TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Gyvenimas ant parako statinės

2011 04 05 0:00
Po žemės drebėjimo, baimindamiesi cunamio, Javos žvejai ištraukė valtis į krantą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Žemės drebėjimas Indonezijoje priminė gyventojams siaubingą 2004-ųjų cunamį ir privertė susimąstyti, ar tos katastrofos pamokos išmoktos. Indoneziečių akys krypsta į Japoniją.

Anksti pirmadienį įvykęs galingas žemės drebėjimas Indijos vandenyne, į pietus nuo Indonezijos Javos salos, sukėlė būgštavimų dėl cunamio pavojaus, bet vėliau perspėjimas buvo atšauktas. Indonezijos seismologai įvertino drebėjimą 7,1 balo pagal Richterio skalę. Jo epicentras buvo 10 km gylyje už 277 km į pietus nuo Tasikmalajos Vakarų Javoje ir už 241 km į šiaurės rytus nuo Kalėdų salos. Vos prieš kelias valandas kitas 6,4 balo stiprumo drebėjimas įvyko Fidžyje.

Specialistai manė, kad drebėjimas Javoje potencialiai gali sukelti cunamį, bet to nenutiko. Pasak JAV geologų, požeminiai smūgiai buvo silpnesni - 6,7 balo. JAV Ramiojo vandenyno cunamių perspėjimo centras paskelbė, kad galingos griaunančios bangos pavojaus nėra, bet gali būti labai menka "vietinio cunamio" rizika.

Kilo panika

Pajutę požeminius smūgius gyventojai persigandę paliko namus ir išbėgo į gatves. Drebėjimas buvo juntamas Indonezijos sostinėje Džakartoje - namai ten siūbavo daugiau kaip 30 sekundžių, jis buvo juntamas ir Jogjakartoje. Pranešimų apie sugriovimus ir sužeidimus nebuvo.

Indoneziečiai dar neatsikratė siaubingos drebėjimų ir cunamių baimės po 2004 metų katastrofos, kai milžiniška 30 metrų aukščio banga nušlavė visą vakarinę Ačeho pakrantę Sumatroje. Tuomet žuvo arba dingo 170 tūkst. indoneziečių, pusė milijono šios šalies gyventojų neteko namų. Daugybė aukų būta kitose valstybėse nuo Tailando iki Afrikos. Tuomet prabilta apie tai, ar veiksminga perspėjimo sistema būtų galėjusi užkirsti kelią tokio masto nelaimei. Tas pats klausimas išlieka ir dabar. Iš daugybės salų sudaryta Indonezija įsikūrusi ant tektoninio lūžio - žemės drebėjimai, galima sakyti, yra šio krašto kasdienybė.

Parengtos kuprinės

Mažoje saloje netoli Sumatros gyvenanti žvejo Hardimansyah šeima nepraranda budrumo. Žvejybos pramonėje krante dirbantis šeimos galva kasdien ištardo vaikus: kur jūsų kuprinės? Kur bėgsite artėjant cunamiui, jei manęs nebus šalia? Vyras matė cunamį tik per televizorių, tačiau žino, kad salai, kurioje gyvena, per ateinantį dešimtmetį gresia smarkus drebėjimas ir cunamis - dar greitesnis nei tas, kuris kovą užgriuvo Japoniją. Todėl jis parengė kuprines visiems savo vaikams. Jose yra po antklodę, striukę, greitai pagaminamų makaronų, degtukų ir žvakių.

Sunku lygintis su Japonija

Vaizdai po žemės drebėjimo ir cunamio iš Japonijos sukėlė skaudžius prisiminimus Sumatros gyventojams ir drauge susižavėjimą japonų gebėjimu tvarkytis.

"Japonija labai gerai pasirengusi. Žvelgdamas į Japoniją matau, kad mums reikia atlikti labai daug namų darbų", - sako Indonezijos katastrofų padarinių agentūros direktorius Wisnu Wijayda.

Indonezijos vyriausybė tik po 2004-ųjų ėmė rimčiau rengtis cunamių pavojui, o Japonija pradėjo tobulinti atitinkamas technologijas dar septintąjį dešimtmetį. Kita vertus, kitaip nei Japonijoje, didžiausios rizikos teritorijos Indonezijos archipelage nėra pramoninės.

Jungtinės Tautos rekomendavo pavojingiausiuose Azijos rajonuose esančių valstybių vyriausybėms 10 proc. savo šalies vystymo fondo atidėti katastrofų pavojams mažinti, bet Indonezijai sunkiai sekasi sukurti net įprastą infrastruktūrą. Šiemet valdžia skyrė 13 trln. Indonezijos rupijų (apie 4 mlrd. litų) katastrofų padariniams sušvelninti - arba tik 1 proc. šių metų biudžeto. Ir vėl, palyginti su Japonija, tai tik 5 proc. to, ką Japonija skyrė 2007-aisiais.

Ačeho provincija buvo atstatyta už lėšas, suaukotas visame pasaulyje. 2005-aisias Indonezijos ekonomika smarkiai augo. Nors dabar Ačehe stengiamasi statyti toliau nuo pakrantės, kai kurie gyventojai nori grįžti prie vandenyno. Indonezija padidino savo seismografų skaičių iki 150 (2004-aisiais turėjo 50), bet Japonija jų turi 1000. Pastaraisiais metais buvo įdiegta perspėjanti sirenų sistema viešose vietose ir mečetėse, pastatyti keli cunamiams atsparūs pastatai, vyriausybė išleido žemėlapius, kuriuose pažymėtos pavojingiausios vietos Sumatroje. Tačiau panašių priemonių nesiimta Javoje ir Balyje, kur taip pat gresia cunamių pavojus, o 10 mln. gyventojų turinti Džakarta neturi net evakuacijos schemų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"