TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Holokaustas gelbėtojų pasakojimuose

2010 02 01 0:00
"Yad Vashem" memoriale įamžinti ir žydus gelbėjusių Pasaulio teisuolių vardai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Milijonai žmonių sausio 27 dieną minėjo Holokausto atminimo dieną. Minint 65-ąsias metines, kai sovietai išlaisvino Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklos kalinius, Lenkijoje vyko iškilmės, jose dalyvavo svečių iš viso pasaulio, taip pat ir Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, kurio tėvai gelbėjo žydus nacių okupuotame Kaune.

Holokausto diena kasmet minima ir Šveicarijoje. Praėjusią savaitę buvo pagerbti keli iš daugelio Šveicarijos piliečių, kurie nepakluso valdžios įsakymams ir suteikė vilties tūkstančiams persekiotų žydų bei kitų pabėgėlių.

Izraelio "Yad Vashem" memorialas pripažįsta daugiau kaip 22 tūkst. žydų kraujo neturinčių gelbėtojų Pasaulio tautų teisuoliais. Tarp jų yra ir šveicarų.

Holokaustas vertė žmones priimti moralinius sprendimus. Dalis, nacių požiūriu, tapo nusikaltėliais, nes padėjo pabėgėliams, kiti buvo tik stebėtojai ir nesikišo. Maža grupė šveicarų, tarp kurių buvo policijos vadas Paulas Griuningeris, verslininkas Eduardas Benediktas Brunschweileris ir diplomatas Carlas Lutzas, ryžosi padėti persekiojamiesiems, nors kai kuriems tai reiškė riziką savo pačių bei šeimos ir vaikų gyvybėmis. Niekam nepavyko sustabdyti holokausto, tačiau šių žmonių pastangomis daugelis žydų gavo galimybę išgyventi.

Pasiaukojantis verslininkas

Vienas paskutinių gelbėtojų, kuris buvo pagerbtas už pagalbą žydams nacių režimo laikotarpiu, buvo šveicarų verslininkas Eduardas Benediktas Brunschweileris, per karą dirbęs Vengrijoje. Pernai Izraelis suteikė jam medalį ir įrašė jo vardą prie kitų gelbėtojų "Yad Vashem" garbės sienoje, Teisuolių parke, Jeruzalėje.

E.B.Brunschweileris išgelbėjo tūkstančius, tarp jų ir apie 30 žydų vaikų, ėmęsis globoti Benediktinų vienuolyną centrinėje Vengrijos dalyje, kuriam 1944 metų spalį suteikė Raudonojo Kryžiaus apsaugą.

Pernai kovo pabaigoje per šiame Panonhalmos vienuolyne vykusią apdovanojimų ceremoniją Izraelio ambasadorė Vengrijoje Aliza Bin Noun gyrė Šveicarijos pilietį "už jo drąsą tamsiausiu žmonijos istorijos laikotarpiu šioje vietoje gelbstint žydus."

Vos už 100 km nuo vienuolyno atsiskleidžia didvyriška kito šveicaro istorija.

Gyvenimo viza

Carlas Lutzas buvo deleguotas Šveicarijos vicekonsulu nuo 1942 metų iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Padedamas žmonos Gertrūdos jis išgelbėjo daugiau nei 60 tūkst. Budapešto žydų nuo deportacijos į nacių naikinimo lagerius. Pora rizikavo savo karjeromis bei gyvybėmis dėl vizų, pilietybės ir kitų dokumentų, kurie leido žydams išvengti lagerių. C.Lutzas vadinamas "apsauginio laiško", leidusio tūkstančiams Vengrijos žydų saugiai emigruoti į Palestiną, kūrėju. Jis taip pat įkūrė tarptautinius "saugos namus" visame Budapešte, kurie priklausė šveicarų pasiuntinybei ir turėjo diplomatinį imunitetą. Iš viso buvo 72 tokie pastatai, iš jų žymiausias - senas pramoninis kompleksas, vadinamas Šiltnamiu, kur išsigelbėjimo ieškojo daugiau kaip 3 tūkst. žydų. 2005 metais jis atvėrė duris kaip muziejus.

1964 metais C.Lutzas tapo pirmuoju Šveicarijos piliečiu, pavadintu Pasaulio teisuoliu. Šveicarija išleido C.Lutzui skirtą pašto ženklą, pavadino gatvę jo vardu gimtajame Valcenhauzeno mieste.

Moralinė dilema

Užsienis nebuvo vienintelė tokių žygdarbių vieta. 1938 metais Vokietijai aneksavus Austriją Šveicarijos vyriausybė ėmėsi griežtai kontroliuoti pasienį, kad nesupykdytų Hitlerio ir užkirstų kelią vokiečių bei austrų pabėgėliams. Keli šimtai šveicarų už įsakymų nevykdymą ir slaptą pagalbą žydams neteko darbo, užsitraukė dideles baudas ar net pateko į kalėjimą. Bene ryškiausiai pasižymėjo Šv. Galeno miestelio policijos vadas Paulas Griuningeris. Jam likimas lėmė rinktis tarp dorovės ir įstatymų.

Netrukus po aneksijos P.Griuningeris gavo įsakymą grąžinti pabėgėlius, plūstančius iš Austrijos Voralbergo provincijos. Suvokdamas jų lemtį viršininkas manipuliavo dokumentais ir naujai atvykstančių žmonių pasuose datą žymėjo atgaline tvarka - tarsi jie būtų atvykę iki sienos uždarymo. Manoma, kad tokiu būdu išsigelbėjo per 3 tūkst. Austrijos žydų. Kitų metų balandį P.Griuningeris buvo apkaltintas sukčiavimu ir nubaustas kalėti.

Jo dukra 88 metų Rutha Roduner Griuninger pasakojo, kaip šis altruistiškas poelgis padėjo tašką jos tėvo karjeroje ir privertė šeimą gyventi visiškame skurde: "Mes turėjome palikti namus, o man teko atsisveikinti ir su mokykla, nes nebuvo pinigų. Galiausiai atsidūrėme kambaryje, kur nebuvo šildymo, karšto vandens ir tualeto."

Nors ir susidūrė su sunkumais, jos tėvas niekada neliūdėjo. "Jis žinojo, kad jo sąžinė švari, o širdis rami. Net po visų likimo išbandymų nepamenu, kad tėvai būtų dejavę ar skundęsi. Jie nuolat tvirtino, kad istorijai pasikartojus elgtųsi taip pat."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"