TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Hirošima. Atsiprašymo politika

2016 05 28 6:00
JAV prezidentas Barackas Obama apkabina Hirošimos bombardavimą išgyvenusį Shigeaki Mori. Reuters/Scanpix nuotrauka

Vakar Barackas Obama tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, aplankiusiu Hirošimą, pirmosios branduolinės atakos vietą pasaulyje. Tačiau savo šalies vardu jis neatsiprašė už JAV sprendimą prieš 71 metus numesti atominę bombą, nusinešusią 140 tūkst. žmonių gyvybę. Kokios šio sprendimo priežastys?

Per vizitą jis taip pat nepareiškė apgailestavimo dėl to, kad atominės bombos buvo numestos ant dviejų Japonijos miestų: po dviejų dienų Hirošimos likimo sulaukė ir Nagasakio miestas. Dėl šios atakos žuvo dar 74 tūkst. žmonių. Užuot atsiprašęs, B. Obama pabrėžė JAV, kaip pirmosios branduolinį ginklą panaudojusios valstybės, „moralinę atsakomybę“ padaryti viską, kad tai nepasikartotų ateityje.

Kodėl taip sunku valstybėms atsiprašyti už savo veiksmus? Dartmuto koledžo profesorės, knygos „Apgailestaujančios valstybės: atsiprašymas tarptautinėje politikoje“ (angl. Sorry States: Apologies in International Politics) autorės Jennifer Lind atsakymas labai paprastas: tam trukdo politika.

Didžioji dauguma japonų nemano, kad Hirošimos bombardavimas gali būti pateisinamas./Reuters/Scanpix nuotrauka

Politiniai atsiprašymai yra reti

Tai akivaizdu kalbant apie Hirošimos tragediją, nes JAV ir Japonija niekaip nesutaria, kaip šį įvykį vertinti. Tą patį galima pasakyti apie kitų šalių praeityje įvykdytus žiaurumus. Todėl nors politinių atsiprašymų tarptautinėje politikoje pasitaiko, jie yra gana reti. Politologas Grahamas Doddsas yra sudaręs tokių atsiprašymų sąrašą, jį pradėjo nuo 1077 metų įvykio. Tuomet po politinio konflikto su popiežiumi Grigaliumi VII Šv. Romos imperatorius Henrikas IV meldė jo atleidimo. Jis 3 dienas stovėjo basas sniege, prašydamas audiencijos su Jo Šventenybe.

Dar praeitą savaitę Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau parlamente atsiprašė už beveik prieš 100 metų įvykusį incidentą. Tada Kanados valdžia neleido šalyje išsilaipinti 376 iš Indijos atplaukusiems keleiviams, nes buvo bijoma „rytiečių antplūdžio“. Komentuodamas šį įvykį Kanados žurnalistas Neilas Macdonaldas teigė, kad Kanados politikai daug labiau nei jų kolegos JAV linkę oficialiai atsiprašyti už savo šalies praeityje vykdytą politiką. Pavyzdžiui, jie yra atsiprašę už Kanados japonų koncentracijos stovyklas per Antrąjį pasaulinį karą ir už tai, kad Kanados valdžia atiminėjo čiabuvių vaikus iš jų bendruomenių. Tačiau jis pripažino, kad J. Trudeau „atsiprašymas nieko niekam nekainavo... jis nepadarė įtakos jokios valstybės politikai. Tai buvo tiesiog gražus poelgis“.

Po bombardavimo išlikęs pastatas, vadinamas Atominės bombos kupolu, yra tapęs memorialu atakos aukoms.

J. Lind Kanados premjero pareiškimą prilygino prezidento Billo Clintono atsiprašymui už tai, jog JAV nieko nepadarė, kad sustabdytų Ruandos genocidą. Taigi, B. Clintonas atsiprašė ne už veiksmą, o už pasyvumą. Dėl to jis neįžeidė nė vienos grupės savo šalyje. „Visai kas kita, kai žmonių kartai, kuri garbino karą, staiga pasakoma: „Mes neturėjome daryti to, ką jie padarė. Jie pasielgė blogai“, – teigė koledžo profesorė, turėdama omenyje atominės bombos numetimą.

Jos teigimu, įvairūs Vokietijos atsiprašymai dėl nacių vykdytų nusikaltimų yra tarptautinių santykių išimtis, o ne taisyklė: „Mūsų laikų pasaulyje valstybės nuolat stengiasi sumenkinti praeityje vykdytą prievartą. Dažnai jos netgi meluoja dėl praeityje naudoto smurto. O kartais net jį šlovina.“

J. Lind tyrimai rodo, kad praeities nusikaltimų neigimas sudaro nemažų sunkumų valstybių tarpusavio santykiams. Kaip pavyzdį ji pateikia Japonijos ir Pietų Korėjos ginčus dėl vadinamųjų paguodos moterų korėjiečių, kurios per Antrąjį pasaulinį karą buvo paimtos į seksualinę vergiją. Kita vertus, atsiprašymai ir kompensacijos už nusikaltimus gali sukelti problemų šalies viduje. Todėl, anot J. Lind, geriausias būdas pripažinti ir prisiminti praeities nusižengimus yra akcentuojant vienybę, o ne skirtumus. Reikia pabrėžti bendrą kančią, o ne įvardyti kaltuosius ir aukas.

Prezidentas Barackas Obama deda vainiką Hirošimos taikos memorialiniame parke.

Skaldo tautą iš vidaus

Tarptautiniai atsiprašymai šalies viduje gali būti vertinami kontroversiškai dėl ideologinių nesutarimų, kaip stiprinti nacionalinę tapatybę. Kaip pavyzdį J. Lind nurodė JAV liberalus ir konservatorius. „Liberalai mano, kad norint būti stipria tauta reikia atvirai kalbėti apie praeitį, būti savikritiškiems, nuolat kvestionuoti savo lyderius ir visada klausti: „Ar mes gyvename pagal deklaruojamas vertybes?“ Dėl šios priežasties jie teigiamai vertina B. Obamos atiduotą pagarbą Hirošimos bombardavimo aukoms.

Tuo metu konservatoriai teigia, kad nacionalinė stiprybė kyla iš nacionalinės vienybės. Ją geriausiai užtikrina žmonėms diegiamas pasididžiavimas, kuris skatinamas jiems nuolat primenant tai, ką Amerika padarė teisingai. Todėl jie sakytų: „Kodėl jūs kalbate apie žmones, kuriuos mes nužudėme? Kodėl nesidžiaugiate tuo, kad Japonijai atnešėme demokratiją? Kodėl nesidžiaugiate tuo, kiek daug žmonių išvadavome iš japonų tironijos?“ – konservatorių požiūrį apibūdino J. Lind.

Ant Hirošimos bombą numetęs lėktuvas „Enola Gay“.

Šie skirtumai labai išryškėjo 1995 metais per 50-ųjų atominio bombardavimo metinių minėjimą. Tada veteranų organizacijos ir Kongreso nariai pasmerkė Smitsono instituto rengiamą parodą, kurioje buvo demonstruojamas atnaujintas lėktuvas „Enola Gay“, numetęs bombą ant Hirošimos. Jų teigimu, kai kurie parodos aspektai amerikiečius rodė kaip agresorius, o japonus kaip aukas. Šitaip buvo mestas iššūkis įtvirtintam pasakojimui, jog bombardavimas buvo būtinas tam, kad priverstų Japoniją pasiduoti. Juk tai leido išvengti invazijos, kuri būtų atnešusi daugiau aukų, ir padėjo užbaigti barbarišką Antrąjį pasaulinį karą bei sustabdyti žiaurią Japonijos karinę kampaniją Azijoje. Parodos scenarijus buvo 5 kartus perrašytas, bet galiausiai jo buvo visiškai atsisakyta. Viskas, kas liko iš parodos, tai atnaujintas „Enola Gay“ su memorialine lentele.

Japonijos požiūris

Didžioji dauguma japonų nemano, kad Hirošimos bombardavimas gali būti pateisinamas. Šis įsitikinimas laikui bėgant tik populiarėja. Tačiau Japonijos vadovybė niekada nereikalavo iš JAV vyriausybės atsiprašyti už atakas. Ji nenori kelti grėsmės klestintiems JAV ir Japonijos santykiams ar paskatinti tų, kurie pageidautų, kad Japonija pati atsiprašytų už karo laikų agresiją. (Japonijos vyriausybė nėra aiškiai atsiprašiusi už Perl Harboro atakas, nors per neseniai vykusį vizitą JAV ministras pirmininkas Shinzo Abe pareiškė „gilų apgailestavimą“ dėl Japonijos vaidmens karo metu.)

Atominė bomba Hirošimoje nusinešė 140 tūkst. žmonių gyvybę.

Sunku tikėtis, kad Japonija ir JAV kada nors sutars dėl to, kaip interpretuoti praeities įvykius. Ne tik JAV, bet ir Japonijos vyriausybė tradiciškai vengia kritikuoti savo šalies praeitį. Ši situacija smarkiai skiriasi nuo to, kaip yra vertinamas Vokietijos vaidmuo Antrojo pasaulinio karo metu. Kai JAV, Europos, tarp jų ir Vokietijos, lyderiai susirenka Normandijoje paminėti sąjungininkų įsiveržimo į nacių okupuotą Prancūziją, jie visi pasakoja tą pačią istoriją. Vokietija nuolat prisipažįsta esanti kalta už praeities žiaurumus ir nevengia kartoti, jog buvo nugalėta ir išvaduota iš tironijos. Taip yra dėl to, kad holokaustas yra visų vieningai pripažįstamas absoliučiu blogiu. O atominės bombos numetimas tokio statuso neturi.

Kita vertus, dėl to, kad Japonija griežtai nereikalavo atsiprašymo iš JAV, B. Obamos vizito atmosfera buvo draugiška. Komentuodamas JAV prezidento vizitą, Japonijos premjeras S. Abe teigė, kad dabar abiejų šalių santykiai įžengė į naują etapą. Užuot ginčijusis dėl praeities, abi valstybės įsipareigojo siekti ateities be branduolinio ginklo.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"