TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Gruzija – blėstančių svajonių šalis

2016 10 08 6:00
Didžiausio opozicinio Vieningojo nacionalinio judėjimo šalininkai prieš rinkimus mitingavo Tbilisyje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Prieš Gruzijos rinkėjus – didžiulis spektras partijų, ir visos siūlo geresnį gyvenimą, bet pagrindiniai šiandienos parlamento rinkimų varžovai – milijardieriaus vedami valdantieji ir buvusio prezidento iš tremties vadovaujama opozicija.

Pastaraisiais metais Gruzija vis labiau primena dar vieną šalį, kurios žmones išvargino neišsipildžiusios viltys. Skurdas ir nedarbas temdo jų gyvenimą. Šiandien gruzinai renka naują parlamentą, ir balsavimo rezultatai sunkiai prognozuojami.

Rinkimų kampaniją lydėjo politikų rietenos ir skandalai, o likus vos trims dienoms iki balsavimo ją sudrebino Tbilisyje driokstelėjęs sprogimas. Taikinys buvo vienas parlamento opozicijos lyderių, 48 metų Givi Targamadzė iš ankstesnio prezidento Michailo Saakašvilio Vieningojo nacionalinio judėjimo (VNJ).

G. Targamadzė sveikas išsiropštė iš mašinos po sprogimo jos užpakalinėje dalyje spalio 4-osios popietę. Gruzijos vidaus reikalų ministerija pradėjo tyrimą dėl pasikėsinimo nužudyti, bet kol kas ne dėl teroro akto. Toks žingsnis dar labiau pakurstė poIitinių oponentų apsižodžiavimą ir vieni kitiems svaidomus kaltinimus. Tačiau sprogimas visiems priminė neramų dešimtąjį dešimtmetį, kai žmonių grobimai ir smurtas gatvėse buvo norma ir būdas spręsti problemas Gruzijoje.

M. Saakašvilis žada grįžti

Balsuoti parlamento rinkimuose užsiregistravo 3,5 mln. rinkėjų. M. Saakašvilio partija tikisi po ketverių metų pertraukos grįžti į valdžią, kurią prarado, kai prorusiškas milijardierius Bidzina Ivanišvilis sugundė rinkėjus savo suburta „Gruzijos svajone“ ir nubloškė VNJ į opoziciją.

Netrukus prasidėjo ir susidorojimas su politiniais oponentais. Šiuo metu prieš M. Saakašvilį ir jo partiją atliekamas tyrimas dėl pasikėsinimo įvykdyti valstybės perversmą, buvusiam prezidentui iškeltos kelios baudžiamosios bylos dėl piktnaudžiavimo, įgaliojimų viršijimo, grobstymo ir net dalyvavimo žmogžudystėje.

Bidzina Ivanišvilis įsitikinęs "Gruzijos svajonės" pergale.

Pats M. Saakašvilis, 2003 metais po Rožių revoliucijos pradėjęs vakarietiškas permainas posovietinėje Kaukazo šalyje, paliko Gruziją, kai baigėsi dvi prezidentavimo kadencijos. Dabar jis dirba naujajai Ukrainos valdžiai kaip Odesos regiono gubernatorius, bet jei grįš į Gruziją, greičiausiai bus areštuotas. Tačiau M. Saakašvilis ketina grįžti po spalio 8-osios rinkimų, nes „Gruzijos svajonei“ pranašauja pralaimėjimą.

Po sprogimo jo VNJ surengė didelę demonstraciją Tbilisyje ir pažadėjo pasibaigus rinkimams pasukti pasikėsinimo į G. Targamadzę tyrimą visai kita kryptimi. Savo ruožtu vyriausybė perspėjo neleisianti „Gruzijos priešams sėti nestabilumo šalyje“. Ministras pirmininkas Georgijus Kvirikašvilis sakė, kad „imunitetas ir užsienio pilietybė“ – šie žodžiai buvo suprasti kaip užuomina į M. Saakašvilį, turintį Ukrainos ir netekusį Gruzijos pilietybės, – neapsaugos kaltininkų nuo persekiojimo.

G. Targamadzė aktyviai rėmė Rožių revoliuciją ir tikrai turi daug priešų, pirmiausia – Maskvoje. Kremlius laiko jį provokatoriumi, vienu iš 2011–2012 metų protestų prieš prezidentą Vladimirą Putiną organizatorių. Kiti demonstracijų Maskvos Bolotnajos aikštėje kurstytojai jau sėdi Rusijos kalėjimuose.

Reformų uraganas

M. Saakašvilio vadovavimo laikais 5 mln. gyventojų turinti Gruzija iš tiesų buvo labai sparčių permainų šalis ir atrodė įkvepianti kitų posovietinių valstybių kontekste. Prezidentas ne tik nubrėžė Gruzijos gaires į Vakarus, bet ir ėmėsi radikalių permainų namie. Turėdamas stiprų mandatą, pratęstą per kitus visuotinius rinkimus 2008 metais, M. Saakašvilis su savo partija iš pagrindų mėgino keisti šalį ir jos piliečių sąmonę.

Kartais reformos atrodė it uraganas, o jų įgyvendinimo metodai – abejotini. Reformatoriai dažnai nesismulkino dėl demokratijos ir teisinių niuansų. Be to, per mažai komunikavo su visuomene. Iš viršaus nuleidžiamos reformos išryškino autoritarišką M. Saakašvilio valdymo stilių ir galiausiai išvargino rinkėjus, nes daugelis lūkesčių neišsipildė taip greitai, kaip norėjosi.

Neišsipildžiusios svajonės

Po aštuonerių tokio valdymo metų visuomenės kantrybė išseko ir ji atsisuko prieš M. Saakašvilį. Šio nepasitenkinimo laimėtoja tapo „Gruzijos svajonė“ – koalicija, puikiai sutelkusi jėgas į vieną lyderį ir vieną tikslą. Tas lyderis buvo ką tik iš Rusijos grįžęs turtuolis B. Ivanišvilis, tikslas – nušluoti VNJ. Koalicija puikiai pasinaudojo ore tvyrančiu pokyčių troškimu, o B. Ivanišvilio pinigai padėjo pasiekti pergalę.

Didžiąją gyvenimo dalį B. Ivanišvilis praleido Maskvoje. Ten susikrovė 4,8 mlrd. dolerių vertinamą turtą ir 2010 metais grįžo į Gruziją. Dar po metų jis gavo Gruzijos pilietybę ir ėmė vadintis savo gruzinišku vardu Bidzina, o ne rusišku Borisas. M. Saakašvilis vadina B. Ivanišvilį Rusijos oligarchu ir V. Putino pasiuntinuku.

Kaip teigia analitikai, dar daug gruzinų vadovaujasi grynai sovietiniu mąstymu – kad valdžia turi pasirūpinti visais gyvenimo aspektais ir viską duoti. Todėl žmonės laukė, kada „Gruzijos svajonė“ pagerins gyvenimo standartus, padidins pensijas ir pajamas, sumažins nedarbą, net tikėjo, jog dalys paskolas be jokių palūkanų. Po ketverių metų valdymo jie vėl pamatė – svajonės neišsipildė.

Paskutinį rinkimų kampanijos mėnesį B. Ivanišvilis ėmėsi aktyviai agituoti rinkėjus. Per savo sūnaus televizijos kanalą GDS TV jis net pareiškė, jog rinkėjams, kurie patys nesugeba suprasti, paaiškins, už ką reikia balsuoti.

B. Ivanišvilis tikino, kad Gruzijos ekonomika klesti. „Mes sukūrėme 60 tūkst. darbo vietų. Turime stiprius ryšius su JAV. Mūsų reformos padarė didelį įspūdį Europai“, – kalbėjo jis.

Rinkėjams realybė atrodo kitokia, o oponentai atkerta skaičiais: 2014 metais Gruzijos bendrasis vidaus produktas augo 4,7 proc., bet pernai – tik 2,8 proc., pirmus aštuonis šių metų mėnesius – 2,7 procento.

Šliaužianti aneksija

Santykius su Rusija galima laikyti dar viena „Gruzijos svajonės“ nesėkme. B. Ivanišvilis žadėjo juos normalizuoti, bet tai beveik nieko nedavė, nes Rusijos tikslas – ir toliau blokuoti Gruzijos pastangas tapti Europos Sąjungos (ES) bei NATO nare, išlaikyti Gruziją savo orbitoje.

Rusija šeimininkauja dviejuose nuo Gruzijos atplėštuose regionuose – Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, stiprina integraciją su jomis ir vykdo „šliaužiančią teritorijos aneksiją“. Pietų Osetija labiau nei Abchazija trokšta tapti Rusijos dalimi, nors Maskva neskuba jos prisijungti. Tačiau vienašališkai tveria sieną, stumdama ją gilyn į Gruzijos teritoriją ir taip atplėšdama dar daugiau žemių. Rusija integravo Pietų Osetiją į savo gynybos sistemą, o prieš pat rinkimus už 12 km nuo sienos surengė karinius mokymus, kuriuose dalyvavo tūkstančiai Rusijos karių ir karinės technikos.

Oponentai verčia kaltę M. Saakašviliui dėl pralaimėto 2008 metų karo su Rusija, kurio padarinius Gruzija skaudžiai jaučia iki šiol. Šalyje dar yra daugiau kaip 200 tūkst. žmonių, tapusių pabėgėliais, o atplėštos teritorijos trukdo įstoti į NATO, nors Gruzijos indėlis į Aljansą svarus.

Vis dėlto savo kelyje į suartėjimą su Vakarais Gruzija gali pasidžiaugti kai kuriais laimėjimais – ji jau pasirašė ir įgyvendina Asocijuotos narystės sutartį su ES, o netrukus galbūt sulauks ir bevizio režimo. Praėjusį mėnesį Europos Parlamentas balsavo už tai, kad jis būtų suteiktas Gruzijai.

Michailas Saakašvilis žada triumfuodamas grįžti.

Ko nori rinkėjai?

Visus pastaruosius 12 metų Gruzijos rinkėjus motyvavo permainų viltys. O ko jie tikisi dabar?

Gruzinų, manančių, kad jų šalis juda tinkame linkme, šių metų liepą tebuvo 25 proc. (60 proc. 2012 metais). Daugumai atrodo, jog Gruzija eina ne ten, kur reikia, arba visai nesikeičia. Apklausos prieš rinkimus atskleidė, kad maždaug pusė rinkėjų nežino, už ką balsuoti.

B. Ivanišvilis pareiškė, esą „Gruzijos svajonė“ laimės 100, o gal net 115 iš 150 parlamento mandatų. Tačiau toks pasitikėjimas kyla ateina ne iš gyventojų nuomonės apklausų. 41 proc. žmonių ekonominę padėtį nurodė kaip svarbiausią jiems klausimą, lemsiantį, už kokią partiją balsuoti. Tik 17 proc. gruzinų savo ekonominę padėtį vertino kaip pagerėjusią nuo 2012-ųjų, kai į valdžią atėjo „Gruzijos svajonė“, 51 proc. sakė, kad ji nepasikeitė, o 32 proc. apklaustųjų gyvenimas per tuos ketverius metus pablogėjo.

Nors daug rinkėjų nusivylė „Gruzijos svajone“, jie nenori, kad grįžtų ir VNJ. Šios partijos reitingas svyruoja maždaug ties 13–16 proc., bet pats VNJ skelbiasi turintis 30 proc. palaikymą. Tuo metu „Gruzijos svajonę“ vis dar remia apie 33–41 proc. rinkėjų.

Labiausiai tikėtina, kad nė viena iš rinkimuose dalyvaujančių 27 partijų ir 6 blokų daugumos parlamente nelaimės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"