TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Hirošima: 70 metų po branduolinės atakos

2015 08 06 6:00
Atominę bombą amerikiečiai susprogdino 500 m virš miesto. AFP/Scanpix nuotraukos

Lygiai prieš 70 metų, 1945-ųjų rugpjūčio 6-ąją, JAV numetė atominę bombą ant Hirošimos miesto Japonijoje. Žuvo dešimtys tūkstančių žmonių - daugelis iš karto, kiti nuo radiacijos poveikio. Aukų skaičius svyruoja nuo 66 tūkst. iki 150 tūkst., nelygu, kas skaičiuoja – amerikiečiai ar japonai.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1945 metais JAV bombardavo didžiuosius Japonijos miestus, įskaitant Tokiją, ir užėmė Okinavą. Nepaisydami, atrodo, beviltiškos savo padėties, japonai nesutiko kapituliuoti. Tad Jungtinės Valstijos nusprendė paspartinti karo pabaigą pasinaudoję atominėmis bombomis ir taip išvengti pagrindinių Japonijos salų invazijos. Tokijas pasidavė praėjus šešioms dienoms, kai atominė bomba buvo numesta ant Nagasakio rugpjūčio 9-ąją.

Dešimtis metų JAV politikai amerikiečiams pasakojo pagražintą Hirošimos ir Nagasakio bombardavimo istoriją: kaip didžių mokslininkų pastangos užtikrino greitą pergalę ir išgelbėjo šimtus tūkstančių gyvybių abiejose konflikto šalyse. Istorikai vis dar diskutuoja, ar Jungtinės Valstijos galėjo pasiekti panašų rezultatą nenaudodamos branduolinio ginklo.

Hirošima nebuvo karinis taikinys. Amerikiečiai nesitaikė į prieplaukas ar didelius pramonės objektus, o į geografinį miesto centrą. Bomba susprogdinta 500 m virš žemės, kad jos griaunamasis poveikis būtų kuo didesnis.

Savaitėmis po atakos nuo keistos ligos ėmė mirti iki tol sveiki buvę žmonės. Pirmiausia jie netekdavo apetito, vėliau imdavo karščiuoti, galiausiai ant odos jiems imdavo rastis keistos raudonos dėmės. Tuomet niekas to nesuprato, bet šie žmonės mirė apsinuodiję radiacija. Iki šios dienos daugelis likusių gyvųjų slepia savo praeitį, nes bijo, kad dėl jos bus diskriminuojami. Dalis japonų nepripažįsta fakto, kad jų seneliai išgyveno branduolinę ataką, bijodami, kad jų vaikams gali būti sunku rasti sutuoktinį.

Nuomonės keičiasi

Suprantama, šį pirmąjį branduolinio ginklo panaudojimo atvejį amerikiečiai ir japonai ilgą laiką vertino labai skirtingai. Jungtinių Valstijų gyventojai visuomet labiau pateisindavo šią ataką, o japonai - ne. Tačiau žmonių nuomonės keičiasi: amerikiečiai vis mažiau palaiko atominio ginklo panaudojimą, Japonijoje taip pat mažėja šią ataką pateisinančių gyventojų.

1945 metais, tuoj po atakos, JAV tyrimų bendrovės „Gallup“ atlikta apklausa atskleidė, kad net 85 proc. amerikiečių pritaria atominio ginklo panaudojimui Japonijos miestuose. 1991-aisiais buvo atlikta panaši paklausa, šį kartą tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Japonijoje. Tuomet 63 proc. amerikiečių atsakė, kad atominio ginklo panaudojimas buvo pateisinama priemonė užbaigti karą, ir tik 29 proc. - kad ši ataka nepagrįsta. Japonų, teigiančių, kad branduolinė ataka pagrįsta, buvo 29 proc., o manančiųjų, kad ji niekaip nepateisinama, - 64 procentai.

O štai šiemet „Pew Research Center“ tyrimas nustatė, kad amerikiečių, pateisinančių branduolinio ginklo panaudojimą Japonijoje, dabar yra 56 proc., o ataką smerkiančių – 34 procentai. Japonijoje tik 14 proc. respondentų mano, kad atominės bombos buvo numestos pagrįstai, o 79 proc. šios atakos niekaip nepateisina.

Pacifistinė politika

Dėl šios tragedijos pacifizmas giliai įsišaknijęs japonų kolektyvinėje sąmonėje. Apie Antrojo pasaulinio karo siaubus Japonijos gyventojai smulkiai sužino mokyklose, iš žiniasklaidos ar bendraudami su vyresniais giminaičiais.

Premjeras Shinzo Abe pajuto šio pacifizmo jėgą, kai pasiūlė sustiprinti Japonijos kariuomenės vaidmenį, siekdamas neutralizuoti naujas grėsmes, pavyzdžiui, augančias Kinijos teritorines ambicijas. Tam reikėjo, kad vyriausybė pakeistų Konstitucijos, kurią po karo parengė JAV, interpretaciją. Po Sh. Abe sprendimo pateikti pakeistą teisės aktą svarstyti žemiesiems parlamento rūmams jo reitingai, kurie iki tol tvirtai laikėsi virš 50 proc. ribos, dabar yra žemesni nei 40 procentų.

Sh. Abe šalininkai teigia, kad ne vien pacifistinė politika apsaugojo Japoniją nuo naujo karo. Prie to daug prisidėjo ir galingiausios pasaulio karinės valstybės – JAV – apsauga. Pasak premjero, nauji teisės aktai užtikrins, kad Tokijas galės padėti Vašingtonui krizės metu ir taip dar labiau sustiprins šią partnerystę.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"