TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Į ES įsiveržė modifikuotos bulvės

2010 03 15 0:00
Nuo šio pavasario Čekijoje ir Vokietijoje bus pradėtos auginti genetiškai modifikuotos bulvės, kurias sukūrė vokiečių firma.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Komisija (EK) atvėrė kelią genetiškai modifikuotoms bulvėms Europos Sąjungoje (ES) auginti.

Genetiškai modifikuotos bulvės "Amflora" - tik antras toks produktas, kurį leista auginti ES. Nuo 1998 metų vienintelė genetiškai modifikuota kultūra, auginama ES, yra "MON 810" kukurūzai. Genetiškai modifikuotų bulvių krakmolas naudojamas pramonėje, pavyzdžiui, popieriui gaminti, ir gyvulių pašarui. Žmonių maistui šios bulvės negali būti naudojamos. Aplinkosaugos grupės labai priešinasi genetiškai modifikuotų produktų auginimui Europoje, tačiau EK pareiškė, kad jos sprendimas pagrįstas "labai išsamiais ir patikimais moksliniais tyrimais".

Diskusijos užtruko

Dėl Vokietijos chemijos ir biotechnologijų kompanijos BASF sukurtos bulvių rūšies "Amflora" karšti ginčai virė net septynerius metus. BASF norėjo auginti šias bulves Švedijoje ir 2003 metais paprašė tokio leidimo. Švedija sutiko, bet savo ruožtu turėjo gauti ES pritarimą. Europos Taryba nesugebėjo priimti sprendimo ir grąžino klausimą svarstyti EK. Dabar, kai auginti šias bulves jau leista, šalys vis tiek turi teisę pačios spręsti, ar leis tai daryti savo teritorijoje.

Tikimasi, kad šį pavasarį genetiškai modifikuotų bulvių bus pasodinta Čekijoje ir Vokietijoje, o kitais metais - Švedijoje ir Olandijoje.

Genetiškai modifikuoti kukurūzai auginami penkiose ES šalyse: Ispanijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Portugalijoje ir Slovakijoje. Nuo šiol EK leido pardavinėti Europos rinkoje dar tris genetiškai modifikuotų kukurūzų, užaugintų ne Europoje, rūšis.

Nesiskaitymas su piliečiais

Kai kurios šalys labai griežtai nusistačiusios prieš genetiškai modifikuotus augalus, nes baiminasi, kad šie gali sunaikinti biologinę įvairovę ir natūralų augalų gebėjimą atsispirti pesticidams bei ligoms. Garantuoti, kad genetiškai modifikuotos kultūros nesikryžmins su kitais augalais, beveik neįmanoma.

Italija jau paprieštaravo EK sprendimui. Vokietijos žaliųjų Europos Parlamento narys Martinas Hauslingas piktinosi, kad tai antausis 70 proc. vartotojų, kurie nusiteikę prieš genetiškai modifikuotą maistą. "Tai prasta diena Europos piliečiams ir aplinkai", - sakė organizacijos "Žemės draugai" aktyvistai. Pasak jų, bulvės "Amflora" turi antibiotikams atsparų geną ir neįmanoma garantuoti, kad jis nepaklius į maistą.

EK mėgina nuraminti priešininkus, ji teigia, kad bulvėms "Amflora" auginti taikomos labai griežtos aplinkosaugos sąlygos. Pavyzdžiui, jos turės užaugti ir būti nukastos dar iki tol, kol subrandins sėklas. Šių bulvių auginimas išspręstų daug problemų: leistų taupyti žaliavas, energiją, vandenį, būtų mažiau sunaudojama iš naftos pagamintų chemikalų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"