TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Grynųjų pritrūkusi Graikija imasi drastiškų žingsnių

2015 06 30 6:00
Sunerimę pensininkai būriuojasi prie tuščių Graikijos nacionalinio banko bankomatų. AFP/Scanpix nuotrauka

Graikijos vyriausybės ir skolintojų deryboms žlugus šalį ištiko šokas - bankai uždaryti, žmonės negali pasiimti grynųjų, rengiamasi referendumui, per kurį graikai turės pasakyti, ar pritaria kreditorių reikalavimams, kuriuos šie kelia mainais į pagalbą. Manoma, iš esmės tai bus referendumas, ar Graikija lieka euro zonoje, ar iš jos traukiasi.

Anksti pirmadienį Graikija pranešė, kad savaitei uždaro bankus ir įveda kapitalo kontrolę, bei paragino gyventojus išsaugoti ramybę. Šalies vyriausybei nesusitarus su tarptautiniais skolintojais, minios graikų puolė šluoti bankomatus, juose baigėsi grynieji.

Oficialiame vyriausybės įsake sakoma, kad bankai bus uždaryti iki liepos 6-osios – kitos dienos po referendumo dėl finansinės pagalbos sąlygų, o iš bankomatų bus galima paimti ne daugiau kaip 60 eurų per parą. Tiesa, šie ribojimai negalioja užsienio svečiams, kurie yra vienas iš gyvybiškai svarbių Graikijos ekonomikos variklių (turizmas sudaro apie penktadalį valstybės ekonomikos). Tačiau sunerimę turistai irgi rikiavosi prie bankomatų, nes manė, jog apribojimai, kurie dar nebuvo oficialiai paskelbti, bet apie juos jau daugelis žinojo, bus taikomi visiems.

Šiaip ar taip, keliautojai, turintys užsienio bankų atsiskaitymo korteles, vis tiek susiduria su problemomis išgryninant pinigus, tad virtinė valstybių, tarp jų ir Lietuva, paragino į Graikiją vykstančius žmones pasiimti daugiau grynųjų.

Gandai ir panika

Drastiškų priemonių Graikijos bankininkystės sistemai apsaugoti nuo masinės panikos grėsmės buvo imtasi tuomet, kai Europos Centrinis Bankas (ECB) nurodė, jog nepadidins savo paramos Graikijos skolintojams, o sunerimę graikai ėmė būriais rikiuotis į eiles prie bankomatų.

Šiuo auštant priimtu sprendimu baigėsi dramatiški savaitgalio įvykiai, kai žlugus Briuselyje vykusioms deryboms dėl finansinės pagalbos šalies kairuolis premjeras Alexis Tsipras netikėtai pranešė ketinąs liepos 5 dieną surengti referendumą dėl naujausių kreditorių siūlomų reformų sąlygų. Atsakydami į jo žingsnį įpykę Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditoriai atmetė prašymą pratęsti Atėnams finansinės pagalbos teikimą ir po birželio 30 dienos, kai baigiasi terminas, taip sukeldami nuogąstavimus, kad Graikija ėmė ristis nemokumo link.

Kilus netikrumui dėl to, kaip artimiausiomis dienomis klostysis įvykiai, prie bankomatų Graikijoje nusidriekė ilgos eilės ir daugelyje jų nebeliko grynųjų pinigų. Specialus potvarkis priimtas dėl Graikijos pensininkų, kurių dauguma nesinaudoja bankomatais. Pervedimai internetu neuždrausti, tad žmonės gali laiku susimokėti sąskaitas, bet pervesti pinigų į užsienį - ne.

Visa šalis apimta gandų ir sąmokslo teorijų. Vairuotojai, prisiklausę visokių kalbų, plūsta į degalines, nes baiminasi, kad pristigs ir degalų. Tai paskatino didžiausią naftos perdirbimo gamyklą paskelbti pareiškimą, jog atsargų pakanka. "Hellenic Petroleum" teigia turinti rezervų keliems mėnesiams, žaliavos tiekimas taip pat garantuotas.

Kas nutraukė derybas?

A. Tsipro sprendimas surengti referendumą dėl kreditorių siūlomų reformų mainais į pagalbą Graikijai sukėlė šoką šios valstybės partneriams Europoje. Dėl nutrūkusių derybų šalys kaltina viena kitą. A. Tsipro vyriausybė agituoja piliečius sekmadienį per referendumą balsuoti prieš Europos Komisijos nurodytas reformas ir teigia, jog šie Graikiją žeminantys pasiūlymai įstums jos ir taip sužlugdytą ekonomiką į dar didesnį nuosmukį.

Valdžia taip pat reikalauja, kad skolintojai vienokiu ar kitokiu būdu nurašytų bent dalį skolos, nes ši per didelė, kad Graikija pajėgtų ją grąžinti. Bet siūlymai, dėl kurių vyriausybė kviečia graikus balsuoti, šalyje iki šiol nėra oficialiai paskelbti ar net išversti į graikų kalbą. Europos Komisija tuos dokumentus paskelbė, sakydama, jog tai daro "skaidrumo ir Graikijos žmonių informavimo sumetimais". Tačiau kartu Komisija tvirtina, kad nei galutinė dokumentų versija, nei susitarimas tapo neįmanomi, kai Graikijos pareigūnai vienašališkai paliko derybų procesą birželio 26-osios vakarą. Šie savo ruožtu aiškina, jog tai kreditoriai nutraukė derybas, pateikę Graikijai ultimatumą.

Iš esmės skolintojai nori, kad Graikija apkarpytų pensijas ir pakeltų mokesčius. A. Tsipras atkerta, kad tai tik padidins ir taip sunkiausią moderniųjų laikų ekonomikos krizę, kurią išgyvena Graikija. Nedarbas šalyje jau palietė ketvirtadalį darbo jėgos.

Referendumas gali pateikti staigmeną

Sekmadienio referendumas bus pirmas Graikijoje per 41 metus, todėl ir pasirengimas jam kelia daug abejonių (pastarąjį kartą graikai per referendumą 1974-aisiais panaikino monarchiją). Kol kas neįmanoma prognozuoti, kaip jis galėtų baigtis. Žinoma tik tai, kad 75 proc. graikų nenori atsisakyti euro. Grįžimas prie drachmos, regis, smarkiai gąsdina, todėl gyventojai ir suskubo traukti eurus iš sąskaitų. Nuo penktadienio vakaro iš Graikijos bankų sąskaitų buvo paimta apie 1,3 mlrd. eurų. Tokio milžiniško kapitalo nutekėjimo Graikijos bankai gali neišlaikyti.

Vyriausybės atstovas Gabrielis Sakellaridis spėjo, kad graikai per referendumą atmes kreditorių ultimatumą. Jo žodžiais, "išdidus graikų "ne" padės pratęsti derybas ir pasiekti tvarų sprendimą, o ne susitarimą, kuris tik sugrąžina problemas".

G. Sakellaridis sakė, kad vyriausybė gerbs referendumo rezultatus, bet nenurodė, ar vykdys skolintojų reikalavimus, ar atsistatydins, jei graikai siūlymams pritars. Mat A. Tsipro partija "Syriza" laimėjo rinkimus žadėdama nutraukti griežto taupymo politiką ir atkurti šalies gyventojų orumą, kurį neva trypia vokiečiai ir kiti europiečiai, pavertę graikus tinginiais, gyvenančiais ne pagal savo kišenę.

Kaip rodo dvi savaitgalį atliktos apklausos, kurias paskelbė spaudos leidiniai, graikai gali ir panorėti susitarimo su Europos partneriais, kad liktų 19 valstybių euro zonoje. Viena apklausa atskleidė, jog 57 proc. graikų mano, kad šalis turi tartis, 29 proc. pasisako prieš derybas. Kitos apklausos 47,2 proc. respondentų balsuos už skausmingą susitarimą su skolintojais, 33 proc. jam nepritars, o 18,4 proc. dar neapsisprendę, ką darys.

Karštligiškai ieško išeities

Nors Graikija ištikta finansinio šoko, daug kur šalyje gyvenimas teka gana įprasta vaga: turistai stebi, kaip prie parlamento keičiasi sargyba, atidarytos parduotuvės ir vaistinės, pulkeliai graikų renkasi į kavines aptarti savo valstybės likimo. Daugeliui jis atrodo katastrofiškas, žmonės viliasi, kad "šis košmaras kada nors baigsis". Kai kurie mano, jog pasakydami "taip" sunaikins pensijas ir turės mokėti už medicinos paslaugas valstybinėse ligoninėse, o kai jų vaikai nebegalės lankyti mokyklų, vyriausybė pareikš - patys to prašėte. Tik balsavimas "prieš" suteiks galimybę pakovoti dėl geresnės ateities.

Vėliau Atėnuose planuojamas protestas prieš taupymo priemones. Rinkėjai bus agituojami per referendumą balsuoti prieš skolintojų siūlymus.

Niekas nesiima tvirtai pasakyti, kokie būtų padariniai Graikijai pasitraukus iš euro zonos, o gal net iš ES. Todėl visoje Europoje ir Jungtinėse Valstijose karštligiškai rengiami pasitarimai ir posėdžiai, ieškoma būdų, kaip išgelbėti padėtį. JAV prezidentas Barackas Obama paskambino kanclerei Angelai Merkel, o iždo sekretorius Jackas Lew kalbėjosi su A. Tsipru. Amerikiečiai ragina Europą ir TVF pateikti planą, kaip išsaugoti bendrus pinigus ir išlaikyti Graikiją euro zonoje. Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės surengė skubius politinius pasitarimus. Prezidentas Francois Hollande'as pareiškė, kad Prancūzijos ekonomika yra „tvirta“ ir „neturi dėl ko bijoti“.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"