TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Hyderabadas 1948: nuslėptos žudynės Indijoje

2013 09 24 15:22
TopFoto/Scanpix nuotrauka

Kuomet 1947 metais Indija buvo padalinta, apie 500 tūkst. žmonių mirė kilusiuose neramumuose, dauguma – prie sienos su Pakistanu. Metais vėliau, dar vienos žudynės, kurios iki šiol liko apgaubtos paslapties šydo, įvyko centrinėje Indijoje.

1948-ųjų rugsėjį ir spalį, netrukus po nepriklausomybės nuo britų imperijos atgavimo, dešimtys tūkstančių žmonių buvo žiauriai išžudyta centrinėje Indijos dalyje, rašo Mike'as Thomsonas bbc.co.uk.

Dalis jų buvo išrikiuoti į eilę ir sušaudyti Indijos armijos kareivių. Vyriausybės pranešimas apie tai, kas įvyko, niekada nebuvo paskelbtas ir apie šias žudynes Indijoje žinojo tik nedaugelis. Dėl jų slėpimo kritikai taip pat kaltina ir vėliau šalį valdžiusias vyriausybes.

Žudynės įvyko metai po smurto, kilusio dėl šalies padalijimo, Indijos viduryje tuo metu buvusioje Hyderabado valstijoje. Tai buvo viena iš 500 valstijų, besidžiaugusių autonomija valdant britams. 1947-siais beveik visos šios valstijos sutiko tapti naujosios Indijos dalimi.

Bet Hyderabado valdovas musulmonas nizamas pareikalavo nepriklausomybės. Tai užrūstino naujosios valstybės lyderius Naujajame Delyje, kurių dauguma buvo hinduistai.

Įsivyravus įtampai tarp Delio ir Hyderabado, vyriausybė galų gale neteko kantrybės. Nežiūrint jos siekio užkirsti kelią nepriklausomos musulmonų vadovaujamos valstijos įsišaknijimui daugiausiai hinduistų apgyvendintoje centrinėje Indijoje, buvo ir dar viena problema.

Razakaro milicijos nariai, ginkluotas įtakingiausios Hyderabado musulmoniškosios politinės partijos sparnas, terorizavo hinduistų gyvenvietes. Tai suteikė tuometiniam šalies Ministrui Pirmininkui, Jawaharlalui Nehru, kardinaliems veiksmams reikalingą pretekstą. 1948-ųjų rugsėjį Indijos armija įžengė į Hyderabadą.

Hyderabado ginkluotosios pajėgos per kelias dienas buvo sutriuškintos per taip vadinamą „policijos akciją“, kurios metu civiliai gyventojai ženkliai nenukentėjo. Tačiau netrukus Delį pasiekė gandai, kad įvykdytą invaziją pradėjo lydėti padegimai, plėšimai, prievartavimai ir masinės musulmonų žudynės.

Nusprendęs sužinoti tiesą apie tai kas vyksta, sunerimęs J.Nehru sudarė tyrimo grupę iš įvairaus tikėjimo atstovų ir pavedė jai vykti į Hyderabadą. Tyrėjams vadovavo hinduistų kongresmenas Panditas Sunderlalas. Tačiau tyrimo ataskaita su jo vardu niekada nebuvo paviešinta.

P.Sunderlalo komanda apsilankė daugybėje valstijos gyvenviečių. Kiekvienoje jų tyrėjai rasdavo baisią prievartą išgyvenusių musulmonų, fiksavo jų liudijimus. „Mes turime neabejotinų įrodymų, jog būta atvejų, kuomet Indijos armijai ir vietos policijai priklausantys vyrai dalyvavo plėšimuose ir kituose nusikaltimuose. Savo apsilankymų metu mes ne vienoje vietoje fiksavome, kad kareiviai ragino, įtikinėjo ir net keliais atvejais vertė hinduistų minią plėšti musulmonų parduotuves ir namus“, - minima ataskaitoje.

Tyrimo grupė pranešė, kad kuomet Indijos armija nuginkluodavo musulmonų bendruomenės narius, hinduistams ginklai neretai buvo paliekami.

Kartais, rašoma ataskaitoje, Indijos armijos kareiviai patys aktyviai dalyvavo skerdynėse: „Keliolikoje vietų ginkluotų pajėgų nariai išvesdavo suaugusius musulmonus vyrus iš gyvenviečių ir šaltakraujiškai juos nužudydavo“. Reikėtų paminėti, kad tyrimo grupė taip pat pranešė apie nustatytus atvejus, kuomet Indijos armija su musulmonais elgėsi gerai ir juos saugojo.

Nepalanki hinduistų reakcija, kaip teigta, buvo atsakas į daugelio metų Razakarų vykdytą hinduistų bauginimą ir prievartą prieš juos.

Konfidencialiose pažymose, prijungtose prie P.Sunderlalo ataskaitos, jos autoriai detalizavo siaubingą hinduistų kerštą. „Keliolikoje vietų mums buvo parodyti šuliniai, pilni pūvančių kūnų. Viename jų suskaičiavome 11 kūnų, tarp kurių buvo kūdikį prie krūtinės glaudžianti moteris. Taip pat matėme grioviuose gulinčius palaikus. Kai kur kūnai buvo sudeginti ir mes regėjome apdegusius kaulus ir kaukoles“.

P.Sunderlalo ataskaitoje skaičiuojama, kad gyvybė buvo atimta 27-40 tūkst. žmonių.

J.Nehru sprendimas neviešinti P.Sunderlalo ataskaitos turinio nebuvo oficialiai paaiškintas. Tačiau galima spėti, jog neramiu ponepriklausomybiniu laikotarpiu, naujienos apie tai, kas įvyko, galėjo įžiebti daugybę musulmonų represijų prieš hinduistus.

Taip pat lieka neaišku, kodėl per vėliau sekusius dešimtmečius mokykliniuose vadovėliuose vis dar neatsirado duomenų apie šią tragediją. Net šiandien tik nedaugelis indų žino, kas tuomet įvyko iš tikrųjų.

P.Sunderlalo ataskaita, nors ir daugeliui nežinoma, dabar yra eksponuojama J.Nehru memorialiniame muziejuje ir bibliotekoje Naujajame Delyje.

Indijos spaudoje neseniai buvo kilusi diskusija, kad ataskaita turėtų būti plačiau prieinama. Tokiu būdu visa nacija galėtų sužinoti joje minimus faktus. Tačiau dėl to galima ginčytis, kadangi platus paviešinimas gali ižiebti įtampą tarp skirtingo tikėjimo žmonių.

„Gyvenant taip, kaip mes šioje šalyje, su visais mūsų konfliktais ir problemomis.... Aš nepritarčiau pernelyg intensyviam tų įvykių akcentavimui“, - sako 80-metė hinduistė Burgula Narasingh Rao, tais laikais gyvenusi Hyderabade. – „Abipusės reakcijos į tai, kas įvyko, tęsis ir toliau. Tačiau tuos įvykius būtina atverti mokslininkams ir tyrinėtojams“.

bbc.co.uk

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"