TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Gruzijos musulmonai – tarp diskriminacijos ir ekstremizmo

2014 11 08 6:00
Kasmet Gruzijos sostinės Tbilisio senamiestyje rengiamas festivalis "Tbilisoba", per kurį pasirodo Gruzijos artistai tradiciniais kostiumais. AFP/Scanpix nuotrauka

Pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis (2000 m.), beveik kas dešimtas Gruzijos gyventojas buvo musulmonas. Didžioji dauguma sutiktų gruzinų tikriausiai pasakytų, kad tai visai ne problema, mat ši šalis nuo seno garsėja tolerancija: Tbilisio senamiestyje mečetė, sinagoga ir stačiatikių bažnyčia beveik remiasi viena į kitą sienomis. Tačiau pastaruoju metu musulmonams Gruzijoje gyventi darosi vis sunkiau.

Gruzijos ombudsmeno tarnybos duomenimis, nuo 2012 metų Gruzijoje vis daugėja religinės neapykantos, netolerancijos ar diskriminacijos atvejų. 2012-aisiais ši tarnyba sulaukė 28 skundų, 2013-aisiais - 56 skundų, o šiemet kol kas užfiksuoti 34 skundai, susiję su asmens religinės laisvės pažeidimais. Daugiausia išpuolių pasitaikė prieš musulmonus ir Jehovos liudytojus.

Ginčas dėl mečetės

Spalio pabaigoje Gruzijos pietryčiuose esančio Mochės kaimelio bendruomenė skilo pusiau, nepasidalydama seno apgriuvusio pastato. Kaimelio musulmonai bando pasiekti, kad šis pastatas, kuris kadaise buvo ir bažnyčia, ir mečetė, ir kultūros namai, būtų restauruotas ir paverstas musulmonų maldos namais. Tačiau gruzinų stačiatikiai nepasiduoda ir siekia čia įkurti kaimo kultūros centrą. Tiek vieni, tiek kiti savo tiesą įrodinėja protestais. Kol kas geriau sekasi stačiatikiams – 14 musulmonų aktyvistų atsidūrė areštinėje dėl priešinimosi policijos pareigūnams ir viešosios tvarkos trikdymo. Patys musulmonai tikina, kad juos policininkai įžeidinėjo, išvadino “totoriais” ir prieš juos panaudojo fizinę jėgą.

Dėl šio atvejo vyksta tyrimas; pastato likimas taip pat galutinai nenuspręstas. Bet tai – tik viena iš daugelio pastaruoju metu Gruzijos žiniasklaidoje aptariamų istorijų.

Kiaulės galva ant durų

Kita istorija. Rugsėjo viduryje Kobuletyje (kurortinis miestelis į pietus nuo Batumio) prie būsimos medresės (religinės mokyklos) durų buvo prikalta kiaulės galva. Skerdiena buvo palikta medresės kieme. Taip vietinė stačiatikių bendruomenė išreiškė protestą prieš musulmonišką mokyklą savo rajone. Šią mokyklą viena Adžarijos musulmonų bendruomenių planuoja atidaryti name, kurį nuomoja iš turko savininko.

Šio išpuolio kaltininkai, kurių vienas susijęs su valdančiosios partijos "Gruzijos svajonė" jaunimo organizacija Kobuletyje, buvo rasti ir nubausti pusantro šimto litų bauda už smulkų chuliganizmą.

Vos tik atvykau į Lermontovo gatvę Kobuletyje, mane apspito medresės kaimynystėje gyvenantys žmonės, vienas per kitą aiškindami, kad musulmonams ne vieta krikščioniškame rajone, kad jie saugo save ir savo vaikus nuo neigiamos islamo įtakos bei didelio triukšmo maldų metu, kad musulmonų pastatai yra Turkijos ekspansijos į Gruziją pradžia.

Būsimos mokyklos blokada

Čia reikėtų paminėti, kad kiaulės paskerdimas bei jos galvos prikalimas nebuvo vienkartinė prieš musulmonus nukreipta Kobulečio gyventojų akcija. Mano vizito metu priešais medresės kiemą buvo sukrauta užtvara iš statybinių medžiagų likučių bei įvairių nuolaužų, o šalia jos kiaurą parą budintys kaimynai stengėsi į kiemą neleisti daugiau nei trijų žmonių vienu metu, kad jokiu būdu neprasidėtų pamokos. “Mes einame sargybą visą laiką, kad jie neatvestų čia vaikų. Nes kaip vaikus išvarysi paskui? Tai nehumaniška, todėl ir stengiamės jų tiesiog neįsileisti”, - karštai kalbėjo rusų kalbos mokytoja Žužana, kuri nuo musulmonų kaimynystės ginasi su visa šeima.

Tuo tarpu Gruzijos muftijus Džamalas Paksadzė mane patikino, kad medresė iš Lermontovo gatvės nebus iškelta, net jeigu visi kaimynai priešiškai nusiteikę. Jis pabrėžė, kad visi nuosavybės bei nuomos dokumentai yra tvarkingi, o pagal įstatymus jie gali daryti ką nori privačiame name ir privačiame žemės sklype. “Tai privati valda, todėl kaimynai negali nuspręsti, ar galime čia būti, ar ne. Pavyzdžiui, mano kaimynystėje 99 proc. yra krikščionys, bet niekas neturi teisės man liepti išsikraustyti,” - aiškino Dž. Paksadzė.

Krikščionybė – svarbi tapatybės dalis

Taigi kodėl Gruzijos stačiatikiai kreiva akimi žiūri į savo bendrataučius musulmonus? Visų pirma, islamas Gruzijos istorijoje yra suvokiamas kaip svetima užkariautojų religija, tikra priešprieša gruziniškai stačiatikybei. Net ir Adžaroje, kuri iki XX amžiaus buvo Osmanų imperijos dalis, į musulmonus žiūrima iš aukšto – esą jie turi atsisakyti svetimos, krauju ir kalaviju primestos religijos ir grįžti į tikrąjį, krikščionišką gruzinų kelią. „Man žmonės dažnai sako – kaip tu, būdama mokytoja ir išmanydama Gruzijos ir Adžarijos istoriją, gali būti musulmone? Negi nežinai, kad Gruzija yra krikščioniška šalis?“ - tokiais žodžiais į mano pažįstamą mokytoją iš Chulo kaimo Adžarijos kalnuose dažnai kreipiasi jos krikščionys draugai, pažįstami ir kaimynai.

Dar daugiau komentarų sulaukia moterys, kurios kasdien galvas siaučia skara. Ne viena musulmonė iš Adžaros man pasakojo, kaip praeiviai jai pasiūlė vykti atgal į Turkiją, Iraną ar kokią kitą musulmonišką valstybę, kaip jai nepavyko įsidarbinti dėl dėvimų drabužių ar vien dėl to, kad pasakė esanti musulmonė, kaip ką tik sutikti žmonės ją bandė atversti į krikščionybę.

Džihadistai iš Gruzijos

Kita priežastis gali būti ta, kad islamas Gruzijoje vis labiau siejamas su ekstremizmu. Ne vienas musulmonas iš Šiaurės Gruzijoje esančio Pankisio slėnio išvyko kovoti į ISIS (Sirijoje ir Irake veikianti teroristinė islamo organizacija) gretas. Pankisyje, šiaurėje besiribojančiame su Čečėnija, gyvena tiek čečėnų pabėgėlių, tiek ir čečėnams artimos tautos – kistų – atstovų. Didžiulis nedarbo lygis bei socialinė atskirtis paskatina Pankisio musulmonus traukti į pietus ir aktyviai prisidėti prie islamo valstybės kūrimo.

Pavyzdžiui, vienas iš ISIS vadų, Abu Omaras al-Šišanis, iš tiesų yra Tarchanas Baritašvilis, gimęs mišrioje musulmonės ir krikščionio šeimoje Gruzijoje ir 2008-aisiais kariavęs prieš Rusiją. Kito aukštas pareigas tarp džihadistų užimančio kovotojo Muslimo al-Šišanio tikrasis vardas – Muradas Margošvilis.

Iki šiol ISIS gretose žuvo mažiausiai septyni džihadistai iš Pankisio slėnio, tarp jų ir aštuoniolikmetis Besikas Kuštanašvilis. Jis į Turkiją, o vėliau ir į Siriją, išvyko šią vasarą, vos baigęs vidurinę mokyklą. Kai kurie žiniasklaidos šaltiniai nurodo, kad Sirijoje galbūt yra per penkiasdešimt Pankisio gyventojų.

Tiesa, islamo ekstremistai Pankisio slėnyje jau veikė per antrąjį rusų ir čečėnų karą. Tačiau pastaruoju metu, pasak Duisio, didžiausio Pankisio kaimo, gyventojų, jie vis labiau reiškiasi, o jaunąją kartą verbuoti bando ne tik mečetėse, bet ir valstybinėse mokyklose. „Jie mokyklose vaikus skatina skaityti Koraną, o už teisingai perskaitytas eilutes atsilygina pinigais“, - tikino gruzinų kalbos mokytoja Leila iš Duisio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"