TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Gydytojų darbo diena turi pabaigą

2011 05 06 0:00
Trys Dewarų šeimos gydytojų kartos.
Užsienio spaudos nuotrauka

Apie besikeičiančią JAV medicinos kultūrą, gydytojo ir paciento santykius, patį gydytojo darbą dienraštyje "The New York Times" rašo Gardineris Harrisas.

Dar vaikystėje atrodė, kad Kate Dewar tiesiog lemta iš savo senelio ir tėvo perimti mažo miestelio sveikatos priežiūrą. Būdama ketverių mergaitė jau galėjo paaiškinti, kaip įstatyti plaučių kateterį, dvylikos - mokėjo susiūti žaizdą. Įstojusi į medicinos mokyklą Kate nekantriai laukė tos dienos, kai galės dirbti kartu su tėvu.

Tačiau šią vasarą baigsianti ordinatūrą 31 metų dr. K.Dewar negrįš namo. Gydytoja įsidarbino skubios pagalbos ligoninėje Niujorke, nes jai patinka didelis tempas ir iššūkiai. Tačiau yra ir kita priežastis - vasario 7 dieną Kate susilaukė dvynukų ir negali įsivaizduoti, kad galėtų juos auklėti dirbdama taip sunkiai kaip jos tėvas.

"Mano tėvas labai stengdavosi grįžti namo, tačiau darbas visada pakišdavo koją. Net Kalėdų rytą turėdavome laukti, kol tėtis baigs darbą ligoninėje, kad galėtume išpakuoti dovanas", - prisimena K.Dewar. Tai, kad ji persigalvojo, rodo, kokie svarbūs pokyčiai vyksta JAV medicinoje bei kaip jie keičia gydytojo ir paciento santykius.

Pokyčiai mediko darbe

Dešimtmečius medicinoje dominavo labai nepriklausomi gydytojai, kurie dirbo visą parą. Jie gaudavo geras pajamas, bet retai matydavosi su šeima. Tačiau pagimdžiusi dvynukus K.Dewar nori kitokio gyvenimo. Todėl užuot tapusi medicinos verslininke, ji taps didelės korporacijos darbuotoja ir dirbs 36 valandas per savaitę - perpus trumpiau nei jos senelis ir tėvas.

Greitosios pagalbos ir intensyvios priežiūros gydytojai dirba mažiau nei pasirinkusieji kitą specializaciją, nes tai jiems leidžiama nuo 2008 metų. Kaip ir J.Dewar, daugybė jaunų gydytojų imasi darbo, už kurį gauna fiksuotą užmokestį ir dirba mažiau valandų, dažnai pusę etato. Net specializaciją jie renkasi atsižvelgdami į šeimos aplinkybes. Palengva pamirštami pranešimų gavikliai ir mobilieji telefonai, kuriais pacientai ir gydytojai palaikė ryšį naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Metaforiškai kalbant, medicina iš individualaus žaidimo tapo komandiniu.

Gydytojams šie pokyčiai reiškia didesnę asmeninio, tačiau mažesnę profesinio darbo kontrolę, o pacientai, nors ir priežiūrimi mažiau, tačiau efektyviau. Senesni daktarai, tokie kaip K.Dewar 90-metis senelis ir 61 metų tėvas, tai vertina gana prieštaringai, nors jie ir palaikė Kate sprendimą bei džiaugėsi dvynių gimimu.

"Mano sūnų ir mane su pacientais sieja gilesni jausmai nei Kate", - sakė dr. W.Dewaras Antrasis per pietus Honsdeilyje. Žiaumodamas sumuštinį dr. Williamas Dewaras Trečiasis pridūrė: "Rūpinausi trimis šios šeimos kartomis. Kate niekada taip nedarys."

Duodama interviu dr. K.Dewar sakė, kad gydyti lėtines ligas, tokias kaip diabetas ar aukštas cholesterolio lygis, ką dažnai teko daryti jos tėvui, nebuvo labai įdomus užsiėmimas. Ji palygino pirminę apžiūrą su filmu "Švilpiko diena", kuriame tas pats kartojasi diena iš dienos. Kate tokia rutina žlugdo, todėl ji negalėtų dirbti tėvo darbo. "Man patinka, kai žmonės išgyja, tačiau noriu, kad tai įvyktų mano akyse, o ne praėjus daugeliui metų. Mėgstu viską užbaigti ir judėti toliau", - sakė ji.

Toks Kate nusiteikimas skatina gydytojus palengva atsiriboti nuo pacientų. Anksčiau daktarai buvo garbinami, tačiau atsiradę tarpininkai - draudėjai, teisininkai, internetas, augantys pacientų poreikiai ir lūkesčiai - lėmė, kad šiuo metu daugybė žmonių mano, jog medikai yra pakeičiami. Jauni gydytojai mano, kad pernelyg sunku nuolat budėti prie paciento, ir kartu supranta, kad gydytojų komanda gali pasiūlyti geresnę priežiūrą. Tad jie imasi korporatyvinių, ne tokių verslių ir intymių vaidmenų, taip jiems lieka pakankamai laiko ir savo šeimai.

"Supraskite, esu pasišventusi būti gydytoja kaip ir mano kolegos. Grįžau į darbą praėjus šešioms savaitėms po sūnų gimimo. Mėgstu savo darbą, tačiau verkiau, kai pirmą dieną teko išeiti iš namų. Esu dvynių mama ir noriu būti kartu su jais, juos maitinti, žaisti, išpakuoti dovanas Kalėdų rytą. Arba bent tai daryti be baimės, kad tuoj būsiu iškviesta į ligoninę", - sakė K.Dewar ir pasidžiaugė, kad grįžusi po gimdymo gavo darbą naujajame pediatrijos skyriuje. "Geriau jaučiausi rūpindamasi svetimais vaikais, nes žinojau, kad negaliu būti su savais", - pridūrė ji.

Trys gudytojų kartos

Dewarų šeimos istorija rodo, kaip pasikeitė gydytojų požiūris į pacientus per septynis dešimtmečius. Dr. W.Dewaras Antrasis atidarė savo kabinetą prieš 67 metus savo namuose Pensilvanijoje. Jis dirbo su žmona Thelma, kuri buvo vienintelė jo asistentė ir slaugė. Jis priiminėjo gimdymus ir gydė lūžusius kaulus. Pacientai galėjo ateiti į jo namus bet kuriuo paros metu, kai kurie net pasilikdavo per naktį. Kai jiems prireikdavo hospitalizacijos, W.Dewaras pats juos prižiūrėdavo. Pacientai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais mokėdami po 2 dolerius už apsilankymą kabinete ir 3 dolerius už iškvietimą į namus. Tokių įkainių pakakdavo padengti daugumos reikalingų vaistų kainas. W.Dewaro žmona Thelma rūpinosi sąskaitomis ir tyrimais, ji dažnai virino šlapimo mėginius ant viryklės. "Be galo mėgau savo darbą. Palaikydavau ryšį su pacientais, jie tapdavo mano šeimos dalimi", - sakė senasis daktaras.

Tais laikais daktarai nepaisydami rutinos dirbdavo 120 valandų per savaitę, dažnai keletą dienų neišeidami iš ligoninės. Iš tikrųjų žodis "ordinatūra" atkeliavo iš XX amžiaus pradžioje įkurto Johno Hopkinso universiteto pirmosios programos, pagal kurią daktarai turėjo gyventi vienuolišką ir priešišką vaikų norinčioms moterims gyvenimą šalia ligoninės esančiuose bendrabučiuose. Kai ordinatūros reikalavimas dar labiau paplito, moterų, kurių ir taip labai nedaug dirbo gydytojomis, sumažėjo dar labiau.

"Ką daryti su žmona ir vaikais? Ogi palikti juos, - rašė ordinatūros programos kūrėjas dr. Williamas Osleris. - Atsakomybė sau, profesijai ir visuomenei yra sunki. Žmona džiaugsis galėdama perimti dalį jūsų aukos ant savo pečių."

Po 25 metų Dewarų šeima persikraustė į Katasakvos į Honsdeilą, kur vyriausias sūnus pradėjo dirbti kartu su tėvu. Taip atsirado keli kabinetai. Tačiau darbas ne namie reiškė, kad W.Dewaras Trečiasis turės dar mažiau laiko savo vaikams nei jo tėvas. Nors jis ir stengėsi vakarieniauti kartu su šeima, jam retai tai pavykdavo, nes vis daugiau sunkių pacientų atsidurdavo ligoninėje ir mažiau žmonių mirdavo namuose. Net jeigu jis ir suspėdavo vakarienės, po jos dažnai vėl turėdavo eiti į darbą. Jį buvo galima iškviesti 7 dienas per savaitę, o atostogos būdavo labai trumpos. "Visada juokaudavome, kad vos tik tėvas atsisės ant kėdės, ims pypsėti jo pranešimų gaviklis", - sakė K.Dewar.

Atėjo permainų metas

Keičiantis pasauliui išaugo ir pacientų poreikiai, o gydytojai ėmė specializuotis vienoje ar kitoje srityje. Kai 75 metų tėvas išėjo į pensiją, dr.W.Dewaras jaunesnysis pradėjo dirbti su kitais keturiais daktarais ir galiausiai persikraustė į didesnį pastatą, kuriame anksčiau veikė boulingo klubas. Jame jau dirbo 35 žmonės, kurie rūpinosi apmokėjimu ir kitomis paslaugomis, daug vietos užėmė tūkstančiai pacientų kortelių.

Pats vienas viskuo pasirūpinti gydytojas jau nebepajėgė. 2006 metais, kai Wayne'o memorialinė ligoninė pasamdė palatos gydytojų, kurie turėjo rūpintis hospitalizuotais pacientais, dr.Dewaras pagaliau neprivalėjo taip dažnai lankytis ligoninėje.

Jo į ligoninę paguldytais pacientais rūpinosi mažiau pažįstami daktarai, tačiau jie buvo lengviau prieinami ir geriau išmanė vieną ar kitą sritį. "Dabar mano pacientai geriau priežiūrimi", - džiaugėsi dr.Dewaras. Dėl tokių pokyčių gydytojai gavo ir kelias laisvas valandas per savaitę. "Tai buvo tarsi ištrūkimas iš žiurkėno rato", - pasakė jis.

Būdama trečiajame medicinos mokyklos kurse K.Dewar mokėsi iš pacientais besirūpinančių klinikos daktarų. Tai buvo toks pat darbas, kokį dirbo jos tėvas: patardavo nutukusiesiems numesti svorio, o rūkaliams - atsisakyti rūkymo, išrašydavo cholesterolį ir hipertenziją mažinančių vaistų ir t.t. "Man tai nepatiko, todėl jaučiausi labai kalta", - sakė Kate. Pasikalbėjusi su tėvu ji nusprendė dirbti ligoninėje.

Viena vertus, Kate tėvas nerimavo, kad jaunoji gydytojų karta, kuriai priklausė ir jo duktė, nedirba tiek daug valandų kaip jis ir nenori daryti dalykų, kuriuos jis darė. Kita vertus, jis dėl to jai pavydėjo.

Tokie dvejopi jausmai nesvetimi senesniems daktarams, kurie negali parduoti savo kabinetų, nes jaunesni gydytojai nenori tiek daug dirbti. W.Dewaro Trečiojo kabinetui jau teko pasisamdyti slaugytojų, nes nebegalėjo rasti gydytojų.

Svarbiausia gydytojų verbavimo firma "Merritt Hawkins" pranešė, kad pernai 51 proc. darbo vietų buvo ligoninėse, nors prieš 8 metus jos sudarė vos 14 procentų. "Merritt Hawkins" apklausti darbo ieškantys jauni medikai savo gyvenimo kokybę vertino daug labiau nei pajamų dydį. Iš jų dirbti vieni norėjo tik 1 procentas. Tuo metu beveik kiekviena ligoninė smarkiai padidino darbuotojų skaičių. Lehigh Valley ligoninių tinkle, kur šiuo metu dirba dr. K.Dewar, per 7 metus gydytojų nuo 100 padaugėjo iki 500.

Kitoks tempas

Dr. K.Dewar darbo diena skubios pagalbos skyriuje Lehigh Valley Cedar Crest ligoninėje labai skiriasi nuo rodomos jos tėvo mėgstame seriale "Marcus Welby, M.D.". Dvi moterys visiškai kontroliuoja skubios pagalbos skyriaus dalį, atsakingą už sunkiausius atvejus. Per dieną dr.Dewar susiuvo gilią žaizdą atvykusios moters rankoje, suteikė pagalbą vyresnio amžiaus pacientei, kuriai prie širdies kaupėsi skysčiai, kartu su kolege dr. Rezarta Lloyd apžiūrėjo 35 metų vyrą, kuris skundėsi aukšta temperatūra, skausmais pilve ir pakitusia psichikos būkle. Jos skyrė kompiuterinę diafragmos tomografiją ir labai susirūpinusios diagnozavo vidaus organų uždegimą.

Kuo sudėtingesnė diagnozė, tuo labiau ji patinka gydytojoms. Jos įsidėmi retus ir komplikuotus atvejus, gali panaudoti retai atliekamas procedūras, nes turi naujausią medicininę įrangą. Jos net randa laiko pajuokauti. Pamačiusi prie minėto paciento palatos kilusį sambrūzdį K.Dewar pakvietė budinčią kolegę ir žaismingai pagrasino tiems, kurie ketino už ją atlikti "jos" tracheotomiją.

Kai ši ėmėsi darbo, suskambo telefonas. Skambino ligoninės radiologijos technologai. Po kurio laiko Kate jiems nusiuntė pacientą, kurio pažeista akis kraujavo, varvėjo ir tino, aprašiusi jo būklę ligos istorijoje, "nors jie retai ją atidžiai perskaito".

Netrukus skyriuje pasirodė 22 metų vyras su gripo simptomais. Dr. Dewar, kuri tuo metu buvo nėščia, laikėsi nuo jo atokiau. Šį pacientą apžiūrėjo jos kolegė ir išrašė jam vaistų.

"Labiausiai bijau pacientų, sergančių gripu. Nėščios moterys mirdavo nuo H1N1. Aš pasiskiepijau nuo gripo, tačiau jeigu įmanoma, rizikos stengiuosi išvengti", - paaiškino gydytoja.

Nėščios darbuotojos - didelis žingsnis besikeičiančioje medicinos kultūroje. Gydytojų darbas toks sunkus, kad tik nedaugelis iš jų pasiryždavo tapti tėvais. Tačiau stengiantis sumažinti dėl nuovargio padaromų klaidų, 2003 metais gydytojų darbo valandos buvo sumažintos iki 80 per savaitę. Pernai Johno Hopkinso universitete beveik trečdalis ordinatūroje esančių moterų pastojo arba buvo mažų vaikų mamos. W.Osleris to net nebūtų galėjęs įsivaizduoti.

Tačiau išnešioti dvynius, kai darbe reikia daug vaikščioti, - labai sunku. 29-ąją nėštumo savaitę, dirbdama 9 valandų darbo dieną, K.Dewar išgerdavo 3 litrus vandens ir nuolat krimto sūrio sausainukus. Tačiau kai jos pamaina baigdavosi, gydytoja grįždavo namo ir atsipalaiduodavo, o jos poilsio netrikdė joks pranešimų gaviklis.

 

Vertė KRISTUPAS VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"