė skirti kur kas daugiau dėmesio. Ir galiausiai – taisyklėmis grįstos tvarkos nebuvimas, kartais itin apsunkinantis konsenso paieškas stabdant grėsmes. Didžiosios Britanijos diplomatė sakė, kad daugelis grėsmių globalizuotame pasaulyje tampa vis sudėtingesnės ir jas sunku atskirti vieną nuo kitos.

Ekstremizmas yra dar vienas iššūkis, veikiantis visus pasaulio regionus ir civilizacijas, tiek Rytų, tiek Vakarų. „Tai grėsmė mūsų gyvenimo būdui, demokratijai ir įstatymo viršenybei, – sakė Vokietijos ambasadorė J. Schmitz. – Mano požiūriu, ekstremizmas didžia dalimi kyla iš dezinformacijos ir baimės bei įtraukimo ir perspektyvų stokos. Tai padaro žmones pažeidžiamus nuožmių demagogų, religinių fanatikų ir ideologų įtakoms“.

Rusija – agresorė regione

Gruzija mato Rusiją kaip realią grėsmę regione. Tai išdėstė ambasadorė Kh. Salukvadzė, sakydama, kad agresyvų Rusijos elgesį savo artimiausių ir tolimesnių kaimynių atžvilgiu, siekiant jas įbauginti, rodo veiksmai, kurių Rusija imasi prieš kaimynes, tokie kaip Ukrainos ir Gruzijos teritorijų okupacija, slaptas karas Rytų Ukrainoje, karinių pajėgų telkimas, nepaskelbti kariniai mokymai, suverenių šalių oro erdvių pažeidinėjimas.

Pasak Gruzijos diplomatės, pirmasis žadintuvo skambutis turėjo nuskambėti dar 2008-aisiais. Jau tuomet būta perspėjimų, kad prieš Gruziją panaudotas scenarijus gali pasikartoti platesniu mastu.

„Deja, pasaulio atsaką Rusija suprato kaip leidimą veikti regione atrištomis rankomis, tai ir pamatėme vėliau. Akivaizdu, kad agresyvus Rusijos elgesys tikrai yra realybė mūsų regione“, – konstatavo Kh. Salukvadzė.

Turkijos ambasadorė A. Yamancan priminė, kad 2014 metais Rusija peržiūrėjo savo karinę strategiją, o 2015 metais pakeitė nacionalinio saugumo dokumentą, kuriame atsispindi požiūris į JAV ir NATO ne tik kaip į varžoves, bet kaip į grėsmę ir net priešą.

Turkijos diplomatės manymu, NATO kolektyvinio saugumo skėtis yra labai svarbus, siekiant pažaboti agresyvią Rusijos politiką, ir ne mažiau svarbi yra kartu su gynyba dabar plėtojama moderni atgrasymo koncepcija . Taip pat būtina, kad NATO išsaugotų technologinį pranašumą ir pagreitintų sprendimų priėmimo mechanizmą.

„Negalime tikėtis, kad už mus viską padarys JAV“, – sakė A. Yamancan. – Saugumo aplinka pasaulyje reikalauja, kad būtų išlaikytas JAV ir Europos priklausomumas vienai nuo kitos“.

Ambasadorė pabrėžė, kad Turkija palaiko NATO atvirų durų politiką ir naujų narių priėmimą į Aljansą, ji buvo karšta Baltijos šalių narystės NATO šalininkė, o dabar remia Gruzijos, Vakarų Balkanų ir kitų valstybių siekį prisijungti prie Aljanso. Taip pat Turkija pasisako už tai, kad labiau būtų įtrauktos ir tokios pajėgios valstybės kaip Švedija ir Suomija.

Sankcijos – ne vienintelis įrankis

Siekdami sutramdyti Rusiją, Vakarai pritaikė sankcijas, bet dabar aišku, kad jos nesustabdė tolesnės Rusijos agresijos. Ar yra kokių nors veiksmingesnių Rusijos atgrasymo būdų?

JAV ambasadorė D. McCarthy aiškino, kad sankcijos yra tik dalis veiksmų, kurių imtasi po Rusijos įsiveržimo į Krymą ir Rytų Ukrainą.

„Sankcijos, kurių ėmėmės ir kurias galime sustiprinti, ir tai padarysime neįvykdžius Minsko susitarimų, buvo sukurtos ir pritaikytos Iranui. O mes labai labai labai gerai gebame taikyti sankcijas, – pabrėžė D. McCarthy. – Rusija nekviečiama į Didįjį septynetą (G7), kuriame norėtų būti, tarptautinis požiūris į Rusiją, po to, ką ji padarė, pasikeitė. Neįtikėtina, kaip menkai viešai žinoma apie finansinius padarinius Rusijai. Mes ketiname ir toliau naudoti sankcijų įrankį, bet jis nėra vienintelis“.

Nors Rusija nurodo NATO kaip svarbiausią strateginę grėsmę, Kanados diplomatė J. A. Stovel teigė, kad NATO nekelia grėsmės Rusijai. Per Velso viršūnių susitikimą 2014 metais NATO vadovai aiškiai pasakė, kad NATO nesiekia konfrontacijos su Rusija ir yra atvira dialogui, bet neis į jokius kompromisus dėl savo kolektyvinio saugumo ir kolektyvinės gynybos principų – jie nekeičiami.

„Mes telkiame NATO pajėgumus, kad jie būtų signalas Rusijai, jog jeigu ji žengs dar vieną žingsnį, padariniai bus sunkūs“, – sakė D. McCarthy.

Įtaka per galios politiką ir dezinformaciją

Ambasadorė Kh. Salukvadzė sakė: „Aš labiau linkusi kalbėti ne apie Rusijos įtaką regione, o apie jėgos panaudojimą ir Rusijos galios ambicijas, kurios aiškiai parodo, kaip ši šalis mėgina naudoti visus savo turimus politikos instrumentus, įtakoti regiono šalis panaudojant tokius instrumentus kaip etninės įtampos kurstymas, energetinė priklausomybė, milžiniška žiniasklaidos ir socialinių tinklų propaganda, skirta skaldyti ir destabilizuoti šalis iš vidaus. Ekstremistinių ir radikalių jėgų paieškos tose šalyse rodo, kad Rusija nori priversti jas atsisakyti savo pasirinkimo, pirmiausia, atgrasyti nuo jų europietiško ir transatlantinio pasirinkimo. Šios šalys neatsisako savo pasirinkto vektoriaus, todėl Rusijos įtaka ribota, bet labai žalinga.“

Gruzijos diplomatė mano, kad tarptautinės institucijos, ypač transatlantinės, turi tarti savo žodį, o Rytų partnerystė turi būti vienas tų instrumentų, kurie galėtų labiau atgrasyti Rusiją nuo jėgos politikos.

Pasak Amerikos ambasadorės D. McCarthy, kaimyninės šalies įtakos neišvengsi, kai yra kalbos, šeimos ir istoriniai ryšiai, bet Rusija įjungė galingą propagandos mašiną ir mėgina daryti įtaką dezinformuojant, pakertant vertybes, kurias puoselėja ES ir NATO, ir pan. „Manau, būtent Lietuvai nuolat siunčiama ypač stipri žinia, kad būtų pasėtos abejonės. Lietuva suvaidino svarbų vaidmenį belsdama į duris, kad į tai būtų atkreiptas dėmesys. Tai paskatino kai kurias ES pastangas“, – sakė D. McCarthy.

Steigti bazių dar neskuba

Lenkija ir Baltijos šalys norėtų, kad mūsų regione būtų nuolatos dislokuotos NATO pajėgos ir būtų įsteigtos nuolatinės karo bazės, kurios geriausiai atgrasytų bet kokius priešiškus veiksmus. Lenkija šį klausimą nurodo kaip NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje prioritetą. Tačiau NATO narės, tokios kaip JK ir JAV, labiau pabrėžia būtinybę tęsti tai, kas pradėta ir dėl ko susitarta Velse.

„Atgrasymas yra viena tų temų, apie kurią turime labai rimtai pagalvoti“, – sakė C. Lawrence. Tačiau, jos žodžiais, JK labiau linkusi susitelkti į tęstinį, o ne nuolatinį buvimą. Britai jau reikšmingai padidino savo dalyvavimą mokymuose Lietuvoje ir Baltijos šalyse, padvigubino jūrų pajėgų aktyvumą Baltijos jūroje, papildomai atsiuntė karių į Baltijos valstybes, toliau patruliuoja jų oro erdvę.

Žvelgdama iš platesnės JAV galimybių nuolatos dislokuoti JAV pajėgas Lietuvoje ar Baltijos regione perspektyvos – dabar, kai JAV paskelbė 3,4 mlrd. dolerių paramos programą rytiniam flangui, – JAV ambasadorė D. McCarthy priminė, kad Jungtinės Valstijos 15 metų kariavo kitoje pasaulio dalyje, Irake ir Afganistane, ir per tą laiką priėjo išvadą, kad Europa pati galėtų labiau pasirūpinti savo gynyba. Tuo metu JAV mažino išlaidas gynybai ir pajėgas Europoje. Dabar viskas apsivertė, nors ir ne visiškai, bet keturgubai padidėjęs karinis biudžetas Europai būtų neįmanomas dalykas dar vos prieš pustrečių metų, kai Amerika neturėjo nei noro, nei intereso grįžti į Europą.

„Jei Kongresas pritars šiam finansavimui, JAV stiprins rotacijas, jos bus ilgesnės, nes įsteigti bazę yra labai brangu“, – aiškino D. McCarthy. JAV taip pat stiprins jau esamas savo bazes, iš kurių NATO prašymu būtų galima perdislokuoti pajėgas į bet kurią vietą. Neabejotina, kad mokymai bus didesni, juose dalyvaus daugiau karių ir kartu su NATO partnerėmis bus siunčiami stipresni atgrasymo signalai.

„Nebūtina turėti bazę atgrasymui. Yra kibernetinės grėsmės, kurios nereikalauja kariuomenės ant žemės“, – sakė Amerikos diplomatė.

Tyla būtų blogiausia

Tarp kitų svarbių temų, kurios bus aptartos Varšuvoje, C. Lawrence paminėjo šalių gynybos biudžetus, kuriuos būtina padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, ir čia Lietuva bus pagirta už savo žingsnius šio tikslo link.

Kanados atstovė J. A. Stovel sakė, kad gynyba visuomet buvo svarbi Kanados politikos dalis. Jos šalis pasirengusi didinti savo įsipareigojimus NATO ir taip pat lėšas gynybai, jei reikės.

Pasak J. Schmitz, Vokietijai, kaip ir kitoms NATO narėms, Ukrainos ir Rusijos krizė buvo žadintuvo skambutis ir jos visos padidino savo aktyvumą Europos teatre. Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms reikia naujos įrangos ir todėl federalinė gynybos ministerija peržiūrėjo biudžeto pasiūlymus šiems ir ateinantiems metams, juos turi patvirtinti parlamentas. „Taip, yra planai padidinti gynybos biudžetą, nors turiu pripažinti, kad mes dar esame toli nuo 2 proc. tikslo, kitaip nei Lietuva“, – sakė J. Schmitz.

Tuo tarpu Gruzija iš NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje tikisi konkrečių ir principingų bendrų veiksmų, o ne vien grėsmių analizavimo.

„Ryžtingi bendri veiksmai atremiant saugumo grėsmes besikeičiančioje Europos saugumo situacijoje, Rusijos veiksmų įvertinimas ir konkretūs sprendimai – štai politika, kurios tikriausiai laukiame Varšuvoje, – sakė Kh. Salukvadzė. – Tyla šiuo klausimu būtų blogiausia“.

Integracija į ES ir NATO bei galiausiai narystė šiose organizacijose yra Gruzijos ne tik užsienio, bet ir vidaus politikos prioritetai. Kh. Salukvadzė pabrėžė, jog tai Gruzijos žmonių, o ne vien valdžios pasirinkimas.

Gruzija jau nuėjo ilgą integracijos į ES kelią, turi Asociacijos sutartį su ES, sėkmingos Gruzijos reformos vykdomos pagal Rytų partnerystės iniciatyvą. Dabar svarbiausias Gruzijos tikslas – vizų liberalizavimas.

Gruzija dar kartą gavo NATO patikinimą, kad atvirų durų politika veikia, ir eina ta kryptimi. Kh. Salukvadzė pabrėžė, kad Gruzija ne tik gauna paramą, bet ir prisideda prie tarptautinio saugumo per NATO misijas ir karinius mokymus.

„Gruzijos visuomenė puoselėja labai didelius lūkesčius dėl integracijos į NATO, tačiau mes suprantame, kad narystė NATO yra procesas, visos sąjungininkės turi priimti politinį sprendimą. Labai daug tikimės iš Varšuvos viršūnių susitikimo. Iš NATO mes tikimės dviejų dalykų – pripažinimo to, kas padaryta, tiesiant tolesnį kelią į narystę, ir didesnio praktinio bendradarbiavimo su Gruzija. Mes laukiame politinio sprendimo, kad galėtume tapti NATO nare“, – sakė Kh. Salukvadzė.

Pamirškite Švedijos neutralitetą!

Tuo tarpu Švedija neturi ambicijų tapti NATO nare. Švedijos vyriausybės įvairiais laikotarpiais yra labai aiškiai tai pareiškusios. Tačiau, kaip sakė ambasadorė C. Ruthstrom-Ruin, Švedijoje vyksta diskusija dėl narystės NATO, parlamente yra 4 partijos, kurios to norėtų.

Diplomatė pripažino, kad įvairios Rusijos karinės provokacijos Baltijos jūros regione (neseniai girdėjome apie lėktuvus, galinčius nešti branduolines bombas, ir povandeninius laivus), kartu su neteisėta Krymo aneksija ir karu Rytų Ukrainoje, akivaizdžiai veikia ir Švedijos saugumą. Todėl Švedija ėmėsi virtinės atsakomųjų veiksmų.

„Mes, kaip daugelis kitų Europos šalių, daugelį metų mažinome išlaidas gynybai, bet ši tendencija dabar apsivertė, turime labai platų partijų sutarimą svariai didinti savo išlaidas gynybai per kitus 5 gynybos planavimo metus. Svarbiausias mūsų tikslas – padidinti operatyvinius Švedijos ginkluotųjų pajėgų gebėjimus ir pajėgumus, garantuojant didesnį pasirengimą bei dalyvavimą kariniuose mokymuose bendradarbiaujant su partneriais – tai mūsų svarbiausias kursas“, – sakė C. Ruthstrom-Ruin.

„Pastebėjau, kad vėl minimas žodis „neutralumas“, bet prašau – paspauskite atnaujinimo mygtuką! Švedija jau prieš du dešimtmečius atsisakė šios politikos. Mūsų saugumo politiką keblu paaiškinti: esame politinės sąjungos, t.y. ES, nariai; jau prieš kelerius metus esame paskelbę, kad Švedija neįsivaizduoja tokios situacijos, kurioje galėtų išlikti pasyvi, jei kokia nors ES narė ar Šiaurės šalis taptų karinio užpuolimo ar kitos katastrofos mūsų regione auka“, – tikino C. Ruthstrom-Ruin.

Ambasadorė pridūrė, kad Švedija nėra davusi jokių gynybos garantijų jokioms kitoms šalims, bet pastaruoju metu labai sustiprino dvišalį bendradarbiavimą su NATO sąjungininkėmis, ypač JAV ir Danija, o dabar labiau ir su Baltijos šalimis. Ji paaiškino, kad praeityje Švedija laikėsi karinio neprisijungimo ir neutralumo karo atveju politikos. Dabar oficiali politika yra karinis neprisijungimas, tačiau Švedija pripažįsta, kad jos saugumas gali būti užtikrintas tik bendradarbiaujant su kitais, ir atmeta bet kokio karinio konflikto regione scenarijų, kuris leistų Švedijai likti pasyviai. Tai didžiulis pasikeitimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"