TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

H. Ishanovas: dešimt metų stabdėme Rusijos agresiją

2014 12 14 15:00
H. Ishanovas Faustos Šimaitytės-Roch nuotrauka

Vilniuje viešėjęs Ičkerijos parlamento deputatas Huseinas Ishanovas teigia, kad nepaisant to, kad jo tautiečiai ilgus metus kovojo su Rusijos agresija ir seniai mėgino perspėti kitas valstybes, Vakaruose jų balsas buvo retai girdimas, o čečėnų tautos tragedijos beveik neatsimenama.

Į apskrito stalo diskusiją Seime „Pirmojo Rusijos karo Čečėnijoje pradžios dvidešimtmetis: pasekmės“ iš Austrijos atvykęs Čečėnijos Respublikos Ičkerijos parlamento deputatas Huseinas Ishanovas teigia, kad V. Putiną jau seniai buvo galima nubausti už karo nusikaltimus. Čečėnai visą dešimtmetį savo krūtine stabdė Rusijos agresiją. Per tą laiką Baltijos šalys galėjo įstoti į tarptautines organizacijas, o kitos po-sovietinės šalys turėjo laiko stiprėti ir vystytis.

- Koks buvo Jūsų vaidmuo pirmajame Čečėnijos kare?

- Nuo 1993 metų dirbau Čečėnijos Respublikos Ičkerijos pagrindiniame kariuomenės štabe. Sekančiais metais prasidėjus kariniams veiksmams, tapau tuometinio generolo Aslano Maschadovo adjutantas. Aktyviai dalyvavau kovų operacijose, kontroliavau A. Maschadovo įsakymų vykdymą. 1995 metais dalyvavau Rusijos ir Čečėnijos derybose dėl karo veiksmų sustabdymo ir karių išvedimo. Tais pačiais metais buvau bendros Čečėnijos- Rusijos komisijos dėl cheminių ginklų naudojimo tyrimo vienas iš pirmininkų.

Rusijos pusę atstovavo RF Vidaus reikalų ministerijos generolas leitenantas Šelist. Tyrėme iš gyventojų gautą skundą, kad Seržen Jurte ir Avturo rajonuose buvo naudojamas cheminis ginkls. Nuvykę į vietą, nustatėme, kad buvo naudojama nežinoma cheminė priemonė. Vaikų kūnai buvo nusėti žaizdomis, vasaros metu medžių lapai buvo nukritę, žolė pageltusi. Komisija nusprendė atlikti nepriklausomą biocheminę ekspertizę. Tačiau dėl antro karo pradžios, mūsų darbas nutrūko. Vėliau, matyt, slepiant įkalčius, Rusijos kontroliuojama valdžia neleido vaikų išvežti gydytis į užsienį. Karo pasekmė - šiuo metu Čečėnijoje gimsta dvigubai daugiau apsigimusių vaikų nei Rusijoje.

- Kokios mintys kyla prisiminus pirmąjį karą?

- 1996 metais manėme, kad karas iš tiesų baigėsi. Jautėsi euforija dėl laimėto karo, pradėjome atstatinėti šalį, organizavome rinkimus. Tačiau Rusijos „agentūros“ liko aktyvios. A. Maschadovą išrinkus prezidentu, jo automobilį du kartus bandyta sprogdinti. Kaip įtariamieji buvo sulaikyti religiniai radikalai, tačiau už jų kyšojo Maskvos ausys. Maskvos institucijos akivaizdžiai bandė destabilizuoti situaciją su vachabistų priedanga.

- Po pirmojo karo Čečėnija buvo arčiausiai priartėjusi prie laisvės ir taikos. Kokias Jūsų nuomone klaidas padarė Čečėnijos pusė?

- Nesėkminga užsienio politika - dėl patirties trūkumo neišnaudojome laiko darbui su tarptautinėmis organizacijomis. Mūsų dėmesys buvo sutelktas į vidaus problemas. Viena iš jų, Rusijos dirbtinai sukurta - pensijų neišmokėjimas, nors Rusija buvo įsipareigojusi tai padaryti. Visa infrastruktūra buvo sunaikinta, vyravo didelis nedarbas ir žmonės pradėjo užgrobinėti naftos gręžinius. Vyriausybinės institucijos nuolat kovojo su šia problema. Kita mūsų klaida buvo neteisėtų ginkluotų grupuočių įtraukimas į Vidaus reikalų ministerijos padalinius, nes tikėjomės, kad tai sumažins įtampą. Tačiau vėliau šios grupuotės suformavo islamiškas grupuotes ir pradėjo konkuruoti su teisėta valdžia.

- Antrasis karas oficialiai baigėsi 2009 m., tačiau vis dar žūsta žmonės. Kaip įvertintumėte esantį etapą- vyksta trečiasis karas ar geriau karų apskritai neskirstyti?

- Mes neskirstome karų į pirmą ir antrą. Tai vientisas karas prasidėjęs dar XVI a ir nuo tada besitęsiantis su trumpomis pertraukomis. Dabar tik tęsiamas protėvių karas. Šio karo tikslas yra sunaikinti čečėnų tautą arba ją išvyti iš jos istorinių teritorijų. Apie tai byloja XIX a deportacija į Turkiją bei 1944 m. genocidas. Kalbant apie paskutinę Rusijos agresiją, turėdamas rankose 1997 m. taikos susitarimą, V. Putinas užpuolė Čečėniją iš anksto suplanavęs pretekstą.

Paskelbusi antiteroristinę operaciją, pati Rusija vadovaujant V. Putinui tapo teroristine organizacija. Juk tik karo dėka jis pakėlė savo reitingus ir tapo prezidentu. O dabar karų dėka tęsia savo karjerą.

- V. Putinas atėjo į valdžią pradėdamas karą Čečėnijoje, vėliau išprovokavo karą su Gruzija, dabar bando išsilaikyti valdžioje plėšydamas Ukrainą. Ar manote, kad Rusijos prezidentas sustos?

- 2007 m., dar prieš Gruzijos karą, protestų transparantuose rašėme: „Šiandien Čečėnija, kuri šalis bus sekanti?“ Sekanti pasirodė esanti Gruzija. Pasaulio bendruomenė leido V. Putinui praryti Čečėniją bei deramai neįvertino Rusijos grėsmės po Gruzijos karo. Ir štai dabar aneksuotas Krymas.

Dešimt metų čečėnai savo krūtine stabdė Rusijos agresiją Kaukaze. Per tą laiką Baltijos šalys įstojo į ES, NATO, Ukrainoje ir Gruzijoje augo nepriklausomos valstybės. Mes paaukojome savo gyvybes, kad posovietinės valstybės galėtų stiprėti. Kartu čečėnai parodė, kad Rusijos armija nėra nenugalima, mes išsklaidėme mitą apie jų nenugalimumą. Dažnai diskusijoje kyla klausimas: ar vertėjo priešintis? Imkime pavyzdžiui čečėnų deportaciją, kai mes nesipriešinome. Vis tiek beveik pusė deportuotų žmonių tuomet žuvo...

- Manote, pavojus egzistuoja ir Baltijos valstybėms?

- Jei laiku nesustabdyti apetito, eilėje gali atsidurti ir Baltijos šalys. Nežiūrint į tai, kad esate NATO nariai, gali būti išnaudojama rusakalbė mažuma. Pirmo karo išvakarėse destabilizacija Čečėnijoje taip pat prasidėjo Rusijos propaganda dėl neva rusakalbių teisių pažeidimų. Buvo naudojama net genocido prieš rusakalbius terminologija, nors masiškų pažeidimų nebūta. Atvirkščiai, Rusijos motinos ieškodamos savo sūnų gyveno čečėnų šeimose ir net mūsų štabe. Ukrainoje matome, kad veikiama pagal tą pačia schemą.

- Kaip čečėnai vertina įvykius Ukrainoje, kaip tai atsilieps Čečėnijai?

- Čečėnai su viltimi laukia Ukrainos pergalės. Jei ukrainiečiai laimės, tada laimės ir visos kitos Rusijos engiamos tautos. Mane trikdo žiniasklaidoje eskaluojama tema, kad neva čečėnai kovoja separatistų pusėje. „Kadyroviečiai“ negali būti traktuojami kaip čečėnai, nes jie yra Rusijos armijos ar specialiųjų tarnybų dalis. Toks „kadyroviečių“ sureikšminimas yra beprasmis. Tai tik bandymas R. Kadyrovo vardu paslėpti V. Putino režimo nusikaltimus. R. Kadyrovas yra tik paprastas valdininkas, prilyginamas gubernatoriui, kuris nėra autonominis veikėjas.

- Kaip vertinate Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu?

- Deja, niekas nemini Čečėnijos kaip pagrindinio faktoriaus, įgalinančio nubausti Rusiją. Už genocidą Čečėnijoje buvo galima pasodinti visą nusikalstamą politinę grupuotę ir V. Putiną kvalifikuoti kaip karo nusikaltėlį. Jeigu Rusija kalba apie genocidą Donbase, kaip tada vadinti nusikaltimus Čečėnijoje, kur žuvo 250 tūkst. Čečėnijos gyventojų?

Keista, kad ne tik Vakarai, bet ir nuo Rusijos nukentėjusios šalys - Gruzija ar Ukraina nemini Čečėnijos genocido. Tačiau tragedijų nutylėjimas nėra gelbėjimosi nuo Rusijos šiaudas.

- Jūs taip pat aktyviai dalyvaujate politinėje ir visuomeninėje veikloje Europoje. Kokie Itčkerijos vyriausybės tremtyje tikslai?

- Svarbiausias vyriausybės tremtyje tikslas yra susigrąžinti nepriklausomybę. Vakaruose skleidžiame informaciją apie agresijos faktus, taip pat įspėjame kitas šalis dėl galimos Rusijos agresijos. Dar 1995 m. Džocharas Dudajevas prognozavo, kad po karo Čečėnijoje nuo Ukrainos bus atplėštas Krymas, tik tuo niekas nenorėjo tikėti. Beje, Dž. Dudajevas įspėjo ir Gruziją dėl dalies jos teritorijos okupacijos, taip pat ir Baltijos šalis.

Apskritai, Europoje jaučiame paramos Čečėnijai trūkumą. Yra ir svarbesnių dalykų, tokių kaip čečėnų kalbos bei kultūros išsaugojimas. Planuojame, Europoje steigti kultūrinius centrus, įkurti teatrą ir taip išlaikyti savo identitetą. Žinoma, ne visi grįš atgal, tačiau svarbu, kad visi jie būtų savo šalies patriotai.

- Kremliaus remiamas R. Kadyrovo režimas yra trapus, nes paremtas smurtu ir bauginimais. Kokia valdžia, kokia ideologija gali jį pakeisti?

- Lūžis įvyks tada, kai išaugs nauja ir išsilavinusi karta. Mūsų duomenimis, Europoje šiuo metu gyvena 250 tūkst. čečėnų. Mūsų vaikai turi unikalią galimybę įgyti aukštąjį išsilavinimą Europoje. Per sekančius penkis metus nauja čečėnų karta baigs vidurines mokyklas ir pradės studijas aukštosiose mokyklose. Europoje auga būsimas Čečėnijos politinis elitas su modernaus ir demokratinio valdymo žiniomis bei kontaktais Vakarų Europoje. Tai mūsų ateitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"