TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Honkonge vyko Pekine draudžiamas Tiananmenio žudynių minėjimas

2014 06 04 20:13
AFP/Scanpix nuotrauka

Honkonge dešimtys tūkstančių žmonių susirinko pagerbti žuvusiųjų per karinį susidorojimą su protestuotojais Tiananmenio aikštėje prieš 25 metus; Kinijos valdžiai sustiprinus saugumą Pekine, šis didesnis anų įvykių paminėjimas buvo vienintelis šalyje.

Baltieji rūmai paragino Kinijos komunistinę valdžią pasiaiškinti dėl žmonių, žuvusių, sulaikytų arba dingusių per 1989 metų birželio įvykius, kurie iki šiol yra draudžiama tema šioje politinių reformų vengiančioje bet didelę ekonominę pažangą darančioje šalyje.

„Pripažinkite 06.04! (birželio ketvirtąją)“, skandavo susirinkusieji, mojuodami plakatais Honkongo Pergalės parke, kur iš pradžių buvo uždegtos žvakės žuvusiųjų atminimui.

Susirinkusiems, tarp kurių buvo ir jaunų, ir pagyvenusių žmonių, įžiebus savo žvakes, parke užgeso šviesos. Per garsiakalbius buvo skaitomos Pekine 1989 metų birželio 4-ąją. žuvusiųjų pavardės.

Dideliuose ekranuose buvo rodomi dokumentiniai kadrai iš susidorojimo su studentais, ir žmonės lenkė galvas, pagerbdami jų atminimą.

„Šis įvykis turi būti įaugęs į visų širdis. Negalime leisti laikui tai ištrinti“, - sakė 19-metė studentė Anna Lau.

Renginio vyriausiasis organizatorius Lee Cheuk- Yanas sakė, kad į atminimo ceremoniją susirinko rekordinis skaičius – 180 tūkst. žmonių. Policija kol kas apie susirinkusiųjų skaičių neinformavo.

„Xi Jinpingai, pamatyk žvakių šviesas“, - sakė į minią atsisukusi studentė, kreipdamasi į Kinijos prezidentą.

„Aš nežinau, ko bijo (Kinijos) vyriausybė, drausdama kalbėti apie birželio 4-ąją, bet Honkonge mes kovosime iki galo“, – sakė ji.

Minėjimas vyko ir Taivano sostinėje Taibėjuje, kur į maždaug 500 susirinkusiųjų kreipėsi tremtyje gyvenantys Kinijos disidentai ir kruvinų įvykių liudytojai.

Tuo tarpu Taivano prezidentas Ma Ying- jeou atskira kalba 25 metų senumo įvykius pavadino „milžiniška istorine žaizda“.

Jis paragino Pekiną „greitai atitaisyti klaidas, kad būtų užtikrinta, jog tokia tragedija daugiau niekada nepasikartos“.

Baltųjų rūmų pranešime sakoma, kad Jungtinės Valstijos ir toliau „ragins Kinijos vyriausybę užtikrinti universalias ir pagrindines laisves, į kurias Kinijos piliečiai turi prigimtines teises“.

Šimtai neginkluotų civilių gyventojų, kai kuriais duomenimis – daugiau kaip tūkstantis, žuvo per tuos 1989 metų birželio 3-4 dienų įvykius, kai kareiviai užgniaužė mėnesius trukusius taikius protestus, kurių dalyviai, studentai, reikalavo ekonominį Kinijos atsivėrimą atitinkančių politinių reformų.

Nuo to laiko Kinija labai stengiasi ištrinti iš visuomenės atminties tuos įvykius ir cenzūruoja bet visus incidento paminėjimus socialiniuose tinkluose, o pastarosiomis savaitėmis sulaikė dešimtis aktyvistų, teisininkų, menininkų ir kitų žmonių.

Sostinėje dislokuota tūkstančiai policininkų ir saugumo pajėgų karių, kai kurie ginkluoti automatais. Tiananmeno aikštėje ir aplink ją sustatyta daug policijos sunkvežimių, taip pat ugniagesių mašinos ir greitosios pagalbos automobiliai.

Turistai ir prekiautojai vaikštinėja po didžiulę aikštę Pekino širdyje, bet uniformuoti ir civiliais drabužiais vilkintys pareigūnai stovi prie kiekvieno kampo ir tikrina praeivių asmens dokumentus.

Vienam AFP korespondentui buvo nurodyta ištrinti policijos ir susierzinusių pėsčiųjų konflikto nuotraukas, kurias trečiadienį buvo padarytos prie įėjimo į aikštę.

Rimtos pasekmės

1989 metais naujienos apie Pekine vykstančias demonstracijas ir susidorojimą su protestuotojais mirgėjo viso pasaulio televizorių ekranuose ir netrukus Pekinas tapo parijas Vakaruose.

Tačiau praėjus ketvirčiui amžiaus nuo šių įvykių, komunistinė valdžia Kinijoje išliko, o šalies įtaka pasaulyje didėja dėl spartaus antrosios pagal dydį pasaulyje ekonomikos augimo.

Daugelis Honkonge vykusio minėjimo dalyvių atvyko iš žemyninės Kinijos.

„Atvykau dalyvauti minėjime, nes Kinijoje mes neturime jokių teisių ar laisvių..., taigi, turiu vykti į Honkongą, kad išreikščiau savo požiūrį“, – sakė 35-erių inžinierius Huangas Waichengas.

„Kinijoje yra per mažai žmonių, kurie žino apie (šį susidorojimą)“, – sakė jis.

Pagal 1997 metų sutartį, pagal kurią Honkongas buvo perduotas Kinijai, pilietinės laisvės šiame pusiau autonominiame mieste yra varžomos žymiai mažiau, nei žemyne.

Iš Guangdongo provincijos atvykęs 52-jų metų verslininkas kartu atsivežė sūnų.

„Visos kinų tautos laisvė turi būti pagrindinis šalies tikslas. Gerai, kad kai kurie žmonės vis dar prisimena (šį judėjimą)“, – sakė jis.

JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Navi Pillay taip pat paragino Kiniją „pagaliau atskleisti faktus, gaubiančius Tiananmenio aikštės įvykius“.

Kinija daug padarė, kad šie kruvini įvykiai išsitrintų iš visuomenės atminties – pastarosiomis savaitėmis cenzūra blokuodavo bet kokią jų užuominą socialiniuose tinkluose, buvo suimta daugybė aktyvistų, teisininkų, menininkų ir žuvusiųjų artimųjų.

Tarp jų buvo suimtas garsus žmogaus teisių gynėjas Pu Zhiqiangas, kuris praėjusį mėnesį buvo sulaikytas su dar keturiais asmenimis po to, kai dalyvavo privačiame seminare, kuriame buvo kalbama apie šį susidorojimą.

Maždaug 80 pasaulio atstovų iš 12 šalių trečiadienį parašė atvirą laišką prezidentui Xi Jinpingui, ragindami išlaisvinti suimtąjį penketą.

Daugelis šalyje dirbančių užsienio žiniasklaidos atstovų sulaukė policijos ir užsienio reikalų ministerijos perspėjimo neruošti su metinėmis susijusių reportažų, nes kitaip gali sulaukti „rimtų pasekmių“, viena kurių – vizos panaikinimas.

Valomi socialiniai tinklai

Kinijos socialiniai tinklai, vykdydami valdžios reikalavimą, greitai ištrina visus pranešimus, turinčius bent menkiausią užuominą į susidorojimą.

Tačiau keletas jų praslydo pro cenzūrą. Vienas toks – uždegtos žvakės nuotrauka su 1989 metų birželio 4-osios data.

Klausinėjami apie Tiananmenio aikštės įvykių metines universiteto studentai atsisakė apie tai kalbėti arba leido suprasti, kad ne ką apie jas žino.

„Apie tai žinau, bet gerai nesuprantu, kas tai yra, – sakė viena studentė, užkalbinta prie Pekino universiteto. – Tais laikais mūsų net nebuvo“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"