TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Gruzija tikisi veiksmų, o ne pareiškimų

2014 04 11 6:00
Ritos Stankevčiūtės (LŽ) nuotrauka

Gruzija iš partnerių Vakaruose sulaukia vien drąsinančių politinių pareiškimų, bet pasigenda realių veiksmų. Mintimis apie Gruzijos euroatlantinės integracijos siekius su "Lietuvos žiniomis" dalijosi Vilniuje viešėjęs šios šalies parlamento pirmininkas Davidas Usupašvilis.

Gruzija pritaria Europos Sąjungos (ES) valstybių parlamentų vadovų šią savaitę Vilniaus konferencijoje išsakytam ryžtui kuo greičiau ratifikuoti asociacijos su ES sutartį, leisiančią šaliai dar sparčiau siekti užsibrėžtų tikslų. Tačiau kartu ji supranta, jog viskas negali būti padaryta žaibiškai. Anot D.Usupašvilio, Gruzija taip pat suvokia ir blaiviai vertina jos kelyje esančias kliūtis bei primena demokratinei pasaulio bendruomenei, kad realus šalies palaikymas yra gyvybiškai svarbus. Kitaip Rytų partnerystės programoje dalyvaujančios valstybės šalys gali būti paliktos jas bausti mėgstančios Rusijos valiai.

Europa – ne vien ES

- Kaip vertinate ES valstybių parlamentų vadovų priimtą galutinį konferencijos dokumentą?

- Viena šio dokumento temų, kuriai skirta ir daugiausia dėmesio, - Rytų partnerystės programa. Mes, Gruzijos atstovai, norėjome matyti aiškesnę poziciją kai kuriais klausimais, tačiau dokumente tikrai atsispindi pagrindinės problemos ir svarbiausi dalykai, su kuriais šiandien susiduriame.

Džiaugiamės, kad ES parlamentų vadovai patvirtino savo siekį ratifikuoti asociacijos sutartis su Gruzija ir Moldova. Nacionaliniuose parlamentuose birželio pabaigoje šis klausimas turėtų būti išspręstas sklandžiai.

- Vadinasi, apskritai esate patenkintas? Ar galėjo būti ir geriau?

- Visada gali būti geriau, bet labai svarbu tai, kad parlamentų vadovai šiame dokumente nurodė, jog asociacijos sutartis pasirašiusios šalys ir kitos Rytų partnerystės programoje dalyvaujančios valstybės turi perspektyvą - jos gali tapti ES narėmis, jei atitiks keliamus reikalavimus.

Gruzija yra europietiška šalis. Toks mūsų sprendimas ir jį priimame mes, o ne Maskva. Tautos noras būti europietiškai nepriklauso ir nuo Briuselio. Juk Europa tiek geografiškai, tiek pagal prasmę yra didesnė už ES.

- Vis dėlto kalbama apie tam tikrus standartus. Kada Gruzija galėtų teigti, jog atitinka ES reikalavimus?

- Sunku pasakyti. Viskas keičiasi, Europa - taip pat. Yra kliūčių, trukdančių Gruzijai judėti greičiau. Tos kliūtys gali ir sumažėti, ir padidėti. Pavyzdžiui, okupacinės Rusijos pajėgos Gruzijos teritorijoje ir nuolatinė grėsmė iš Rusijos. Tai mums tikrai nepadeda siekti europinių standartų, priešingai, kenkia verslo klimatui. O ir valstybė turi itin daug dėmesio skirti tiek darbo saugumo, tiek gynybos sritims.

Demokratijos esmė - konsensusas

- Juk dar esama ir politinių Rusijos įtakos pasekmių... Per konferenciją teko girdėti gana skirtingų ES atstovų kalbų Rusijos agresijos Ukrainoje tema.

- Šiandien pasaulis daug sudėtingesnis nei šaltojo karo metais. Komplikuoti ir ES bei NATO šalių ryšiai su Rusija. Sprendimus tenka priimti labai atsargiai. Tai buvo matyti ir tvirtinant baigiamąjį dokumentą - vienos šalys elgėsi atsargiau už kitas. Kai kurios jų nepasirengusios griežtai kalbėti su Rusija. Vis dėlto, nors ir esama skirtumų, visos valstybės pritarė galutiniam dokumentui.

Juk demokratijos esmė - konsensusas. Maskvoje sprendimai priimami greičiau nei demokratinėse bendrijose, mat jos nemažai laiko skiria įvairioms procedūroms. Bet tai nereiškia, kad autoritarizmas yra geresnis už demokratiją.

Skirtumų atsiranda dėl to, kaip konkreti šalis įsivaizduoja sprendimo taktiką ar kaip vertina šiuo metu kylančias grėsmes. Pavyzdžiui, konferencijos dienomis dalyvavau keliolikoje dvišalių susitikimų. Per juos kai kurių valstybių atstovams teko aiškinti, kas yra Abchazija ar Pietų Osetija, kurių nepriklausomybę pripažįsta Rusija. Jei imčiau tokius dalykus dėstyti kolegoms iš Lietuvos arba Latvijos, jie tiesiog įsižeistų.

Vien padrąsinimo nebepakanka

- Gruzijos eurointegracijos procesas vyksta sklandžiai, o kaip sekasi integracija į NATO?

- Integracija į NATO tebėra vienas svarbiausių prioritetų. Jau ilgą laiką narystę NATO palaiko dauguma Gruzijos gyventojų - daugiau kaip 80 procentų. Šiuo klausimu nekyla jokių nesutarimų ir tarp pozicijos bei opozicijos parlamente. Galima sakyti, kad parlamento dauguma ir mažuma varžosi, kuri labiau palaiko narystę Aljanse.

Vis dėlto turime būti atsargūs, ir ne vien dėl nesibaigiančios okupacijos. Yra ir kitų grėsmių, darančių Gruziją pažeidžiamą. Kai kurios jų tiesiog nepriklauso nuo mūsų.

Bendraudami su partneriais NATO visada laukiame Gruzijai palankių sprendimų. To paties tikimės ir iš NATO viršūnių susitikimo rugsėjį.

- Ar bent šiek tiek realu, kad per šį susitikimą Gruzijai galėtų būti pasiūlytas narystės veiksmų planas?

- Mūsų pozicija tokia - prašome veiksmų plano arba ko nors rimčiau. Labai nenorime išgirsti dar vieno padrąsinančio politinio pareiškimo. Tokie pareiškimai maloniai veikia emociškai, tačiau po 10 minučių imi suprasti, kad be emocijų daugiau nieko ir nėra.

- Daug kas manė, kad Gruzijai derėjo pasiūlyti narystės veiksmų planą dar 2008-aisiais. Gal tai net būtų sustabdę tais pačiais metais surengtą Rusijos intervenciją...

- Tuo metu padarytą pareiškimą pavadinčiau šalių, kurios labiau ar mažiau palaikė Gruziją, konsensusu. Iš kito susitikimo tikimės, kad NATO narės sieks balanso tarp to, kas yra geriau ir įmanoma Aljansui, bei to, kas geriau ir įmanoma Gruzijai. Jei demokratinis pasaulis supras, jog Rusija taikosi daugiau nei į pavienes teritorijas, reakcija bus atitinkama.

- Invazija į Krymą turėjo daug kam atverti akis.

- Tie, kurie mano, kad galima nesipriešinti Rusijos ekspansinėms ambicijoms ir jaustis saugiai NATO viduje, klysta. Tokie dalykai kartojasi: Abchazija, Osetija, Krymas... Jei tai nesiliaus, Rusija nesustos prie buvusios SSRS sienų. Negana to, šiuo „pavyzdžiu“ gali pradėti sekti ir kitos valstybės visame pasaulyje. Visada atsiras lyderių, kurie manys: „Rusijai pavyko, kodėl gi mums nepadarius to paties.“

Šiuo metu Gruzija ir Moldova pasiryžusios pabėgti nuo jas persekiojančios grėsmės ir prisidėti prie demokratinio pasaulio. Be to, yra kitos Rytų partnerystės šalys, kurios bijo, kad Rusija jas nubaus už provakarietišką orientaciją. Negalima mūsų palikti baudžiančios Rusijos valiai, nes likusieji neišdrįs apie tai net prabilti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"