TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Į Graikiją atšliaužė humanitarinė krizė

2013 02 14 6:00
Elgetos tapo niūrios Graikijos kasdienybės dalimi. / AFP/Scanpix nuotrauka

Skolų kamuojamoje euro zonos valstybėje Graikijoje prasidėjo humanitarinė krizė. Graikai nebeįperka maisto bei medikamentų, kai kurie iš jų palieka būstus ir tampa benamiais.

Humanitarinė krizė - viena didžiausių žmonijos nelaimių. Ji įvyksta po stichinių katastrofų, epidemijų ar karų. Ar gali humanitarinė krizė kamuoti Europos Sąjungos (ES) valstybę? Pasirodo, gali. Ekspertų teigimu, prasiskolinusi Graikija šiuo metu išgyvena humanitarinę krizę. Didžiausios ir žinomiausios Graikijos nevyriausybinės organizacijos "Medecins du Monde" vadovas Nikitas Kanakis tvirtina, kad kai kuriuose Graikijos miestuose žmonės negali sudurti galo su galu ir jiems reikalinga tarptautinė pagalba. Atėnų medicinos draugija netgi išsiuntė oficialų laišką Jungtinėms Tautos ir paprašė medikamentų, maisto bei kitų būtiniausių prekių alkstantiems ir vargstantiems Graikijos žmonėms.

Baigėsi katino dienos

Pasaulyje nesutariama, kaip apibrėžti humanitarinę krizę. Pats paprasčiausias jos apibrėžimas yra praktiškas ir paprastas. Pagal jį, humanitarinė krizė - tai plintantis skurdas, padidėjusi pajamų nelygybė, suprastėjęs švietimas bei socialinė rūpyba, medikamentų ir maisto trūkumas. Patys svarbiausi rodikliai, apibrėžiantys humanitarinę krizę, neabejotinai yra finansinis nepriteklius bei būtiniausių prekių - maisto ir medikamentų stygius.

Visos šios negandos kamuoja Graikiją, nors prieš ketverius metus graikai gyveno sočiai ir laimingai. Pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą, 2008 metais Graikija užėmė 18 vietą pasaulyje. Graikai pirko prabangius automobilius, keliavo po užsienio šalis, Graikijos sporto komandos skynė vieną po kito titulus Europoje, o šalies gyventojai buvo vieni laimingiausių pasaulyje.

Finansinė krizė apvertė graikų gyvenimus aukštyn kojom. Atsidūrusi prie bankroto ribos Graikija tapo priklausoma nuo ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos. Norėdama gauti šią paramą, demokratijos gimtinės vyriausybė įvedė griežtas taupymo priemones, kurios skaudžiai smogė šalies gyventojams. Valstybinėse įstaigose buvo gerokai sumažinti atlyginimai, daugelis graikų neteko darbo, prasidėjo smulkiųjų ir vidutinių įmonių bankrotų banga, bedarbių pašalpos ir pensijos tapo per mažos, kad patenkintų net būtiniausius graikų poreikius.

Daugėja benamių

Daugelis graikų šeimų šiuo metu susiduria su didelėmis finansinėmis problemomis. Graikai nebeišgali susimokėti už komunalines paslaugas - šilumą ir elektros energiją. Kai kurie demokratijos gimtinės gyventojai jau atsisakė automobilių ir mobiliųjų telefonų. Daugelis jų vos sukrapšto pinigų butų nuomai ir atsisako brangiai kainuojančio maisto - mėsos ir žuvies.

Nedarbas - viena svarbiausių humanitarinės krizės priežasčių. 2012 metais Graikijoje beveik 30 proc. žmonių neturėjo darbo. Didelė bedarbių armija protestavo prieš šalies vyriausybės vykdomą politiką ir taupymo priemones, bet šie protestai menkai jiems pagelbėjo. Didėjantis nedarbas ir mažėjančios pajamos privertė kai kuriuos graikus net išsikraustyti iš savo būstų. Neoficialiais duomenimis, benamių skaičius šalyje padidėjo iki 40 tūkstančių.

Atėnų ir kitų didžiųjų miestų gatvėse elgetaujantys vaikai bei suaugusieji tapo niūrios Graikijos kasdienybės dalimi. Pagalbos ranką jiems bando ištiesti nevyriausybinės organizacijos bei bažnyčia, tačiau ir jos kasdien susiduria su pajamų stygiumi. Tokios situacijos nė didžiausiame košmare prieš trejus metus nebūtų susapnavę graikai, nes ekonominio pakilimo laikotarpiu nevyriausybinių organizacijų pagalbos reikėjo tik imigrantams ir mažai saujelei graikų.

Gelbėja skurdžius

Nevyriausybines organizacijos ir ortodoksų bažnyčia - pagrindinės skurdžių gelbėtojos. Jos vargstantiems graikams parūpina maisto ir medikamentų. Vien tik bažnytinės labdaros organizacijos kiekvieną dieną nepasiturintiems graikams suteikia 250 tūkst. porcijų maisto. Skurdžius gelbėja ir miestų savivaldybės. Jų valgyklose žmonės net kelias valandas stovi eilėje. Jie keikia valstybę nustekenusius politikus ir su nostalgija prisimena senus laikus, kai turėjo darbą ir galėjo išleisti dalį savo pajamų pramogoms.

Taigi humanitarinė krizė demokratijos gimtinėje gilėja. Graikijai reikalinga ne tik finansinė parama iš tarptautinių finansinių institucijų, bet ir humanitarinė pagalba iš užsienio. Atrodo, kad artimiausiu metu Graikijos gyventojams iš skurdo išbristi nepavyks.

"The Guardian", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"