TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Grįžta viltis suvienyti Kiprą

2013 05 16 8:27
Susivienijus Kiprui padaugėtų turistų saloje. worldpress.com nuotrauka

Finansų krizė ir atrasti dujų telkiniai gali atgaivinti derybas dėl Kipro suvienijimo. Tam reikalinga politinė valia ir paprastų Kipro salos gyventojų parama.

Turkijos kariuomenės įžengimas į Kiprą padalijo salą ilgiems dešimtmečiams. Per pastaruosius 40 metų turkiškojo Kipro dalyje esanti Šiaurės Nikosija (vadinama Lefkosija) menkai tepasikeitė. Joje išliko tie patys namai, mečetės, turgūs. Šiaurės Kipras vis dar išgyvena tarptautinę izoliaciją ir klauso nurodymų iš Ankaros. Tačiau pietuose esantį ir Europos Sąjungai (ES) priklausantį Kiprą ištikusi finansų krizė sudrumstė ramų šiauriečių gyvenimą. Vis daugiau Kipro politikų kalba apie salos suvienijimą, kurį mato kaip išeitį iš ekonomikos bėdų.

Ekonominis postūmis

Kipro graikai išgyvena sunkų laikotarpį. Jie priversti taupyti, nes jų valstybė susidūrė su finansiniais sunkumais. Tarptautiniai kreditoriai reikalauja naujų taupymo priemonių, salos bankai prarado patikimų finansinių institucijų statusą, o valstybės skolai padengti reikalingi milijardai dolerių. Padėtis tikrai sunki, tačiau ji gali pajudinti ledus ir išspręsti ilgalaikę problemą - Kipro salos padalijimą.

"Salos suvienijimas suteiks didelį postūmį ekonominei ir socialinei Kipro plėtrai", - Europos Parlamente sakė ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas. Jam pritaria ir Jungtinių Tautų (JT) specialusis įgaliotinis Kipre Michaelis Molleris, kuris teigia, kad "nauja realybė suteikia galimybę siekti pažangos ir gali išspręsti ilgus metus trunkantį Kipro konfliktą".

Padalytas Kipras

Tačiau ne visi šiame pasaulyje optimistai. Ekspertai perspėja, kad prie Kipro salos glūdintys giluminiai gamtinių dujų telkiniai gali privesti konfrontuojančias šalis prie karo slenksčio. Nesantaika tarp Šiaurės ir Pietų Kipro prasidėjo 1974 metų liepą. Siekdama, kad Kipras neprisijungtų prie Graikijos, Turkija į salą išsiuntė kariuomenę, kuri ir užėmė šiaurinę jos dalį. Nuo to laiko Kipras išliko padalytas. Šiaurės Kiprą pripažino tik Turkija, ir jis nugrimzdo į tarptautinę izoliaciją.

Pietiečių gyvenimas klostėsi daug geriau. Graikų gyvenamame Kipre klestėjo turizmas ir neapmokestinamoji bankininkystė. Tai paskatino kelis dešimtmečius trukusį ekonomikos klestėjimą. Tačiau viskam ateina pabaiga. Šiais metais Kipras susidūrė su rimtomis finansinėmis bėdomis ir sala paprašė tarptautinės pagalbos. Gelbėti Kipro ėmėsi ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Šių institucijų milijardinė parama atitolino valstybės bankrotą, tačiau finansinės problemos Kipre išliko iki šiol.

Gamtinių dujų telkiniai

Ekonomikos ekspertai mano, kad Kipro salos suvienijimas būtų naudingas ne tik tvarkant finansines bėdas, bet ir dėl turizmo plėtros bei gamtinių dujų telkinių eksploatavimo. Kipro teritoriniuose vandenyse esančiame "Afroditės" (Aphrodite) telkinyje slypi milijardai kubinių metrų dujų. Dėl šių dujų pešasi šiauriečiai su pietiečiais. Ir vieni, ir kiti įrodinėja, kad telkinys glūdi jų teritoriniuose vandenyse ir kad teisės į jį priklauso būtent jiems. Tačiau kaip susitarti ir nepakenkti Turkijos interesams?

Ekonomikos ekspertė Fiona Muller teigia, jog Turkijai svarbu, kad būtų atsižvelgta į jos poziciją. "Didžiausia problema yra dujų tiekimas iš "Afroditės" telkinio į rinką. Vienintelis dujotiekis galėtų eiti į Turkiją", - sakė ekspertė. Ji mano, kad neišsprendus Kipro problemos tiekti dujas bus be galo sunku. "Norėdamos laimėti abi šalys privalo sėstis prie derybų stalo. Pešimasis dėl teisių į telkinį nenaudingas tiek Šiaurės, tiek Pietų Kiprui. Tik bendradarbiaudamos abi Kipro pusės gautų ekonominės naudos", - sakė F.Muller.

Reikalingos derybos

Dėl salos suvienijimo Kipro graikai jau pareiškė pilietinę valią. Jie nenorėjo, kad Šiaurės Kipras taptų ES dalimi. Vienas iš Kipro politikų, kuris rėmė suvienijimą, buvo dabartinis šalies prezidentas Nicas Anastasiadis. Suvienijimo nori ir Kipro turkų lyderis Dervis Eroglu. Taigi atsiranda vilties, kad abiejų Kipro pusių lyderiai susės prie derybų stalo.

"Ekonomikos krizė ir dujų telkiniai išjudins Kipro suvienijimo klausimą. Tam reikia tik politinės valios ir Kipro graikų bei turkų noro", - sakė JT specialusis patarėjas australas Alexanderis Downeris. Šiaurės Nikosijos gyventojai taip pat palaiko suvienijimą. "Norime taikos", - sakė antikvariato savininkas Turgay Karamanali.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"