TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Į ką nusitaikė Turkija?

2015 07 30 6:00
Kurdų kovotoja iš savigynos būrių, kuriuos Sirijos kurdai subūrė kovai su IS.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Kurdai įtaria, kad Ankara ne tiek siekia pašalinti "Islamo valstybės" (IS) grėsmę, kiek nusilpninti su islamistais kovojančius kurdus ir neleisti jiems sukurti savo autonomijos, o vėliau galbūt ir nepriklausomos Kurdistano valstybės.

Turkija tęsia aviacijos smūgių kampaniją prieš kurdų separatistus, jos lėktuvai bombarduoja Kurdistano darbininkų partijos (PKK) sukilėlių taikinius šalies pietryčiuose ir šiaurės Irake. Ankara nurodė smogusi PKK kovotojų prieglobsčiams, sandėliams, logistikos bazėms ir urvams, kuriais, manoma, naudojasi sukilėliai.

Armija kasdien bombarduoja kurdus Irake ir IS pozicijas Sirijoje nuo praėjusio penktadienio. Turkijos vyriausybė sako pradėjusi „karą su teroru“, atsakydama į pastaruoju metu įvykdytus išpuolius, per kuriuos Turkijoje žuvo per 30 žmonių. Po šių atakų buvo surengti saugumo pajėgų reidai prieš IS, PKK ir kitas grupuotes, 39 provincijose suimta iš viso per 1 300 žmonių.

Abi organizacijas - PKK ir IS - Ankara laiko teroristinėmis. PKK Turkijoje yra uždrausta, bet jos kovotojai veikia kalnuose tiek Turkijoje, tiek Irake. Kurdų separatizmas yra didžiausias Ankaros priešas. Ginkluota kurdų kova su Turkijos valstybe truko daugelį dešimtmečių, per ją žuvo tūkstančiai žmonių.

Irake ir Sirijoje kurdai kovoja su IS ir sugebėjo duoti rimtą atkirtį islamistams, bet Ankaros paramos nesulaukė. Turkijos valdžia ilgai nesiėmė jokių veiksmų prieš islamistus, kovojančius su Basharo al-Assado režimu, bet pastarąją savaitę pakeitė požiūrį ir dabar derasi su JAV dėl bendros operacijos prieš IS Sirijoje, taip pat atvėrė savo karinę bazę amerikiečių antskrydžiams.

Netikėtas Ankaros politikos posūkis iškėlė klausimų, ar Turkija, bijanti nepriklausomos kurdų valstybės susikūrimo, labiau suinteresuota pašalinti IS grėsmę, ar suvaržyti kurdų pajėgumus. Kurdai įtaria Turkijos vyriausybę sudarius sandorį su IS, nors Ankara tai kategoriškai neigia. Vienas kurdų lyderis pareiškė, kad "saugumo zona", kurią Turkija ir JAV dabar kuria Sirijoje, iš tikrųjų yra nukreipta prieš kurdus. Ji skirta neleisti kurdams sudaryti vientisos teritorijos, kurioje jie galėtų įkurti savo autonomiją. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nepakęstų kurdų autonomijos prie pat savo pietinės sienos. Didžiulė kurdų bendruomenė gyvena Sirijoje dviejose nesusisiekiančiose teritorijose, o apskritai kurdų gyvenamos vietos driekiasi per tris valstybes: Turkiją, Siriją bei Iraką. Tame regione kurdai norėtų įkurti savo nepriklausomą valstybę Kurdistaną.

Ankara teigia, jog maždaug 90 km ilgio saugumo zona Šiaurės Sirijoje, laisva nuo IS kovotojų, bus skirta nuosaikioms opozicinėms pajėgoms rengti, taip pat tikisi, jog iš Turkijos į Siriją galės grįžti dalis pabėgėlių. Šimtai tūkstančių jų glaudžiasi stovyklose Turkijoje.

Visos 28 NATO narės susitiko Briuselyje aptarti Turkijai iškilusių grėsmių. Sąjungininkės griežtai pasmerkė teroro atakas ir pareiškė tvirtą palaikymą Turkijos veiksmams prieš IS, bet už uždarų durų ragino Ankarą nenaudoti neadekvačios jėgos prieš kurdus ir tęsti su jais taikos procesą.

BBC, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"