TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Į Arktį veržiasi korporacijos ir kariškiai

2013 11 18 6:00
Rusijos atominis ledlaužis "Jamal". polarpost.ru nuotrauka

Šiame naujame fronte pirmauja Rusija. Ji akivaizdžiai pasiryžusi viešpatauti Arktyje su atominiais ledlaužiais ir poliariniais karo laivais.

Rusijos regioninės plėtros ministerija paskelbė ataskaitą, kurioje sakoma, kad Maskva nepasirengusi karui Arktyje. Šalis nesugebės greitai reaguoti į "puolimą", nes pasienio postai stokoja deramos įrangos, o pareigūnai nėra parengti kovai atšiauriomis sąlygomis. Kiti kliuviniai Rusijai įsitvirtinti Arktyje - vietos gyventojų mažėjimas ir klimato kaita.

Vos pripažinus šiuos trūkumus, kliudančius Rusijai dominuoti Šiaurės ašigalyje, pasipylė kito pobūdžio pranešimai - apie naujus šalies gebėjimus pirmauti ten. Rusija rengiasi viešpatauti Arktyje su atominiais ledlaužiais ir poliariniais karo laivais. Gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad Rusijos armija planuoja sukurti karinių ledlaužių eskadrą, kuri bus nuleista į vandenį 2014 metais laivybos keliams Arktyje ginti. Sausumos pajėgas taip pat žadama aprūpinti nauja įranga.

Pranešama, kad Rusijos laivų statybos kompanijos jau pradėjo statyti atominį megaledlaužį, kuris galės skrosti Arkties ledą bet kuriuo metų laiku. 1,2 mlrd. dolerių kainuosiantis laivas vadinsis "Arktika" ir bus didžiausias rusų ledlaužis. Jis bus naudojamas ne tik duomenims palei žemyninį šelfą rinkti, bet ir Rusijos dominavimui regione stiprinti. Taigi Rusija tikrai planuoja ten pirmauti. Кremlius pareiškė, kad iki 2020 metų ketina išleisti Arkties programai 63 mlrd. dolerių.

Kokie priešai?

Anksčiau Rusijos pareigūnai sakydavo, jog karinis kontingentas regione stiprinamas tam, kad būtų ginami šalies krantai nuo narkotikus gabenančių kontrabandininkų ir nelegalių migrantų. Sprendžiant iš to, kaip Rusija militarizuoja Arktį, ji tikriausiai turi ir kitų priešų. Maskva gana nervingai reagavo į prasprūdusią naujieną, kad Kanados kariškiai neseniai slapta išbandė 620 tūkst. dolerių vertės sniegaeigį, sukurtą slaptoms operacijoms Arktyje.

Iš viso į Arktį, kur po ledynais slypi turtingi ištekliai, pretenduoja mažiausiai aštuonios valstybės. Tarp jų jau buvo keli teritoriniai ginčai. Rusija ir Norvegija tik 2010-aisiais išsprendė 40 metų trukusį sienos konfliktą, susijusį su Arkties gamtiniais ištekliais. Jungtinių Valstijų geologinės apžvalgos duomenimis, Arkties dykrose slypi 25 proc. pasaulio neatrastų naftos ir dujų išteklių.

Nors šalys jų tikrai gviešiasi, žinovai nemano, kad Arktyje įmanomas atviras karinis konfliktas. Tokia tikimybė labai menka. Tačiau ledynų tirpimas suaktyvino kovą dėl Arkties. Atsivėrė nauji jūrų keliai, žvejybos, iškastinio kuro gavybos ir kitos pramoninės veiklos galimybės.

Kol kas stipriausia Arktyje yra JAV pakrančių apsaugos tarnyba, turinti tris ledlaužius ir daugiausia patirties, kai reikia ką nors gelbėti.

Nepaliestam kampeliui gresia pražūtis

"Greenpeace" domėjimasis regionu nėra atsitiktinis, nes Arkties ekosistema - viena iš nedaugelio dar nepaliestų žemėje. Klimato kaita čia daug ryškesnė nei bet kur kitur. Oro temperatūra šyla maždaug dvigubai greičiau nei vidutiniškai pasaulyje. Dėl to ledynai tirpsta stulbinamu tempu.

Svarbiausia priežastis, kodėl aktyvistai priešinasi naftos gavybai, - kad nėra jokių patikrintų būdų, kaip Arkties sąlygomis likviduoti galimas katastrofas. Baiminamasi, jog blogiausiu atveju išsiliejusios naftos dėmė gali išsiplėsti iki 140 tūkst. kvadratinių kilometrų. Tada nukentėtų 3 tūkst. kilometrų pakrantės ruožo. "Greenpeace" pasisako prieš komercinę Arkties eksploataciją ir siekia, kad būtų priimta sutartis, analogiška tai, kurią Jungtinės Tautos sudarė dėl Antarktidos. Šis žemynas Pietų ašigalyje paskelbtas mokslo draustiniu, ten atliekami įvairūs moksliniai tyrimai ir uždrausta bet kokia karinė veikla.

Kadangi nėra vienos valdžios, Arkties taryba - tarpvyriausybinis forumas - siekia kaip nors koordinuoti visų į Arktį pretenduojančių aštuonių valstybių (Kanados, Danijos (Grenlandijos), Suomijos, Islandijos, Norvegijos, Rusijos, Švedijos, JAV) veiklą ir bendradarbiavimą. Akivaizdu, kad kai kuriose iš jų ekonominis interesas nurungs gamtosauginį.

Kodėl Arktis mums svarbi?

Arktis apima daugiau kaip 30 mln. kvadratinių kilometrų - šeštadalį planetos sausumos masės - ir 24 laiko juostas. Tai viena paskutinių nepaliestų mūsų planetos ekosistemų. Ji labai svarbi pasaulio biologinei įvairovei, nes ten tarpsta šimtai rūšių unikalios augmenijos ir gyvūnijos. Be to, mokslininkai sako, kad Arkties jūros ledas yra tarsi oro kondicionierius, reguliuojantis pasaulio temperatūrą. Maža to, tūkstančius metų ten, harmonijoje su gamta, gyveno 4 mln. žmonių, apie 30 tautelių. Dėl kitų godumo ir pasaulinių ekonominių interesų jų gyvenimo būdui iškilo pavojus.

Tirpstant Arkties ledynams kyla pasaulinio vandenyno lygis. Dėl to daug greičiau nei manoma gali išnykti ištisos salos su jose įsikūrusiomis valstybėlėmis, tiesioginis pavojus gresia tokiems miestams kaip Mumbajus, Manila, Kalkuta, Bankokas, Lagosas.

Jei korporacijos ir kariškiai laimės mūšį dėl Arkties, aktyvistų žodžiais, pralaimės visas pasaulis.

Newsru.com, "Foreign Policy", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"