TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Gvantanamas vis dar neuždarytas

2013 05 03 6:36
Gvantanamo kalėjimas vis dar veikia. Reuters/Scanpix nuotrauka

Surengęs spaudos konferenciją 100 dienų praėjus nuo antrosios  kadencijos pradžios Barackas Obama vėl pažadėjo uždaryti Gvantanamo kalėjimą. Tai nepavyko padaryti per pirmąją kadenciją, nes nėra taip lengva, kaip JAV prezidentas tikėjosi. Gvantanamo temą portale geopolitika.lt gvildena ir Inga Sapronaitytė. 

Dienraštyje "The New York Times" išspausdintas interviu su vienu Gvantanamo kaliniu vėl iškėlė opų žmogaus teisių pažeidimo šiame sulaikymo centre klausimą. Kalinio istorija atkreipė žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį į kalėjime vykstantį bado streiką ir suteikė progą paklausti, kodėl B.Obamos pažadas uždaryti šį kalėjimą taip ir liko netesėtas.

35 metų Samiras Naji al Hasanas Moqbelas, Gvantaname kalintis nuo 2002-ųjų, telefonu išvardijo bado streiko motyvus: "Nevalgysiu tol, kol neatgausiu orumo. Mane laiko Gvantaname jau 11 metų ir tris mėnesius, nors niekada neapkaltino jokiu nusikaltimu. Aš niekada nebuvau teisiamas."

Su kaliniais, badaujančiais ilgiau kaip du mėnesius, prižiūrėtojai kovoja maitindami juos prievarta. "Niekada nepamiršiu, kaip man į nosį įgrūdo vamzdelį. Neįmanoma nusakyti, kaip skausminga būti taip maitinamam. Jaučiau agoniją krūtinėje, gerklėje ir pilve. Niekada nebuvau patyręs tokio skausmo", - pasakojo S.Moqbelas.

Gvantanamo sulaikymo centrą pavadinęs "tamsiu JAV istorijos skyriumi", B.Obama pačią pirmą prezidentavimo dieną 2009 metais išleido potvarkį, kuriame per vienus metus pažadėjo uždaryti beprecedentę demokratinėse šalyse tardymo stovyklą. Tačiau tai liko tik geru noru, nes prasidėjusi kova tarp prezidento ir Kongreso užkirto tam kelią.

Karo komisija įtariamiesiems

2001 metais prasidėjus karui Afganistane amerikiečiai nežinojo, kur dėti teroristine veikla įtariamus suimtus asmenis. Tuometis prezidentas George'as W.Bushas nusprendė įkurti sulaikymo ir tardymo centrą Gvantanamo įlankoje, Kuboje. Tokia vieta buvo pasirinkta dėl neaiškaus jos teisinio statuso. Įlankos teritorijoje esanti JAV karinė bazė yra Kubos dalis, tačiau jos įstatymai ten negalioja. Bazę kontroliuoja JAV, tačiau ir jų teisinė sistema ten galioja tik iš dalies. Taip atsiranda teritorija be jurisdikcijos.

Centras netruko pagarsėti nehumaniškomis laikymo sąlygomis, itin žiauriu kankinimą primenančiu tardymu ir neaiškiu teisiniu statusu. Aiškinant, kad jame laikomiems asmenims Ženevos konvencijoje numatyta apsauga ir teisės netaikomos, įtariamiesiems neleidžiama kreiptis į advokatus ir net susipažinti su keliamais kaltinimais. Tačiau žmogaus teisių gynėjai ir pats JAV Aukščiausiasis Teismas atmetė tokią G.W.Busho administracijos logiką ir paskelbė, kad Gvantaname laikomi asmenys turi teisę į minimalią apsaugą, kaip numato Ženevos konvencijos trečiasis straipsnis. Į tai JAV prezidentas atkirto, kad įtariami asmenys sulaikyti vykstant karui su terorizmu, todėl turi būti naudojama karo lauko jurisdikcija.

JAV Konstitucijoje yra numatytas Karo komisijos, kuri gali veikti teisiant karo metu nusikaltusius asmenis, sukūrimas. Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų iki 2001 metų G.W.Busho įsakymo įsteigti Gvantanamo sulaikymo ir tardymo centrą nė vienos tokios komisijos nebuvo, todėl visas teisminio proceso procedūras reikėjo nustatyti iš naujo. Tai truko ilgai, o ir pačios procedūros dažnai buvo ginčijamos. Didėjant spaudimui G.W.Bushas ir B.Obama reformavo Karo komisiją, tačiau esama tvarka vis tiek kertasi su demokratinėms šalims būdingu teisiniu procesu, nes 2009 metais priimtas Karo komisijos aktas leidžia naudoti prievarta išgautus parodymus. Nepilnamečius ir kariniuose veiksmuose nedalyvavusius asmenis taip pat leidžiama teisti pagal Karo komisijos teisinę sistemą, o tai gerokai prasilenkia su teisinės sistemos normomis.

Menką galiojančios kvaziteisinės sistemos efektyvumą rodo ir nedidelis išaiškintų bylų skaičius - vos 6, nors Federalinis teismas jau išsprendė per 500 su terorizmu susijusių bylų. Todėl kyla klausimas, kodėl Gvantaname laikomi asmenys negali būti perkelti į JAV ir teisiami pagal civilinę teisingumo sistemą?

Kongresas prieš prezidentą

To norėjo ir prezidentu tapęs B.Obama. Tačiau daugiau nei per ketverius jo valdymo metus į priekį beveik nepasistūmėta. Tai lėmė dvi priežastys - nestabili politinė situacija Jemene ir tarp JAV prezidento bei Kongreso vykstanti kova.

Gvantaname buvo laikomi 779 asmenys. Didžioji jų dalis - Saudo Arabijos, Afganistano arba Jemeno piliečiai, todėl dar prezidentaujant G.W.Bushui per 500 sulaikytųjų buvo grąžinti į Saudo Arabiją ir Afganistaną, nes nerasta įrodymų, kad tie asmenys buvo įsitraukę į teroristinę veiklą. Šiuo metu Gvantaname kali 166 asmenys. Daugiau nei 90 šių kalinių turėtų būti paleisti, nes kaltinimai jiems nepateikti. Bet dauguma jų iš Jemeno, kur politinė situacija pernelyg nestabili, kad juos būtų galima grąžinti į tėvynę. G.W.Bushas ir B.Obama taip pat bandė įtikinti draugiškas šalis priimti dalį įkalintųjų, tačiau dauguma jų atsisakė, juolab kad ir pačios JAV pavyzdžio nerodė.

B.Obamos administracija nurodė, kad iš įkalintų asmenų 46 gali būti laikomi neribotą laiką net nepateikus kaltinimų, nes jie per daug pavojingi, kad būtų perkelti į kitas šalis, bet nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima kelti bylą. Toks požiūris šiuos asmenis teisiškai supančiojo ir kai kurie jų nematydami išeities nusižudė.

Logiškiausia būtų visus įtariamuosius perkelti į JAV ir atiduoti Federaliniam teismui. Tačiau tam pasipriešino Kongresas - šiuo klausimu sutarė tiek respublikonai, tiek demokratai. Praėjusių metų pabaigoje Kongrese buvo priimtas Nacionalinės gynybos aktas, numatantis itin griežtus Gvantanamo kalinių perkėlimo į kitas šalis ar JAV apribojimus. Pagrasinęs vetuoti šį aktą B.Obama vis dėlto jį pasirašė, teigdamas, kad nenori vilkinti gynybos lėšų paskirstymo.

Tačiau organizacija "Human Rights Watch" teigia, kad B.Obama galėjo šį aktą vetuoti. Kol būtų sprendžiamas nesutarimas tarp prezidento ir Kongreso, būtų buvęs pratęstas ankstesnių metų gynybos akto galiojimas. Tačiau prezidentas to nepadarė ir Gvantanamo uždarymas atidėtas dar bent metams. Nors yra manančiųjų, kad šis prioritetas nublanko prieš ekonomines šalies problemas, Gvantanamas išlieka svarbiu žmogaus teisių pažeidimų simboliu šalyje, kurios užsienio politika orientuota į demokratinių normų eksportą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"